18 a. pabaigoje Rusijai, Austrijai ir Prūsijai pasidalijus Abiejų Tautų Respubliką, Lietuvoje buvo įvesta carinė priespauda, kurią nesėkmingai bandyta įveikti 1830–ųjų sukilimu. Bet ir laisvės siekio užgniaužti nepavyko. Nors pagrindiniais iniciatoriais įvardijama to meto aukštuomenė, be paprastų žmonių sąjūdžio nebūtų įmanoma pasiekti tokio mąsto.
1848–1849 metais nuvilnijęs „Tautų pavasaris“ Prancūzijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Austrijos imperijoje, Vokiečių konfederacijos valstybėse atgaivino viltis dėl savo valstybės atstatymo, o Rusijos pralaimėjimu pasibaigęs Krymo karas, imperatoriaus Nikolajaus I mirtis ir 1861–aisiais panaikinta baudžiava suteikė naują stimulą patriotiniam judėjimui, gimusiam Vilniaus ir Žemaičių vyskupijose. Ši sėkla Lietuvos dirvon krito iš Lenkijoje prasidėjusio visuomenės pakilimo.
1861–ųjų balandį Lietuvos bažnyčiose prasidėjo religiniai patriotiniai giedojimai, atsirado patriotiniai pamokslai. Pirmąja ir populiariausia vienybės ir bendrų politinių siekių su Lenkija išsakymo forma tapo patriotinis himnas „Boże, coś Polskę“.
1861 metų balandžio 14 (26) d. Panevėžyje įvyko iškilmingos gedulo mišios už aukas, kritusias per judėjimą Varšuvoje. Per jas pirmą kartą Lietuvoje buvo sugiedotas patriotinis himnas, o šią politinę manifestaciją drauge su pasauliečiais organizavo dvasininkija.
Patriotinio himno giedojimas taip išplito, kad bažnyčios giedotojams tapo per ankštos. Beveik kasdien himnas buvo giedamas gatvėje priešais Aušros Vartų Dievo Motinos koplyčios Dievo Motinos paveikslą, Pranciškonų bažnyčios kieme prie Švč. Mergelės Marijos skulptūros, kiekvieną penktadienį Vilniaus priemiestyje Šnipiškėse prie kryžių nešančio Išganytojo skulptūros. Ant kalno prie Žaliojo tilto giedoti susirinkdavo nuo 500 iki 3000 žmonių.
Bažnyčiose iš pradžių himnas skambėjo po mišių, kai gesindavo žvakes, o vasarą jau imta giedoti per mišias, degant žvakėms, kunigui klūpant, o po to tęsiant litaniją, pradėta „užmiršti“ maldą už imperatorių.
Vilniaus gubernijoje patriotinis himnas pirmąkart buvo sugiedotas gegužės 24 dieną (naujuoju stiliumi – birželio 5 d.) Ašmenos apskrities Gaišios bažnyčioje. To meto oficialiuose Rusijos valdžios raštuose minima, kad birželį–liepą jis giedotas keliose dešimtyse Vilniaus gubernijos bažnyčių, tarp jų Giedraičių, Maišiagalos, Žaslių, Trakų, Širvintų, Paberžės.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
