1891 metų rugsėjo 20 dieną Vilkijos valsčiuje gimusio Juozo Mikuckio gyvenimas galėtų tapti siužetu filmui. Mūsų valstybėje buvo nedaug žmonių, kurie, palikę žymius pėdsakus valstybės istorijoje, vėliau pasirinko kitą kelią ir kitus sprendimus.
Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, 1915 metais mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. 1916 metais baigė Gatčinos karo mokyklą, 1918 metais Valkoje (Latvijos ir Estijos pasienyje) su kitais suorganizavo vieną pirmųjų XX a. lietuvių karinių dalinių – Lietuvių dragūnų divizioną, ir jam vadovavo. 1918 metų vasarį iš dviejų eskadronų sudarytame divizione buvo daugiau kaip 200 karių su žirgais. 1918 metų kovo 6 dieną Vokietijai puolant Sovietų Rusiją, besitraukiantis divizionas Viru mieste Estijoje pateko į Vokietijos kariuomenės nelaisvę. Nors buvo susitarimas leisti kariams grįžti į Lietuvą, jie, kaip ir Mikuckis, buvo išvežti į karo belaisvių stovyklas Vokietijoje. Vis dėlto vėliau visi buvo paleisti ir grįžo į Lietuvą. Daugelis kariškių tapo Lietuvos kariuomenės savanoriais, tarp jų ir Lietuvių dragūnų diviziono vadas Juozas Mikuckis.
Grįžęs į Lietuvą, 1918 metų gruodžio 30 dieną jis tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu ir buvo paskirtas 2–ojo pėstininkų pulko ūkio viršininku. 1919 –1920 metrais ėjo Kauno miesto ir apskrities karo komendanto pareigas, buvo antrasis Kauno apskrities viršininkas. 1919 metų rugpjūčio mėnesį padėjo likviduoti Lenkų karinės organizacijos (POW) Kaune rengtą perversmą. Pakeltas į kapitonus.
Kovų su Lenkija dienomis paskirtas Ketvirtosios pėstininkų divizijos štabo viršininku, nuo 1921 metų tarnavo Generaliniame štabe. Čia gyvenimas jį ir įsuko į neįtikėtinus viražus. Už tai, kad pavydo paskatintas nušovė karo valdininką A. Dirsę, kuris paviliojo jo merginą ar sugyventinę, Mikuckis buvo pašalintas iš kariuomenės atimant karinį laipsnį. 1921 metų balandžio mėnesį nuteistas 4 metus kalėti tvirtovės kalėjime, bet prezidentas Aleksandras Stulginskis bausmę sušvelnino per pusę ir atidėjo jos vykdymą „iki nepriklausomybės kovų pabaigos“.
1921 metų rugpjūčio 11 dieną Juozas Mikuckis buvo paskirtas eiliniu žvalgu, o po kelių mėnesių – Generalinio štabo žvalgybos skyriaus XI žvalgų punkto vyr. žvalgu. Į žvalgybą patekę karininkai (ir nebūtinai patys geriausi) patekdavo Šaulių Sąjungos konspiracinį skyrių. 1922 metų sausio 6 dieną perkeltas į šį skyrių, Mikuckis 1922–1924 metais tarnavo VRM žinyboje bei organizavo pasienio neutraliosios zonos milicijos dalinius Širvintų ir Giedraičių apylinkėse, buvo paskirtas šių apylinkių milicijos vadu – pirmuoju Neutraliosios zonos vyriausiuoju komendantu.
Minėdami tarpukario įvykius ir įvardydami Juozą Mikuckį, istorikai dažniausiai nutyli apie tolesnį jo gyvenimo etapą.
Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 metų liepą buvo NKVD suimtas. Kalėjime pats Aleksandras Gudaitis–Guzevičius jį užverbavo tapti NKVD agentu. Po dviejų mėnesių čekistų patartas nutraukė santuoką ir fiktyviai susituokė su vokiečių kilmės piliete. 1941 metų kovo 25 dieną kaip repatriantas išvyko į Vokietiją, apsigyveno Braunšveige.
Gavęs pasiūlymą veikti prieš Vokietiją, galbūt Mikuckis bent iš pradžių to nesiejo su Lietuvos išdavyste. Atsidūręs Vokietijoje, ten jis sulaukė ir karo pabaigos. Pasibaigus karui, Juozas Mikuckis tapo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) Vykdomosios tarybos įgaliotiniu anglų okupacinėje zonoje Vakarų Vokietijoje. Tarsi dirbdamas Lietuvai ir jos išlaisvinimui, tuo pačiu vykdė ir KGB užduotis.
1949 metais čekistų padedamas Mikuckis emigravo į JAV. 1953–1959 metais jis Baltimorėje sekė lietuvių išeivių veiklą, teikė žinias sovietų ambasadai. Sulaukęs garbaus amžiaus, 1967 metais kaip turistas apsilankė okupuotoje Lietuvoje, o 1968 metais grįžo ir apsigyveno Kaune. Bet grįžęs išgyveno vos dvejus metus. Mirė 1970–ųjų spalį.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
