Sausio 1-oji – Vėliavos diena

Šiaulių kaimo seniūnaitis Simas Buinickas su Ukrainos vėliava šiai šaliai skirtame bėgime Širvintose.

1919 metų sausio 1 dieną Gedimino bokšte pirmąkart suplevėsavo Lietuvos trispalvė kaip laisvos Lietuvos ženklas. Ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto, pirmojo LK savanorio Kazio Škirpos.

Šia proga verta prisiminti, kad Lietuvoje anksčiau būta tokios pareigybės, kaip Vėliavininkas. Tai vienas iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro ir žemietijų valdžios pareigūnų bei Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės jaunesnysis karininkas. Vėliau iš šių pareigų susiformavo jaunesnio karininko laipsnis chorunžis.

Vėliavininko pareigybė yra greta tokių, kaip Žemietijos maršalka, Pakamaris, Vaiskis, Stalininkas, Pastalininkis, Pataurininkis, Taurininkas, Medžioklis, Raikytojas, Tiltininkas, Statytojas ir kt. Teigiama, kad Vėliavininko pareigybė buvo perimta iš viduramžių riterių, kurie savo kariuomenės smulkesnius dalinius (dabar tai atitiktų kuopą) vadindavo vėliavomis. Paprastai tokį dalinį sudarydavo vienos riterio valdos šauktiniai kariai. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje savo vėliavas turėjo atskiros žemės, didikų valdos ir giminės, taip pat karaliaus dvarai.

Vėliavininkas buvo vėliavos saugotojas ir jos nešėjas žygio bei mūšio metu.

Yra žinoma, kad Vėliavininko pareigas įvairiu laiku ėjo ir XIX a. pradžios Lapšių dvaro savininkas Juozas Hermanovskis, kuris buvo Kauno vėliavininkas (karužas). Lietuvos kariuomenės vėliavininko dukrą Teofilę buvo vedęs architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, kurio šeima gyveno Liauruose, netoli Širvintų. Nuo jo vardo kildinimas ir šio kaimelio pavadinimas. Laikoma, kad šis garsus architektas suprojektavo Čiobiškio dvaro rūmus ir tenykštę Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Širvintose šiandien turime jo vardu pavadintą gimnaziją.

Istoriniai šaltiniai mini XVI a. antros pusės Kernavės vėliavininkus Semioną Kostentinovičių. 1526 metais Kernavės vėliavininku buvo paskirtas Simonas Žaba, 1565 metais šias pareigas ėjo jo sūnus Bogdanas Žaba. XVII a. antroje pusėje LDK didžiuoju vėliavininku buvo Kernavės seniūnas Kristupas Bialozoras.

Beveik tik mūsų kraštuose žinoma Karužo, Karužio pavardė irgi reiškia vėliavininką.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gruodžio 30 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top