1919 metų birželio 27 dieną Kaune kaip Lietuvos sporto sąjungos padalinys buvo įkurta Šaulių sąjunga. Jos sumanytojas buvo Matas Šalčius, o įkūrėjas ir vadas – Vladas Putvinskis.
Sąjungos veikla įsisiūbavo Lietuvai sėkmingai atrėmus užsienio priešų puolimą, o ypač jos gretas papildžius buvusiems kariams ir karininkams. 1920 metų birželį buvo pradėtas leisti sąjungos laikraštis „Trimitas“, kurio puslapiuose imta pasakoti ir apie susibūrusių šaulių veiklą vietose.
Tose publikacijose bei „korespondencijose“ galima rasti ir pirmos veiklos dabartinio Širvintų rajono teritorijoje atgarsių.
Ko gero, pirmuoju oficialiu šaulių būriu galima būtų laikyti šaulių būrį, 1920-ųjjų rudenį susikūrusį Čiobiškyje. Iš pradžių, kaip rašyta, jis „veikė silpnai, nes būryje stokota inteligentų, kurie jį vestų“. Bet į Čiobiškį atvykus rajono vadui, reikalai susitvarkė – iki 1921 metų narių skaičius išaugo tris kartus. Kadangi Čiobiškyje nebuvo milicijos tvarkai prižiūrėti, bažnytkaimis labai kentėjo nuo neblaivių gyventojų sukeltų konfliktų, per kuriuos „smarkiai kentėjo ir nekalti“. Matydami tai, Čiobiškio šauliai ėmėsi iniciatyvos „panaikinti traktierius“. 1922 metų sausio 6 dieną būrio valdyba pakvietė IV rajono šaulių vadą, kuris surengė priešalkoholinį mitingą. Jame dalyvavo (sunku patikėti!) 500 čiobiškiečių, kurie vieningai nutarė „uždaryti visiems laikams traktierius ir ateity niekam neleist atidaryti jokios svaiginamųjų gėrimų įstaigos Čiobiškio miestely“. Kaip rašė žinutės autorius M. Misiūnas, tai buvo vienas pirmųjų bažnytkaimių Ukmergės apskrityje, „kuris pažino savo vidinį priešą ir apskelbė jam atvirą kovą“.
Pasak „Trimite“ skelbtos informacijos, Gelvonuose šaulių būrys veikė nuo 1921 metų rudens, bet iš pradžių jo veikla buvo mažai pastebima, nes vadas greitai prarado entuziazmą. Reikalai susitvarkė, dėl apsileidimo buvusį vadą pakeitus ir jo vieton paskyrus Praną Jurkūną, buvusį Lietuvos kariuomenės viršilą.
1922 metų vasario 2 d. viešas šaulių mitingas buvo sušauktas Bagaslaviškyje, o per rinkliavą suaukota 530 auksinų. Vasario 8-9 dienomis šauliai, kasdien dirbę po aštuonis, miestelyje suremontavo išsinuomotą salę. Joje tilpo 150 žmonių. Vasario 12 d. jau įvyko pirmasis renginys. Vakaro metu parodyti minėti du gelvoniškių vaidinimai, gauta 600 auksinų pelno salės įrengimui. „Žadama salėj įtaisyti arbatinė ir skaitykla“, – rašė „Trimitas“. Tame pat Nr. 10 pranešta, kad vasario 9 dieną Gelvonų šauliai organizavo rinkliavą „tautinei vėliavai įsigyti“. Surinkta 1050 auksinų. „Vėliava įtaisyta 5 aršinų ilgio ir 3 pločio (maždaug 3,55X2,13 m, – Red. past.) ant 6 sieksnių (maždaug 11 m, – Red. past.) aukšto koto. Vėliava pakelta miestelio aikštėj. Vasario 16 d. įvyko šaulių 3 būrio paroda“.
Žodžiu „paroda“, matyt, turimas omenyje paradas, pasirodymas.
Kitame numeryje buvo pridurta, kad įgyti vėliavą padėjo ir kariai: „Į keturias šalis nuo stiebo nuvestos vielos, papuoštos vėliavėlėmis. Šventės dieną aikštėje susirinko kariuomenė, šauliai, mokyklų auklėtiniai ir skaitlinga minai žmonių. triskart iššovus saliutą buvo iškelta vėliava ir karo orkestras sugriežė Lietuvos himną. Kalbėjo pulko vadas, valsčiaus viršaitis, šauliai, mokyklų atstovas ir šiaip iš publikos. Be to buvo kalbėta lenkų ir žydų kalbomis. Baigus prakalbas kariuomenė ir šauliai išsiskirstė praeidami ceremonialiu maršu. Neužmirštama šventės atmintis liko vėliava beplazdanti aukštybėj“.
Po metų, 1923-iaisiais, į Vasario 16-osios šventę Gelvonuose susirinko tiek žmonių, kad į bažnyčią nesutilpo. Atžygiavo apsiginklavęs šaulių būrys su savo vėliava, pamaldos vyko griežiant dūdų orkestrui. Po pamaldų turgaus aikštėj vyko kariuomenės paradas. „Visą laiką traktieriai ir krautuvės buvo uždarytos; girtų niekur nesimatė, nors šiaip bet kuriom dienom niekuomet miestelio nepereisi girto nepamatęs ar nesusitikęs,“ – „Trimite“ rašė Jeronimas Šatas pridūręs, kad ne vien Gelvonų miestelis, bet ir dauguma kaimų buvo puikiai pasipuošę, visur iškabindami Lietuvos vėliavas. Vyko rinkliava Klaipėdos naudai.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
