Antibiotikai – itin svarbi gyvūnų ir žmonių gydymo priemonė, tačiau kiekvieną kartą juos panaudojus didėja rizika, kad ligos sukėlėjas įgis atsparumą. Todėl jie gali būti skiriami ir vartojami tik tiksliai žinant infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą konkretiems antibiotikams. Pagrindinė atsakomybė už racionalų antimikrobinių medžiagų naudojimą tenka antimikrobines medžiagas skiriančiam veterinarijos gydytojui.
Antibiotikai vartojami ne tik sveikatos, tačiau ir žemės ūkio ir gyvulininkystės srityse, o atsparios bakterijos plinta ir už gydymo įstaigų ar ūkių ribų – jų galima aptikti vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose. Todėl taikant antimikrobinio atsparumo prevencijos ir kontrolės priemones yra svarbu visų sektorių indėlis ir siekis vartoti antibiotikus racionaliai.
Antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių ir t.t.) savybė apsisaugoti nuo jų gyvybei pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio. Dėl šios priežasties tai yra viena aktualiausių problemų sveikatos apsaugoje, kadangi vis dažniau ir dažniau mikroorganizmai geba apsisaugoti nuo vaistų poveikio, kuris sukelia didelę grėsmę žmogui. Antimikrobiniai vaistai – tai ne tik antibiotikai, bet ir antivirusiniai, priešgrybeliniai ir antiparazitiniai preparatai, reikalingi žmonių bei gyvūnų infekcijoms gydyti, taip pat naudojami prieš augalų infekcijas. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda, kai bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai laikui bėgant pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus, todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcių plitimo ir mirties rizika. Pasak PSO, daugybė veiksnių pagreitino atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmes visame pasaulyje, įskaitant per didelį, netinkamą vaistų vartojimą žmonėms, gyvuliams ir žemės ūkyje.
Antimikrobinis atsparumas atsiranda, kai mikroorganizmai (pvz., bakterijos, grybai, virusai ir parazitai) keičiasi, yra veikiami antimikrobiniais vaistiniais preparatais (tokiais kaip antibiotikai, priesšgrybeliniai vaistai, antivirusiniai vaistai, antimaliariniai vaistai ir antihelmintikai). Tuomet vaistiniai preparatai tampa neveiksmingi ir infekcijos neišgydomos, dėl to padidėja kitų asmenų užsikrėtimo ir infekcijos išplitimo rizika, nuo kurios būtų labai sunku apsisaugoti. Dėl šios priežasties antibiotikų kūrimas yra itin sulėtėjęs, todėl dedamos didelės pastangos siekiant išsaugoti dabartinių antibiotikų veiksmingumą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Nauji atsparumo mechanizmai atsiranda ir plinta visame pasaulyje, keldami grėsmę gebėjimui gydyti įprastas infekcines ligas, sąygodami sunkesnes ligas, jų trukmę, negalias ir mirtį. Neturint efektyvių antibiotikų infekcijų profilaktikai ir gydymui, didelę rizika kyla dėl medicininių procedūrų, tokių kaip organų transplantacija, vėžio chemoterapija, diabeto valdymas ir chirurgija. Pasaulio sveikatos organizacija vis labiau ragina nebeskirti antibiotikų sveikiems gyvūnams, kad šie išliktų efektyvūs žmonių ligoms gydyti.
Stasė Saidienė
VMVT Vilniaus departamento Širvintų skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė
