Anciūniškiai nepamiršta savo krašto tradicijų ir papročių

Po Derliaus šventės Šešuolėlių dvare.

Po Derliaus šventės Šešuolėlių dvare.

Šių dienų kaimo kultūros namų darbo samprata yra pakitusi. Jie nebegali būti vien tik kultūrinių renginių vieta. Būtent kultūros namuose kaimo žmogui turėtų būti jauku ir įdomu, čia jis galėtų pailsėti, parodyti savo talentą ir pasidžiaugti kitų gebėjimais. Veiklių kultūros namų šiais laikais Širvintų rajone tikrai netrūksta. Daug gražių atsiliepimų iš kraštiečių ir svečių sulaukia Anciūnų kultūros namai ir jų vadovas Gediminas Makauskas. Jis drauge su saviveiklininkais puikiai organizuoja kultūrinę bei šviečiamąją veiklą, puoselėja kraštui būdingas tradicijas, rūpinasi gyventojų kultūros ugdymu, etnokultūra, papročiais, skatina saviveiklinio meno plėtrą, suteikia galimybę bendruomenės nariams dalyvauti kultūros vertybių saugojimo ir jų kūrimo procese. Gediminas Makauskas, Širvintų kultūros centro Anciūnų filialo vedėjas, sutiko pasidalyti mintimis apie saviveiklinį meną, scenos entuziastų sukurtus spektaklius bei ateities planus.

– Iš kur esate kilęs? Kiek jau metų rūpinatės Anciūnų krašto kultūriniu gyvenimu? Kuris kultūrinio darbo dešimtmetis pats įsimintiniausias?

Scena iš spektaklio (dešinėje Gediminas Makauskas).

Scena iš spektaklio (dešinėje Gediminas Makauskas).

– Gimiau ir augau Širvintų rajone, Sedūnų kaime. Baigiau Bagaslaviškio vidurinę mokyklą. 1982 metais, baigęs tuometinę Vilniaus kultūros mokyklą, įgijęs režisūros specialybę, gavau paskyrimą į Širvintas. Anciūnų kultūros namuose buvo laisvas meno vadovo etatas, tai ir pasirinkau Anciūnus. Juolab kad Beivydžių kaime šeimą jau buvo sukūręs brolis Lionginas. Kultūros namų direktore Anciūnuose tada dirbo energingoji Danutė Šinkūnienė. Tuometinis Vl. Žvirblio kolūkis jau buvo nupirkęs aparatūrą, kuri stovėjo nenaudojama. Kadangi kolūkyje buvo muzikuojančio jaunimo, sukūrėme estradinį ansambliuką. Pirmieji muzikantai, be manęs, buvo Algis Kavaliauskas, Alvydas Dzedzevičius, Rimantas Pusvaškis. Su koncertais aplankėme visas rajono seniūnijas. Aktyviai kultūrinėje veikloje dalyvavo Anciūnų moterų etnografinis kolektyvas, vadovaujamas Elenos Matulienės. Kolektyve dainavo Albina Jankauskienė, Ona Dzedzevičienė, Bronė ir Stasys Kiškiūnai, Malvina Chvainickienė, Filomena Pusvaškienė, Anelė Zarembienė, Janina Zakarauskienė, Bronė Dermontienė. Šis kolektyvas dalyvavo ir Respublikinėje dainų šventėje Folkloro dienoje. O ką jau kalbėti apie muzikantų muzikantą Antaną Zarembą, su kuriuo teko apvažiuoti beveik visą Lietuvą. Ko gero, tas pirmasis dešimtmetis labiausiai ir bus įsimintinas, o kitas aktyvios veiklos etapas prasidėjo susikūrus Anciūnų kaimo kapelai.

– Jūs dažniausiai būnate ne tik kultūrinių renginių organizatorius, bet ir vedėjas. Esate garsiosios Anciūnų kaimo kapelos vadovas. Iš kur tas entuziazmas, kurio, regis, niekada netrūksta?

