Viduramžių miestas – padedant Europos Sąjungai

kuriame_ateiti

Pirkia suręsta, durys pagamintos darbuojantis kirviu, be jokios vinies...

Pirkia suręsta, durys pagamintos darbuojantis kirviu, be jokios vinies...

Jau esame rašę, kad šiuo metu valstybinė Kernavės kultūrinio rezervato direkcija įgyvendina projektą „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonė „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“). Projektui skirta 3,8 mln. Lt iš Europos Sąjungos 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų. Šiuo projektu siekiama gerinti Kernavės rezervato kaip vieno iš 69 UNESCO pasaulio paveldo vertybės įvaizdį bei Kernavės kaip nacionalinio „Istorinių sostinių“ turizmo maršruto objekto patrauklumą.

Labiausiai intriguojanti projekto idėja – muziejinės ekspozicijos po atviru dangumi kultūrinėje saugomoje teritorijoje sukūrimas. Užsibrėžtas tikslas – atkurti viduramžių Lietuvos miesto fragmentą. Panašūs muziejai po atviru dangumi, kur eksponuojami tam tikro regiono liaudies statybos paminklai, namų apyvokos daiktai, padargai, vadinami Skansenu (pagal Stokholme esančio parko, kuriame įkurtas etnografinis kraštotyros muziejus, pavadinimą).

Viduramžių Kernavės miesto fragmentas susideda iš kelių amatininkų sodybų, aptvertų aukšta medine tvora. Svarbiausia, kad visi statiniai ir šiandien pastatyti naudojant tik kirvį. Renčiant trobas buvo tiksliai atkartota tuometė technologija.

Trobų pamatai – į žemę įsigulėję rąstai, po kuriais nesama jokių akmenų. Rąstai apvalūs, stogai lentiniai. Lentos tiesiog suguldomos viena šalia kitos ir viršuje bei šonuose prispaudžiamos šiek tiek patašytais rąstais. Pačios lentos gaminamos tik su kirviu, nes išilginio pjovimo pjūklų nebuvo. Kiek kantrybės reikėjo meistrams, norint nutašyti vieną, sakykim, penkių metrų ilgio lentą! Lentos buvo klojamos viena šalia kitos, ant atsiradusių tarpų reikėdavo dar uždėti po lentą. Vieno nedidelės pirkios stogo pusei reikėdavo nutašyti apie keturiasdešimt tokių lentų…

Durys buvo gaminamos taip pat iš tašytų storų lentų ir tarpusavyje sutvirtinamos dviem skersiniais, kurių vienas kraštas platesnis už kitą. Pačios durų lentos taip pat įtašytos platėjančiai. Sudėjus tokias lentas vieną šalia kitos gaunamas griovelis, į kurį ir įkalamas skersinis. Kad skersinis neišsimautų ir kad durų lentos neatsiskirtų viena nuo kitos, du grioveliai buvo tašomi ne horizontaliai vienas kitam, o kampu. Tokiam darbui reikėdavo juvelyrinio tikslumo.

Žmonės mokėjo net lietvamzdžius pasigaminti. Paimdavo iki pusės nutašytą kokių 20 centimetrų storio rąstą ir jį išskaptuodavo iš vidaus. Išeidavo įgaubtas „lietrąstis“, labai panašus į dabartinius plastmasinius lietvamzdžius. Juos paprasčiausi uždėdavo ant šakotų karčių, įtvirtintų pirkios pastogėje. Kai kur tarp pirkių užtvertos karčių tvorelės, – kas keli metrai įkasti stulpai ir pro juos sukištos – išvingiuotos įvairaus storumo kartys, kurių storis priklausydavo nuo karčių sugebėjimo išsilenkti.

Tarp skirtingų sodybų teritorijų per miestelio vidurį nutiesta kokių keturių-penkių metrų pločio pagrindinė gatvė. Šonuose vienas šalia kito įkasti aptašyti gerokai viršijantys žmogaus ūgį rąstai. Tokiu būdu nesimatydavo kaimynų gyvenimo už tvoros, tačiau… patekus mūsų amžiaus žmogeliui į tokią gatvę, apima nelabai malonūs jausmai, – jautiesi lyg žiurkė labirinte… Gatvė veda prie didelių vartų su stogeliu. Matyt, po juo nuo lietaus galėdavo pasislėpti sargybiniai. Neramūs tada buvo laikai… Visa miestelio teritorija taip pat aptverta įvairaus ilgio ir formos tašytomis ir šiek tiek su nusmailintomis viršūnėmis lentomis, matyt, kad apsigintų nuo žvėrių.

Šiuo metu vyksta baigiamieji vidaus darbai. Pirtyje iš įvairaus dydžio akmenų sudėliotas židinys. Įdomu, jog jis nuo medinės rąstų sienos „apsaugotas“ lentine sienele. Vienoje pirkioje dailiai išmūryta nedidelė stačiakampio formos krosnis – duonkepė, kitoje – jau apvali. Priešingame trobos gale lova iš lentų, pastogėje – įrengtas antras aukštas, į kurį galima patekti laiptais iš vieno rąsto. Pirkios – dūminės, dūmai išeina pro siaurą šoninį langelį.

Pasak Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovo Sauliaus Vadišio, projektas bus baigtas šiais metais, tačiau pirmieji turistai Skansene galės apsilankyti tik kitais metais. Tikimasi, kad Skanseno įkūrimas pritrauks dar daugiau lankytojų, net tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Remigijus Bonikatas

[imagebrowser id=360]

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top