Borisas Sockis

Grybautojas ir lapė dėl baravyko galynėjosi žvilgsniais

Širvintiškiui Borisui Sockiui grybavimas – ilgametė aistra, į kurią jis kasmet pasineria su didžiausiu malonumu. „Širvintų kraštas“ kaskart publikuoja Boriso rastų grybų nuotraukų. Tai žmogus, kuris melai pasidalija turima informacija. Nuo seno tai vienas geriausių laikraščio draugų ir bendraautorių.

Skaityti daugiau »

Jau dygsta „šiliukai“

Borisas Sockis

Borisas Sockis

Liepos 12-ąją ištikimasis „Širvintų krašto“ skaitytojas ir pagalbininkas Borisas Sockis susiruošė grybauti. Kaip dažnai būdavo, pasirinko Bartkuškio mišką („Žaliąją“). Sako, norėjęs po antradienį praūžusio lietaus miške pailsėti, pasigrožėti gamta, pakvėpuoti vaiskiu, tyru oru. O jei pasiseks – ir šį tą krepšyje parsivežti.

Borisas sako pasirinkęs voveraičių, ūmėdžių. Nustebo jau radęs rudakepurių aksombaravykių, žmonių dar vadinamų „šilbaravykiais“, „šiliukais“, „gudukais“, „machavykais“.

Bet tikrasis laimikis laukė jau pasukus automobilio link: po egle Borisas pamatė raudonikį. Ne patį didžiausią, kurį yra radęs, bet šįmet – kol kas didžiausią, sveriantį beveik kilogramą. Šalia augo mažesnis. Įsidėjęs juos į krepšį patikėjo – grybų pietums tikrai pakaks. Skaityti daugiau »