– Manyčiau, kiekvienas kultūros darbuotojas turi būti šiek tiek universalus, turėtų sugebėti organizuoti, vesti ir pats dalyvauti renginiuose. Gera, kai yra žmonių, kurie noriai dalyvauja saviveikloje. Štai, kuriant kaimo kapelą, pradžioje buvome tik vyrai: Jonas Andrikonis, Artūras Krapas, Algis Stonys, Rimas Jankauskas, Alvydas Gelūnas. Jų kalbinti ilgai nereikėjo, kadangi visi myli muziką ir mėgsta muzikuoti. Pamačiusios, kaip šauniai mes leidžiame laisvalaikį, greitai prie mūsų prisijungė ir moterys: Alvyda Krapienė, Virginija Jankauskienė, Laima Gelūnaitė, Genė Stonienė ir žmona Rita Makauskienė. Kiek vėliau sulaukėme muzikanto Stasio Markevičiaus. Kai po koncerto žiūrovai negaili aplodismentų, dėkoja už smagią polką ir dainą, už gražų valsą, už suteiktas gražias akimirkas, tai ir yra didžiausias atlygis, iš kurio ir gimsta entuziazmas, o jis niekada neleidžia sustoti.
– Pastebėta, jog žmonės gausiai plūsta į kultūros namus ne tik Anciūnų kaimo kapelos atliekamos muzikos pasiklausyti, bet ir vaidinimų pasižiūrėti. Anciūnų kultūros namų saviveiklininkai visuomet sužavi žiūrovus dramos kūrinių pastatymais. Kaip pavyksta kaskart surasti tokį draminį kūrinį, kuris temos aktualumu, personažų novatoriškumu pasiekia žiūrovų širdis ir sulaukia plojimų?

Jurginių šventės dalyvius sveikina Gediminas Makauskas. 2012 m.

Jurginių šventės dalyvius sveikina Gediminas Makauskas. 2012 m.

– Jau seniai pastebėjau, kad kaimo žmonėms patinka humoristiniai, veiksmo ir įdomių personažų turintys kūriniai. Jie gvildena būtent kaimo žmonėms įdomias meilės, girtuoklystės, pinigų, gobšumo, tinginystės, kaimynų tarpusavio santykių temas. Ieškant tinkamo kūrinio, didžiausias ir nematomas pagalbininkas yra žmona Rita. Jinai ir vaikus sukvietė į mažųjų artistų būrį. Mažieji aktoriai su didele meile vaidina. Suaugusių artistų pasirinkimas nėra didelis. Skiriant vaidmenis, kai žmones pažįsti, jauti, kuris kuriam vaidmuo labiausiai tinka, to saviveiklininko ir prašai vaidinti. Kai scenoje artistai ne vaidina, bet gyvena ir tiki tuo, ką daro, štai tada ir pasiekiamos žiūrovų širdys, tuomet ir sulaukiama nuoširdžiausių jų plojimų.

– Priminkite, kokie spektakliai, statyti Anciūnuose, išvydo rampos šviesą?

– Tokių spektaklių pastatėme nemažai. Žiūrovai jau išvydo K. Čiplio-Vijūno „Bobutės susipyko“ ir „Užkurio šventę“, A. Kazakevičienės „Kaip velnias akmenį nešė“, Keturakio „Ameriką pirtyje“, B. Dauguviečio „Žaldokynę“, Žemaitės „Sučiuptą velnią“, L. Didžiulienės-Žmonos „Pasiskubino“, J. Grušo „Tikrą komediją“, A. Skripkos „Prašvilptą laimę“, J. Baltušio „Parduotas vasaras“. Kai kuriuos kūrinius reikėjo pritaikyti kaimo kultūros namų scenai, kitus teko patrumpinti nepakeičiant kūrinio esmės.

– Anciūnuose vykusiuose renginiuose teko matyti pasirodymus svečių, atvykusių netgi iš Ukmergės, Panevėžio, Ignalinos rajonų. Kaip pavyksta prisivilioti saviveiklininkus koncertuoti į Anciūnus? Gal veikia kultūriniai mainai?

