Fotografijos atsiradimo metais laikomi 1839-ieji, kai Džonas Heršelis sukūrė patį fotografijos terminą. Tačiau viskas prasidėjo dar 1725 metais, Johanui Heinrichui Šulcui pastebėjus, kad tirpalas, turintis sidabro, paveiktas šviesos patamsėja. Deja, 1822 metais prancūzo Žozefo Niseforo Nepso pirmoji pasaulyje užfiksuota nuotrauka neišliko.
Kada fotografija atkeliavo į Širvintas, sunku pasakyti. Galimai – anksti. Greičiausiai net per Ukmergę. Leidinyje „Ukmergės žydų bendruomenės istorija“ rašoma, kad 1873 metų pabaigoje rašytoje pažymoje Ukmergės apskrities ispravnikas nurodo Ukmergėje buvus foto ateljė, priklausiusią Vilniaus gubernijos ir apskrities žydui Joseliui Eberovičiui Goldui.
Pirmosios viešai prieinamos nuotraukos, kuriose užfiksuoti dabartinėje rajono teritorijoje vykę įvykiai ar žmonės, datuojami XIX a. pabaiga. Tai J. Čechovičiaus įamžinti Kernavės piliakalnių vaizdai. Kernavės „Krivių Krivaičio Kalnas“ B. Stadzievičiaus buvo užfiksuotas ir atvirute išleistas 1909 metais.
Išlikę daugiau nuotraukų, kurios susijusios su I Pasaulinio karo laikotarpiu ir kaizerine okupacija. Tuo metu Vokietijoje buvo labai populiarūs atvirlaiškiai, kuriuose vokiečiai fiksavo užkariautų teritorijų vaizdus. Taip mus pasiekė nuotraukos, kuriose įamžinta tarpukariu nugriauta Širvintų cerkvė, vokiečių įkurtos Širvintų apskrities valdininkai prie bažnyčios, keli miestelio vaizdai, žmonės.
Tarpukariu Širvintose pradėjo dirbti keli fotografai. Apie tai galima spręsti iš įrašų išlikusiose nuotraukose. Antspaudai patvirtina, kad Širvintose darbavosi M. Reizenmanas, taip pat veikė brolių Ibedų foto ateljė. Kada jos buvo atidarytos – atviras klausimas. 1931 metų „Visos Lietuvos“ leidinyje nėra nurodyta, kad Širvintose būtų dirbęs koks nors fotografas, galima manyti juos veiklą pas mus oficialiai pradėjus vėliau. Tame pat leidinyje „Visa Lietuva“ nurodomas Judelis Ibedas tuo metu darbavosi Molėtuose.
Galbūt Ibedo buvo persikraustyta į Širvintas, o gal čia verslą atidarė vienas iš Ibedų, todėl ir įmonė vadinosi Brolių Ibedų fotografija.
Kokių nors lengvai aptinkamų žinių apie M. Reizenmaną rasti nepavyko. Iš įrašų geni.com tik galima suprasti, jog ši, reikia manyti, labai reta pavardė yra hebrajų kilmės. Tarp 1931 metais Lietuvoje dirbusių įvairių sričių žydų verslininkų nėra paminėta nė vieno tokia pavarde, o tai tiesiog neįtikėtina. Nepavyko sužinoti net Reizenmano vardo, nes išlikusiuose įrašuose nurodyta tik pirmoji vardo raidė. Kad ir reklaminėje skrajutėje, kurią M. Reizenmanas siuntinėjo savo klientams. Fotografu-dekoratoriumi prisistatęs širvintiškis akcentavo, kad gamina fotografavimui skirtas dekoracijas pagal naujausius 1937 metais iš užsienio gautus pavyzdžius, taip pat skirtas paso nuotraukoms pagal naujausius reikalavimus daryti.
Parengė Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 19 d. laikraščio numeryje.
