Sausio 26-oji – Tarptautinė muitinių ir muitininkų diena

Tarpukariu buvęs demarkacijos linijos tarp Lietuvos ir Lenkijos perėjimo punktas Puoriuose. Apibus kelio, šalia šlagbaumo, kieliškių pasodinti Vilniaus ir Tautos vado ąžuoliukai (M. Reizenmano nuotrauka, 1937 metais paskelbta „Jaunojoje kartoje“, o 2016 metais – „Karde“). Nuotr. iš archyvo

Kaip 1938 metų balandžio 29 dieną rašė Vilniaus lietuvių laikraštis „Aidas“, „tvarkant tolimesnius Lietuvos-Lenkijos santykius numatoma, keliose vietose steigti muitinės. Spaudos žiniomis, muitinės bus įsteigtos prie geležinkelio linijų ir tiesioginių plentų, jungiančių abi valstybes. Iš viso numatoma steigti 10 muitinių.“

Laikraštis tada pranešė, kad muitinės būsią įsteigtos ir prie plentų „Širvintai-Vilnius“, „Musnikai-Maišogalis“.

Tiesos dėlei, muitinės tarnyba mūsų regione veikė ir iki tol, tik ne Širvintose, o Ukmergėje. Ir jos paskirtis buvo kitokia – ne surinkti muitus iš įvežamų prekių, o kontroliuoti, ar neprekiaujama kontrabandinėmis prekėmis. Ukmergėje, Kauno gatvėje, veikė Muito kontrolės įstaiga, kuri daugiausia ir skyrė dėmesio prekėms, kurių nemaža dalis į šį regioną patekdavo būtent per Širvintas. Muitinės kontrolės ir Mokesčių inspekcijos rūpestis buvo ne tik nustatyti tokias prekes, bet ir jas realizuoti. Ukmergės muitininkams iki 1935 metų gegužės vadovavo G. Salmonaitis, jį pakeitė veterinarijos gydytojas V. Ambrazevičius.

Iš 1935 metų rugsėjį pasirodžiusių publikacijų „Lietuvos aide“ galima sužinoti, kad Ukmergės muito kontrolė rengia varžytines, kurių metų bus parduodamos konfiskuotos prekės: manufaktūra, galanterija ir kt. Prekės įkainotos per 6,8 tūkst. litų. Įdomiausia tai, kad tarp prekių, kurias galima nusipirkti, buvo net … lenkiški metaliniai pinigai.

Parengė Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 22 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+