Nuotr. iš knygos „Laisvės kova laimėta! Kaišiadorių krašto partizanų istorija“.
Dar vykstant II Pasauliniam karui prasidėjo ginkluotas pasipriešinimo sąjūdis, kuriame veikė ir Didžiosios kovų apygardos partizanai. Tik didelių MGB (KGB) pastangų ir į kovotojų gretas infiltruotų išdavikų dėka pavyko užpūsti kovos ugnį. O ji mūsų rajone truko net iki praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžios. Tik 1952 metų rugpjūčio 30–ąją buvo suimtas paskutinis šių apylinkių partizanas – Adomas Matačiūnas – Diemedis. gimęs 1923 metais.
Jis buvo kilęs iš gretimo Kaišiadorių rajono Žaslių valsčiaus Paukščių kaimo. Tarpukario tarnavo Lietuvos policijoje.
Kaip buvo rašyta mūsų laikraštyje publikuotuose partizano Albino Bagdonavičiaus prisiminimuose, 1950-aisiais rezistencinės kovos pabaigoje apylinkėje buvo likęs tik vienas, nuo pat pirmųjų dienų partizanaujantis pasipriešinimo dalyvis Adomas Matačiūnas – Diemedis. Albinas ir kitas jaunuolis – Treideris– susisiekė su Diemedžiu ir prie jo prisijungė. Diemedis buvo labai patyręs ir drąsus partizanas.
Pasakojama, kad Diemedis nebijojo vaikščioti žiemomis, po kailiniais laikydamas automatą, buvo šmaikštus, žodžių kišenėse neieškojo.
Prieš 1950–1951 metų žiemą partizanų ketveriukė pasiskirstė po du ir žiemojo miškuose. Bagdonavičius žiemojo su Vytautu Treideriu (jis žuvo 1952 metais), o Diemedis su partizanu Audra – miške prie Melnitėlės vienkiemio.
Po žiemos partizanai vėl susibūrė, tačiau jiems trūko šaudmenų vokiškiems ginklams. Reikėjo juos pakeisti į rusiškus ar pabandyti šaudmenų gauti iš kitų partizanų. 1951–ųjų gegužę okupantai aptiko partizanų bunkerį, o jame besislapstantį Bagdonavičių, kuris laukė ginklų ir šaudmenų į kitą būrį išėjusių Diemedžio ir Audros. Šiai suėmimo operacijai vadovavo Širvintų MGB viršininko pavaduotojas majoras Jemeljanovas, dalyvavo ir Gelvonų MGB pareigūnai.
Kaip rašė Bagdonavičius, praėjus daugiau kaip metams po jo suėmimo Adomas Matačiūnas buvo savo bendražygio Aušros apnuodytas, užmigdytas ir suimtas. Kur tai nutiko, nerašoma. Kaišiadorių biblioteka mini tai buvus Kaišiadoryse, tačiau šios informacijos patikimumas abejotinas, nes skiriasi suėmimo metai (atseit, 1953–iųjų pradžioje) ir net partizano likimas. Pagal bibliotekos pateikiamą informaciją, Diemedis esą kalėjo ilgus metus, tačiau, partizaninės kovos istoriją nagrinėjančių šaltinių duomenimis, jau 1953 metais jam buvo įvykdyta mirties bausmė Kazachstane.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
