Praėjusį kartą, 2020 metų lapkričio 13-ąją, kuri irgi buvo penktadienis, rašėme apie Gelvonų seniūnijoje netoli Dūdų kaimo esantį akmenį su „velnio pėda“. Bet šis objektas – nė vienintelis, esantis Gelvonų seniūnijoje. Netoliese, šalia Bagaslaviškio, yra vadinamas Raganos ar Raganų kalnas, kuriam atsirastų vietos prieš kelerius metus keliautojams skirtame portale lithuania.tarvel.lt atsiradusiame „Lietuvos šiurpių vietų“ žemėlapyje.
Deja, tarp 42 objektų įrašytas tik Neringos savivaldybėje, netoli Juodkrantės esantis Raganų kalnas. Tuo tarpu už puskilometrio į šiaurės rytus nuo kelio Bagaslaviškis-Gelvonai ir maždaug 150 metrų į pietvakarius nuo kanalizuoto Gelvės (Bagdyšiaus) upelio kairiojo kranto yra pailga kalva, vadinama Raganos kalnu.
Pasak iš lūpų į lūpas perduotų legendų, „prieš Šv. Joną šiame kalne šokdavo raganos ir suvedžiodavo žmones“. Pagal padavimą čia dar ir vaidendavęsi: naktimis pasirodydavę nekalbantis ponaitis ir panelė ir gąsdindavę prie kalno į naktigonį atjojusius arkliaganius. Sakydavę, kad ant kalno velniai mainydavę tabakines, o čia auganti pušis išaugusi iš raganos šluotos, įsmeigtos į žemę.
Prie Sedūnų, Gelvonų sen., būta Laumaraisčio, kuris po karo buvo numelioruotas. Pasakota, kad kažkada čia nuskendo artojai su jaučiu jungu, tai skenduoliai išplaukė Šeiniūnų ežere. Buvo bandoma kartimis pasiekti Laumaraisčio dugną, bet nepavykę.
Bagaslaviškio apylinkėse yra dar kelios vietos, dvelkiančios mistika. Štai netoli Jaskaudžių kaimo yra Šventorėlis. Pasak padavimų, tai anksčiau buvusi klampi pelkaitė, kurioje nuskendo iš ligonio važiuodamas kunigas. Kita panaši vieta – Šventežeris, mums labiau žinomas Stavarygalos ar Šeiniūnų ežero pavadinimu. Pavadinimas kilęs nuo to, kad jame nuskendo kunigas, važiuodamas su Švč. sakramentu. Šventežeriu šis ežeras, kaip rašo archeologas Vykintas Vaitkevičius, buvo vadinamas iki XIX a. pabaigos.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 13 d. laikraščio numeryje.
