e-kinas.lt nuotr.
Pernai Lietuvoje policija užregistravo vos 34 neteisėto naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo (BK 201 str.) veikas. Palyginti su 2023 metais, kai tokių buvo užregistruota 63, degtindarystės atvejų sumažėjo kone dvigubai. 2023-iaisiais viena tokia veika buvo išaiškinta ir Širvintų rajone, pernai – nebuvo.
Tačiau šįmet per 4 mėnesius Lietuvoje jau užregistruotos 23 tokios veiklos, viena jų – Širvintų rajone.
Nors degtindarių suaktyvėjimas matosi, tikrai negalime lygintis nei su audringais devyniasdešimtaisiais, nei juo labiau su tarpukariu. Sunku patikėti, kad anuomet dabartinė Zibalų seniūnija net buvo garsinama visoje šalyje. Štai ką ta tema 1933 metų gegužės 3 d. rašė laikraštis „Dienos naujienos“ žinutėje „Šešuolėnai žymiausi rytų Lietuvoj degtindariai“:
„Kiek tenka iš patikimų šaltinių sužinoti, Šešuolių valsčių garsiausias naminiais bravorais visoje Rytų Lietuvoje. Ypatingai pasižymi Poriškių, Medinų, Mišniūnų, Sudokių, Beivydžių, Limonių, Kriaunų, Rubikonių ir kiti šios apylinkės kaimai ir vienkiemiai. Čia nuo Vytauto Didžiojo metų (nuo 1930-ųjų, – Red. past.) konfiskuota daugiau kaip 200 bravorų. Pasitaikydavo, kad tą patį pilietį iš eilės pačiupdavo 3-4 kartus „spaudžiant namie“. Taigi, manoma, vargu bau kada nors iš čia tą pramonę išnaikinti.
Nuo šių metų sausio 1 d. už „naminę“ šioje apylinkėj iš varžytinių parduota 15 ūkių. To dar maža. Kiek čia buvo peštynių, teisme bylų, protokolų… Tikriausiai šimtoko neužtektų.
Šiemet vasario pabaigoj Beivydžių km. pasigėrusių bonkom ir kuolais buvo užmuštas J. Kanapienis. Prieš kelis metus Limonių kaime nužudytas Pr. Lisauskas. Pabratiškyje peiliu nudurtas M. Meliukštis.
Teko kalbėti su kai kuriais „pramonininkais“. Jie sako, kad šioj apylinkėj, beveik kasdien, kur nors krūmuose dirba „naminę“. Dažniausia daroma dieną. Tada mažesnis pavojus ir mažiau matosi ugnis. Darbo laiku aplink budi sargyba. Pajutus pavojų duoda ženklą ir greit viską suslapsto į tam tikslui padarytas slaptavietes. Po 5-10 minučių „viskas tvarkoj“. Patys dirbėjai ir malkas kapoja ar kitą tokį darbą dirba.
Kad kas nors iš kaimynų neįduotų „naminės“ dirbėjus, grasoma gaisru, sušaudymu ir pan. O prieš 4 metus vienam ūkininkui sudegino klojimą, po nakties ant namo durų rasta priklijuota kortelė tu užrašu „Gavai dovaną už ilgą liežuvį“. Todėl daug kas niekšiškus darbus slepia.
Naminę degtinę daro iš bulvių, rugių ir kt. javų. Pastaruoju laiku daugiausia praktikuojama iš cukraus. „Pramoninkai“ sakosi, kad iš 16 kg cukraus padaro apie 35 literius. O pridėjus vieną literį denatūruoto spirito ir 250 gr muilui dirbti akmenėlio galima išspausti daugiau 40 literių „geros naminės“. Tokios patys negeria, bet parduoda, nusigėrus labai skauda galvą.
Kad geriau išparduotų, kai kuriuose kaimuose yra sutverti tam tikri punktai. Tuose punktuose atsargūs, įgudę žmonės, padarytąjį kiekį išparduoda. Literis kainuoja 1 lt. 50 cent.
Pažymėtina, kad ūkininkai, kurie ta „pramone“ verčiasi, pasiturinčiai gyvena. Bet yra ir tokių – visai nusigyvenusių, kurie už paskutinį litą nuperka cukraus, o išvarę degtinės patys išgeria. Tokių žmona ir vaikai be duonos šmotelio gyvena. Kuriuos sugauna ir už pabaudą iš varžytinių parduoda ūkius – eina elgetauti…
Vien per Velykas Kiauklių parapijoj įvyko 12 muštynių, iš kurių surašyta 5 protokolai ir jau užvestos 3 bylos apie sužalojimą“.
Apie nužudytą Lisauską – tiesa. Kaip 1928 m. balandžio 19 d. žinutėje „Žuvo šaulys“ rašė „Lietuvos aidas“, „Limonių km. Šešuolių valsč. gyv. Simaniūkštis Justas su 2 sūnais ir kaimynais nužudė šaulį Lisauską Praną, pasikvietę jį neva svečių. Nužudė dėl to, kad jis nedavė laisvai darbuotis degtindariams ir dar dėl to, kad turėjo prieš jį pyktį dėl ežių“.
