Planuojamas vėjo jėgainių parkas: kas iš tiesų numatoma ir kaip tai paveiks vietos gyventojus?

Širvintų ir Molėtų savivaldybėse planuojamas vėjo jėgainių parkas kelia aktyvias diskusijas visuomenėje. Nors visi suprantame atsinaujinančios energetikos prasmę ir vertę planetai bei visuomenei, natūralu, kad nerimo kyla.

„Natūralu, kad vėjo turbinos gali gąsdinti, kol su jomis gyventojai nėra susidūrę. Būtent todėl pagrindine vertybe šiame procese laikome susitarimus ir bendradarbiavimą. Dedam visas pastangas, kad mūsų vystomų parkų plėtra turėtų kuo mažesnį poveikį bendruomenėms ir elektrinės derėtų prie supančios aplinkos. Vietos bendruomenes įtraukiame į planavimo procesą ir kiekviename plėtros etape stengiamės patenkinti jų poreikius. Rūpinamės, kad vietiniai gyventojai gautų naudos iš atsinaujinančių išteklių elektrinių šalia savo namų.

Be švarios energijos gamybos, esame įsipareigoję prisidėti prie vietos savivaldybių iniciatyvų ar ne pelno siekiančių organizacijų veiklos. Užtikrinsime, kad arčiausiai statomų vėjo elektrinių gyvenantiems gyventojams elektra būtų prieinama geromis kainomis, dalį pajamų skirsime bendruomenių veiklai ir jų iniciatyvoms“, – komentuoja Darius Narmontas, projekto vadovas.

Koks projekto procesas planuojamas?

„Projekte nusimatėme daugiau nei 100 jėgainių, bet statyti ketiname tik iki 63 turbinų, plačiai išdėstytų didelėje teritorijoje: toks procesas vykdomas tam, kad galėtume rasti kompromisus su bendruomene ir išsirinkti vietos gyventojams tinkamiausias vietas turbinoms statyti. Projekte planuojame statyti moderniausias egzistuojančias vėjo elektrinės, kas reiškia, kad jos gamina daugiau energijos, skleidžia mažiau garso ir visomis prasmėmis yra tobulesnės.

Šiuo metu laukiame poveikio aplinkai tyrimo rezultatų, kurie ir nulems, ar toks parkas atsirasti gali. Svarbu tai, kad vėjo elektrinių veikla yra priskiriama viršesniam viešajam interesui priskiriama ir laikoma svarbia viešajam interesui. Todėl visas projektas yra akylai kontroliuojamas atsakingų institucijų, o mes, kaip projektą vystanti bendrovė, vadovaujamės visais teisės aktais“, – komentuoja Darius Narmontas.

Poveikio aplinkai tyrimą reikia suderinti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Kultūros paveldo departamentu bei Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. „Visos šios institucijos vertina atlikto tyrimo rezultatuose atspindimą poveikį orui, klimatui, dirvožemiui, žemės gelmėms, kraštovaizdžiui, saugomoms teritorijoms, biologinei įvairovei, paveldui, materialinėms vertybėms ir visuomenės sveikatai. Tik gavę jų išaiškinimą ir patvirtinimą, kad toks projektas bendruomenei žalos nedarys, galėsime jį vystyti“, – sako Darius Narmontas.

Kaip vėjo jėgainės veikia sveikatą ir aplinką?

Apie vėjo jėgainių įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai padarytas ne vienas tyrimas, įrodantis, kad neigiamas poveikis neegzistuoja. Pavyzdžiui, neseniai Suomijos vyriausybės vykdytas 2 metus trukęs tyrimas įrodė, kad vėjo jėgainės neigiamo poveikio žmonių sveikatai neturi. Tyrimo metu mokslininkai rengė apklausas, taip pat naudojo garso įrašus ir laboratorinius tyrimus, tyrinėdami galimą poveikį žmonių, gyvenančių iki 20 km atstumu nuo vėjo jėgainių, sveikatai. Neigiamo poveikio nenustatyta.

