Kad daugiabučiai negriūtų

Kaune griūna daugiabutis! Visa žiniasklaida ūžia, o daugelis senesniuose Lietuvos daugiabučiuose gyvenančių žmonių su nerimu susimąsto, ar negresia tai ir jiems. Kas už ką atsakingas? Kas padengs išlaidas? Daugybė klausimų. Iš kurių kyla ir kitas svarbus klausimas – o ką galime padaryti mes, kad taip neatsitiktų?

Kauno pavyzdys atvėrė akis, kad yra avarinės būklės namų, kurie – lyg tiksinti bomba, gali imti griūti bet kada. UAB „Širvintų šiluma“, administruojančios didžiąją dalį Širvintų rajono daugiabučių, duomenimis, mūsų rajone tokios prastos būklės daugiabučių dar nėra. Tačiau daugelis senesnės statybos namų prašyte prašosi žingsnių, kurie užkirstų kelią tokioms nelaimėms.

Kaupiamosios lėšos – būtinam remontui

Pasak UAB „Širvintų šiluma“ direktoriaus Ž. Badikonio, vis dar pasitaiko gyventojų klausimų – kam kas mėnesį jie turi mokėti kaupiamąsias lėšas. Kam jos skirtos?

Atkreipiame dėmesį, kad kartą per metus UAB „Širvintų šiluma“ administruojamus namus apžiūri įmonės specialistai. Užfiksavus, kad pastato būklė prasta, vykdomas nuolatinis stebėjimas. Gyventojams primygtinai siūloma atlikti remonto darbus tais atvejais, kai akivaizdūs konstrukcijų pažeidimai. Pvz., kad netrupėtų plytos, neirtų pamatai, neatsirastų stogo dangos pažeidimų ir pan. Daugiabučio administratorius UAB „Širvintų šiluma“ kiekvienu individualiu atveju žmonėms padeda suplanuoti darbus. Šie darbai kainuoja brangiai, todėl pinigai yra išskaičiuojami iš kaupiamųjų lėšų, o trūkstama suma išdalijama pagal žmonėms patogius mokėjimo grafikus.

Už kaupiamojo mokesčio lėšas daugiabučių namų gyventojai gali atlikti ir kitus didesnius gyvenamosios aplinkos gerinimo darbus: keisti laiptinių langus, duris, remontuoti bendrojo naudojimo patalpas ir pan.

Kiekvieno daugiabučio namo gyventojai privalo kaupti lėšas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, 2015 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 390 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos apraše bei kituose teisės aktuose.

Renovacija – esminis problemos sprendimas

Žinoma, esminis problemų sprendimas yra daugiabučio renovacija. Galima pasidžiaugti, kad vis daugiau Širvintų gyventojų pasiryžta investuoti į savo nekilnojamąjį turtą. Tai ne tik graži namo išorė ir sutaupoma šiluma! Renovacijos metu, rengiant techninį darbo projektą, atliekamas išsamus namo būklės vertinimas, identifikuojamos problemos ir jos išsprendžiamos – sutvirtinamos konstrukcijos, pakeičiami susidėvėję inžineriniai tinklai, elektros instaliacija. Daugybė darbų, kurie galbūt akimi ir nematomi, bet labai svarbūs saugiai namo eksploatacijai ir jo ilgaamžiškumui užtikrinti.

Atkreipiame dėmesį, kad gyventojai, pasiryžę renovuoti daugiabutį, sulaukia ir svarios valstybės paramos.

100 % kompensuojamos išlaidos už:

• Investicinį planą;
• Techninį darbo projektą;
• Projekto ekspertizę;
• Projektuotojo priežiūrą statybos metu;
• Techninę priežiūrą;
• Pastato energetinį vertinimą prieš namo atnaujinimą ir po jo.

30 % padengiamos energinį efektyvumą didinančios priemonės, o dar 10 % – šildymo sistemos modernizavimas.

Paskola gyventojams yra suteikiama 20 metų.

Specialistų nuomonė vieninga – geriau avarinių situacijų nelaukti. Renovacija leidžia investuoti į savo būstą finansinę naštą paskirstant 20 metų. Kaip jau rodo aktualūs renovuotų Širvintų daugiabučių duomenys, tam skirsite panašias lėšas, kurias sutaupysite už šildymą. O likviduojant avarines situacijas čia ir dabar – mokėsite iš karto.

Tad kviečiame daugiabučių gyventojus nuolat domėtis savo gyvenamojo būsto situacija, bendrauti ir bendradarbiauti su namo administratoriumi – t.y. būti tikrais savo būstų šeimininkais.

Užs. Nr. 163.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

scroll to top
+