Jau dygsta „šiliukai“

Borisas Sockis

Borisas Sockis

Liepos 12-ąją ištikimasis „Širvintų krašto“ skaitytojas ir pagalbininkas Borisas Sockis susiruošė grybauti. Kaip dažnai būdavo, pasirinko Bartkuškio mišką („Žaliąją“). Sako, norėjęs po antradienį praūžusio lietaus miške pailsėti, pasigrožėti gamta, pakvėpuoti vaiskiu, tyru oru. O jei pasiseks – ir šį tą krepšyje parsivežti.

Borisas sako pasirinkęs voveraičių, ūmėdžių. Nustebo jau radęs rudakepurių aksombaravykių, žmonių dar vadinamų „šilbaravykiais“, „šiliukais“, „gudukais“, „machavykais“.

Bet tikrasis laimikis laukė jau pasukus automobilio link: po egle Borisas pamatė raudonikį. Ne patį didžiausią, kurį yra radęs, bet šįmet – kol kas didžiausią, sveriantį beveik kilogramą. Šalia augo mažesnis. Įsidėjęs juos į krepšį patikėjo – grybų pietums tikrai pakaks.

Nuotraukas su savo laimikiais siųskite el. paštu redakcija@sirvinta.net arba užsukite į „Širvintų krašto“ redakciją!

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “Jau dygsta „šiliukai“”

  1. stepas parašė:

    Gudukai -tai ne aksombaravykiai, bet Rozites caperata { nuosėdinių rūšies grybas), mūsuose vadinamas Kalpoku. Makavyku Vilniaus krašto žmonės vadina Geltonąjį baravyką{Suillus variegatus). Rudąjį aksombaravykį galima vadinti Rudakepuriu baravyku,Lenkišku grybu, o geriausia taisyklingai -Xerokomus badius. Šilbaravykis – tai taip pat ne tas grybas. Tai tikrinių baravykų pradininkas Gypoporus cyanescens -, panašus į tikrinį baravyką tik ne rusva kepurėle bet melsva, o paspaudus staigiai mėlynuoja.Neretas grybas, auga ir žaliojoje, kur yra lapuočių medžių priemaiša.

  2. b parašė:

    sekasi gi

Comments are closed.

scroll to top