1941 metų birželio 23-iosios rytą per Kauno radiją sukilėlių vadas Leonas Prapuolenis paskelbė apie Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ir Lietuvos laikinosios Vyriausybės sudarymą. Kai kurių istorikų ši diena laikoma 1941 metų Birželio sukilimo pradžia, nors realūs koordinuoti veiksmai prieš okupantus buvo pradėti dar išvakarėse, Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. 1941 metų birželio 22-ąją, 10 val. ryto, kada Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) štabas su Tautinės Darbo apsaugos (TDA) dalinių vadais susirinkęs priėmė vieningą nutarimą: sukilti. Po šito posėdžio apie 12 val. pagal paruoštą planą visi sukilimo vadai pranešė telefonu, kad yra savo vietose ir laukia įsakymo.
Pasipriešinimo dabartinėje rajono teritorijoje irgi būta. Širvintų jaunuoliai buvo prasimanę ginklų, iš kurių prie Viesų apšaudė besitraukiančią sovietų kariuomenę. Žuvo trys buvę Širvintų gimnazistai, kurių kūnai prieš laidotuves buvo paguldyti šventoriuje prie Širvintų bažnyčios. Sovietai buvo apšaudyti Kiaukliuose. Atsakydami į ugnį, raudonarmiečiai padegė Kiauklių bažnyčią, kuri sudegė. Musninkų valsčiuje vienas antisovietinio pogrindžio organizatorių buvo Musninkų girininkas Antanas Maceika, buvęs vietos šaulių kuopos vadas, ir Musninkų pašto viršininkas Leonas Muralis. Sukilėliai, vadovaujami Juodonių kaime gyvenusio eigulio Zubrio, aktyviai veikė Čiobiškio apylinkėse. Birželio 23-iosios vakarą jie apsupo Čiobiškį ir suėmė kelis komjaunuolius ir milicininką Valančių.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite birželio 17 d. laikraščio numeryje.