GARSAS

Natūralu, kad vėjo jėgainės skleidžia ir mechaninio, ir aerodinaminio pobūdžio garsą, kurį sukelia oro sruvenimas sparnais arba sparnų sukimasis apie stiebą. Vis dėlto svarbu suprasti tokio garso lygį. Vėjo jėgainės yra įrengiamos ne mažiau nei 300 m nuo gyvenamųjų pastatų (tik gavus rašytinį savininko sutikimą), o tokiu atstumu girdimas garsas labiausiai vėjuotą dieną siekia iki 40 dB ir atitinka šaldytuvo burzgimą. Pavyzdžiui, 10 m atstumu važiuojančio automobilio garso lygis yra apie 70 dB.

INFRAGARSAS

Kitas diskusijas keliantis klausimas yra infragarsas – žmogui negirdimas garsas, kurio dažnis yra 1 Hz – 20 Hz. Žmogaus ausis yra jautri garsui, kurio dažnis yra nuo 20 Hz iki 20 000 Hz. Svarbu suprasti, kad savijautos sutrikimų gali atsirasti tik tada, kai žmonių buvimo vietose infragarsas viršija 120 dB lygį. Tačiau tokio stiprumo infragarso vėjo jėgainės nesukelia. Minėto Suomijos tyrimo metu nerasta jokių įrodymų, kad vėjo jėgainių skleidžiami virpesiai kaip nors veikia širdies darbą.

Kitų tyrimu metu, infragarsas buvo matuojamas 100-250 m nuo jėgainės nuotolyje esant labai stipriam vėjui. Šių tyrimų metu buvo nustatytas tik 70 dB(A) infragarso stiprumas. Esant normaliam vėjui, jis buvo 50 dB(A). Tai yra 22 kartus mažiau, palyginti su infragarso stiprumu, kuris gali sukelti neigiamą poveikį. Natūralus infragarso fonas esant stipriam vėjui (priklausomai nuo vietovės) taip pat yra maždaug toks pats, kaip vėjo jėgainių skleidžiamas infragarsas!

Vokietijoje ir kitose Europos šalyse nebuvo nė vieno atvejo, kad vėjo jėgainių projektas būtų sustabdytas dėl neatitikimo infragarso ir žemo dažnio garso reikalavimams. Taip pat nebuvo nė vieno atvejo, kad veikiančios jėgainės būtų viršiję nustatytus infragarso ir žemo garso reikalavimus. Europos šalyse vėjo jėgainių sukeliamas infragarsas ir žemo dažnio garsas iš viso nėra diskusijų objektas, nes tarp ekspertų yra paplitusi vienapusė nuomonė, kad šiuolaikinės vėjo turbinos skleidžia tik mažo stiprumo infragarsą.

ŠEŠĖLIS

Nerimo gyventojams kelia ir vėjo turbinų metamas šešėlis. Saulėtomis dienomis vėjo turbinos menčių sukimąsi lydi judantys šešėliai. Dėl to vėjo jėgainės projektuojamos taip, kad sudarytų kuo mažesnį diskomfortą aplink gyvenantiems žmonėms, augalams ir gyvūnams, o pats šešėliavimas yra momentinis ir įrodyta, kad neigiamos įtakos aplinkai nedaro. Be to, šiuo metu vykstančio poveikio aplinkai vertinimo metu turbinų statymo zonos modeliuojamos taip, kad gyvenamųjų namų šešėliavimas neviršytų 30 valandų per metus trunkančio šešėlio.

POVEIKIS GAMTAI

Tiriant galimą vėjo jėgainių įtaką laukiniams žvėrims (stirnoms, kiškiams), naminiams gyvuliams (karvėms ir arkliams), nenustatyta, kad būtų sukeliamas neigiamas poveikis. Be to, paukščių susidūrimo su turbinomis rizika yra vertinama kaip labai maža: dauguma paukščių laikosi už rotatoriaus zonos, nes skraido arba virš jos (keliaudami) arba po ja (perėjimo laikotarpiu).

