Algirdo Karoso nuotr. e-kinas.lt
Šią dieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Atėjus krikščionybei, ši diena Lietuvoje sutapatinta su Šv. Morkaus varduvėmis. Galbūt dėl vardo ir daržovės pavadinimo asociacijų.
Lietuvą pakartotinai okupavus sovietams, dabartiniame Širvintų rajone 1944 metais buvo įsteigtas Bartkuškio daržininkystės ūkis, šalia buvusio dvaro ėmė dygti gyvenvietė.
Kas sovietmečiu studijavo Vilniaus aukštosiose mokyklose, turbūt pamena rudenį vykdavusias mėnesio trukmės „talkas“ nuimant derlių kolūkiuose bei tarybiniuose ūkiuose, taip pat ir Bartkuškio daržininkystės ūkyje. Esant menkai ir primityviai mechanizacijai, rankų darbas buvo vienintelis santvarkos išsigelbėjimas, kad miestiečiai turėtų užtektinai bent bulvių, morkų, burokėlių ir raugintų kopūstų. Žinoma, didesnę dalį šių gėrybių daugiausia „nuo žagrės“ į žmones išėję miestiečiai pasirūpindavo tėviškės ūkeliuose ir kolektyviniuose soduose, kur kiekvienas turėjo šiokį tokį, bet savo daržą.
Šiandien gal niekas nebesureikšmina to fakto, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1990 metų gruodžio 29 dieną buvo įsteigtas valstybinis Bartkuškio daržininkystės ūkis. 1991 metų gruodžio 23-ąją Lietuvos Respublikos Vyriausybė Bartkuškio daržininkystės valstybinį ūkį priskyrė „aukštesniosios pakopos savivaldybių vietiniam ūkiui“.
Tiesa, naujasis laikmetis ir vis labiau įsigalinti privati nuosavybė paėmė viršų: po dviejų metų, 1993 metų sausio 30 dieną, valstybinis daržininkystės ūkis buvo išregistruotas. Dar iki daržininkystės ūkiui tampant valstybiniu, buvęs jo vadovas Aloyzas Letukas buvo paskirtas Širvintų rajono valdytoju, nurungęs savo konkurentą Alvydą Grišką.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