– Taip. Dažniausiai taip ir darome vadinamus barterinius mainus. Už „ačiū“ šiais laikais niekas nevažiuoja. Žiūrovai mieliau nusiteikę ateina pasižiūrėti dar nematyto kolektyvo, o ir patys, kai išvažiuojame, yra proga save parodyti ir į kitus pasižiūrėti. Ankščiau išvykų turėdavom tikrai nemažai. Teko koncertuoti tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica“ Kernavėje, Širvintose, Jūros šventėje Klaipėdoje, respublikinėse kaimo kapelų šventėse-varžytuvėse „Kaimynėli, būki svečias“ Širvintose (kiekvienais metais), dukart dalyvavome televizijos laidoje „Gero ūpo!“, koncertavome respublikiniame moterų suvažiavime Vilniuje, kelissyk vykome į respublikines derliaus šventes Marijampolėje, Kaune, Šiauliuose. Mūsų būta ir tarptautinėje kapelų šventėje „Aleksiuko bandonija“ Kupiškyje, koncertuota tarptautinėje knygų mugėje „Litexpo“ parodų rūmuose, tarptautiniame liaudies muzikos ir dainų festivalyje Postavuose (Baltarusija), respublikinėje kapelų šventėje-varžytuvėse „Suvažiavo – sugužėjo“? Molėtuose, buvome koncertuoti Ignalinos rajone, Ceikiniuose. Anciūnų kaimo kapela yra koncertavusi daugelyje didesnių ir mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių. 2008 metais Anciūnų kapelai įteikta Igno Šeiniaus premija.

– Galima būtų teigti, kad kultūriniame gyvenime dažniausiai dalyvauja moterys, jos ir aktyvesnės saviveiklininkės. Kas yra Jūsų aktyviausi saviveiklininkai ir saviveiklininkės? Ar kultūriniame gyvenime aktyvūs Anciūnų krašto vyrai?

Anciūnų saviveiklininkai Derliaus šventėje, vykusioje Levaniškių dvare (centre vadovas Gediminas Makauskas). 2010 m.

Anciūnų saviveiklininkai Derliaus šventėje, vykusioje Levaniškių dvare (centre vadovas Gediminas Makauskas). 2010 m.

– Pas mus, sakyčiau, šis santykis apylygis. Yra aktyvių tiek moterų, tiek vyrų. Štai Alvyda Krapienė, Rimas Jankauskas, Eugenija Stankevičienė, Jonas Andrikonis su dukra Indre buvo išrinkti geriausiais rajono saviveiklininkais. Noriu pasidžiaugti Loreta ir Antanu Ruseckais, kurie visuomet su mielu noru padeda, vaidina ir dalyvauja renginiuose. Aktyviai saviveikloje dalyvauja Vitalija Narkevičienė bei, aišku, anksčiau jau minėti Anciūnų kaimo kapelos nariai.

– Prieš Naujuosius metus ne tik susumuojami nuveikti darbai, bet ir numatoma veikla ateičiai. Gerai besidarbuodamas kultūros baruose, tikriausiai turite naujų sumanymų ir 2014 metams. Papasakokite apie ateities planus.

– Džiaugiamės pasibaigusia Anciūnų kultūros namų renovacija. Dabar tikrai malonu ir svečius pasikviesti, ir patiems susirinkti, pabendrauti, repetuoti, aišku, reikia pačiam ir šildymą prižiūrėti. Šiuo metu ruošiamės Zibalų seniūnijos kultūros dienai, kuri vyks kovo 8-ąją 16 val. Šešuolėlių dvare. Jau dabar visus ta proga ir kviečiu atvykti. Mums geranoriškai visada padeda seniūnas Nerijus Drazdas, Anciūnų bendruomenės aktyvas, kurį ir sudaro anksčiau mano minėti žmonės, su kuriais ir vyksta visa kultūrinė ir bendruomeninė veikla. Esu dėkingas Širvintų kultūros centrui ir jo direktorei Birutei Golubevai už transportą išvykoms ir kurą pastatui. Visada norisi, kad į renginius ateitų kuo daugiau žmonių, juk dėl jų mes šventes, koncertus, kultūros dienas ir ruošiame. Kai žiema atsibos, surengsime Užgavėnes, atėjus pavasariui, švęsime tradicinę Jurginių šventę. Mes, anciūniškiai, niekada nepamirštame savo krašto tradicijų ir papročių. Mintyse jau sukasi naujas vaidinimas, kurio žiūrovams dar nenorėčiau pasakyti. Atvažiuosite ir pamatysite.

– Ačiū už pokalbį.

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top