Jėgainių poveikis skirtingoms paukščių rūšims yra skirtingas, tačiau nėra didelis. Ilgai buvo manoma, kad vėjo jėgainės turi poveikį perinčių paukščių gyvensenai, kadangi šie sparnų sukeliamus šešėlius gali palaikyti kaip plėšriųjų paukščių šešėlius. Tačiau išaiškėjo, kad vėjo jėgainės nedaro poveikio perinčių rūšių gyvensenai, nes jie išmoksta suprasti, kad sparnų šešėliai pavojaus nekelia. Jėgainės poveikio nedaro nei miškų paukščių giesmininkų, nei nendrynuose perinčių paukščių gyvensenai.

Ar mano nekilnojamas turtas nuvertės?

Nekilnojamojo turto (NT) vertę lemia jo savybės (plotas, amžius, energetinė klasė ir kt.) ir ekonominė situacija konkrečiame regione. Ekspertų teigimu, kaimiškose vietovėse statomos vėjo jėgainės pritraukia šimtamilijonines investicijas, sukuria naujų darbo vietų, vystytojai teikia įvairią pagalbą bendruomenėms, į savivaldybės biudžetą moka NT mokesčius ir tai ne tik atgaivina regioną, bet ir padidina jo patrauklumą bei pakelia jame esančio NT vertę.

Tai geriausiai įrodo skaičiai iš visos Lietuvos.

Portale birzietis.lt publikuota NT eksperto analizė atskleidė, kad, pavyzdžiui, Šilutėje, kur vėjo elektrinių parkas buvo pradėtas eksploatuoti 2016 m., NT vertės augimas yra toks: vėjo elektrinių parko teritorijoje kainos išaugo 290 proc.; iki 5 km nutolusioje zonoje jos pakilo 196 proc., o 5-10 km nutolusioje zonoje – 374 proc. Šilalėje 2010 m. žemės kaina vėjo elektrinių parko teritorijoje viršijo kainas Lietuvoje 520 proc., o 2019 m. – 218 proc.

Kokią naudą savivaldybei ir gyventojams kurs planuojamas vėjo jėgainių parkas?

Pastačius šį vėjo jėgainių parką, Molėtų ir Širvintų savivaldybė gaus apie 2,5 mln. Eur kiekvienais metais iš NT mokesčio.

Papildoma ne ką mažesnė nauda bus ir bendruomenėms. Parko vystytojai kiekvienais metais papildomai į bendruomenių fondą mokės apie 2,8 mln. Eur. Ši kompensacija yra įteisinta teisės aktais ir ja naudotis galės arčiausiai gyvenančios bendruomenės.

Negana to, gyventojai, gyvenantys arčiau elektrinių, gaus nemokamą arba su nuolaidomis elektros energiją.

Ir, žinoma, svarbu akcentuoti tai, kad Širvintų savivaldybė taps kelrodžiu visai šaliai keliaujant energetinio nepriklausomumo ir rūpinimosi mūsų planeta kryptimis.

Visi gyventojai, turintys klausimų ar nuogąstavimų, juos gali siųsti el. paštu info@zaliazeme.lt, atsakymus pateiks projektą vystanti bendrovė. Daugiau informacijos apie projektą taip pat galima rasti interneto svetainėje www.zaliazeme.lt.

Užs. Nr. 111.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
3.33 (6 įvert.)

3 Atsakymai į “Planuojamas vėjo jėgainių parkas: kas iš tiesų numatoma ir kaip tai paveiks vietos gyventojus?”

  1. paskutiniam parašė:

    triukšmą ir eurus 🙁 🙂

  2. Anonimas parašė:

    o kieno žemėje ką gaus savininkas

  3. Pieris Brassicae parašė:

    Nulinė reakcija, o buvo sudarytas įspūdis, kad visi labai prieš ir labai nepatenkinti. Vadinasi, viskas gerai.

Comments are closed.

scroll to top