Sportui atiduoti metai

Sportui atiduoti metai
Balandžio 16 dieną Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinėje buvo apdovanoti sportui nusipelnę žmonės. Medalis už nuopelnus olimpizmui buvo įteiktas ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistui Borisui Sockiui. Borisas Sockis yra taip pat Lietuvos žolės riedulio federacijos valdybos narys, Europos žolės riedulio federacijos komisaras – inspektorius, ilgametis krepšinio ir žolės riedulio teisėjas. Su garbingu apdovanojimu bei 65-rių metų gimimo jubiliejumi jis buvo pasveikintas ir Širvintų savivaldybėje. Laikinai einančios mero pareigas Živilės Pinskuvienės įvardintas kaip „žolės riedulio krikštatėvis“, Borisas Sockis sutiko „Širvintų kraštui“ papasakoti ne tik apie žolės riedulį, bet ir apie savo asmeninę sportinio gyvenimo pusę.
– Kaip prasidėjo jūsų draugystė su sportu?
– Širvintose prie karių kapinių esančiame stadione vykdavo futbolo varžybos. Mes, tada dar visai maži vaikai, ateidavome jų pažiūrėti ir, žinoma, užsikrėtę stadione vyravusia atmosfera, po varžybų parbėgę namo, imdavome spardyti futbolo kamuolį. Tada gyvenau Vilniaus g. 19,  netoli užtvankos buvo gana nemaža lygi pievelė, kurioje, pasiskirstę į komandas, žaisdavome vyrišką žaidimą – futbolą. Kaip ir dauguma to meto vaikų, baigiau Širvintų vidurinę mokyklą. Jaunesnėse klasėse buvau toks akseleratas – labiau už kitus savo bendraamžius subrendęs vaikinukas. Tais laikais vaikams norą sportuoti mokėdavo sužadinti kūno kultūros mokytojai, ypač mokytojas Antanas Bakšys. Būdavo ryte valandą prieš pamokas susirinkdavome dabartinėje gimnazijos aktų salėje ir ten sportuodavome. Tarp berniukų didelį autoritetą turėjo Pranas Stakauskas, visų vadinamas Franka. Fiziškai stiprus, kultūristas, futbolininkas, krepšininkas. Su pavydu žiūrėdavome į raumeningą jo kūną ir norėjome tokiais pat būti. Žaidžiant krepšinį Franka mane paimdavo į savo komandą, kad jam išmesčiau iš užribio kamuolį, o jis toliau žaisdavo vienas. Tokiu būdu beveik visada laimėdavome prieš tris ar net keturis žaidėjus. Jisai mane išmokė vieno apgaulingo judesio, perduoti kamuolį iš už nugaros. Širvintų rajoną panaikinus, tėvas persikėlė į Ukmergę. Septintą klasę pradėjau lankyti Ukmergės trečioje vidurinėje mokykloje. Taip pat lankiau dvi sporto sekcijas – krepšinį ir futbolą. Vėliau futbolą palikau, nors teko žaisti ir už „Vienybės“ dublerių futbolo komandą.
– Kaip klostėsi sportinis gyvenimas po tarnybos tarybinėje armijoje?
– Iš kariuomenės grįžau 1970 metais. Reikėjo kažkur stoti mokytis. Draugelis patarė stoti mokytis į Vilniaus statybos technikumą, nes ten tada buvo gera krepšinio komanda. Tuo labiau -stojamųjų egzaminų laikyti nereikėjo, buvo bendrabutis, mokėjo stipendiją, po visų mokslų laukė geras statybininko atlyginimas bei garantuotas butas. Taigi, įstojau į technikumą, su krepšinio komanda tapau tris kartus Lietuvos technikumų ir kitų spec. vidurinių mokyklų čempionu ir du kartus Pabaltijo čempionu. .
– Maždaug tais metais pradėjote krepšinio varžybose dar ir teisėjauti…
– Jau 1972 metais gavau respublikinę krepšinio teisėjo kategoriją. Važinėjau po visą Tarybų Sąjungą. Tais pačiais metais teisėjavau aukščiausios lygos dublerių varžyboms Petigorske, Moldavijoje. Teko dalyvauti ir sekretoriato darbe. Gerai prisimenu, kaip drebėjo rankos, kada žaidžiant Maskvos CASK ir Leningrado „Spartako“ komandoms, rašiau rungtynių protokolą. Teko teisėjauti daugelyje varžybų, tačiau, manau, kad aukščiausias mano pasiektas taškas – tai  teisėjavimas 2014 metų pasaulio žolės riedulio lygos varžybose. Savo teisėjo karjerą Europoje baigiau Europos jaunimo čempionate Prahoje.
– Viskas, kas susiję su sportu, puiku, tačiau kas atsitiko su įgyta statybininko profesija?
– „Dūšioje“ nebuvau statybininkas, mano širdis visai nelinko kažką statyti, remontuoti. Apsidžiaugiau, kai mane išrinko savanoriškos sporto draugijos „Nemunas“ rajono tarybos pirmininku, vėliau – SSD „Žalgiris“ rajono tarybos pirmininku, 1980 metais baigiau su nauja specialybe susijusią mokslo įstaigą – Lietuvos valstybinį kūno kultūros ir sporto institutą.
– Jums dar tik 65 metai. Tačiau… kiek dar laiko galvojate dirbti?
– Man jau 65 metai… Valstybės karjeros tarnautojams – riba, tačiau man pratęsė dar metams, matyt, kad nepulčiau į depresiją… Šiaip, kai pajusiu, kad jau esu nebereikalingas, – pats išeisiu. Šiandien dar tenka lakstyti su švilpuku burnoje ir teisėjauti rajono krepšinio rungtynėse. Mesčiau, tačiau iš tikro nėra kam teisėjauti, juk nesinori, kad varžybų metų kiltų muštynės.
– Papasakokite apie žolės riedulio gimimą Širvintose…
– Sovietų laikais buvo tokia sporto draugija „Trud“, kuri norėjo Lietuvoje surengti tarptautines žolės riedulio taurės varžybas. Žolės riedulio vadovai ieškojo joms vietos, o tuometis Šiaulių „Tauro“ komandos treneris Rimantas Čaikauskas Širvintose turėjo giminių. Tuo laiku Širvintose buvo viešbutis, restoranas, patenkinama aikštė žolės rieduliui žaisti, todėl turnyrą buvo nutarta surengti Širvintose. Prisimenu, kad dalyvavo Moldavijos „Tekstilščikas“, Taškento „Politotdelas“, Šiaulių „Tauras“ ir dar viena komanda. Po to šiauliečių treneris Rimantas Čaikauskas mums padovanojo žolės riedulio lazdas. Tada buvo kūno kultūros mokytojo Leono Vaicekausko išugdytos fiziškai stiprios „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ mergaitės. Jos pradėjo treniruotis, lakstyti su tomis lazdomis. Širvintose tai buvo nauja egzotiška sporto šaka, Lietuvoje komandų buvo nedaug, buvo didelė galimybė kovoti dėl prizinių vietų. Širvintose buvo įsteigta Šiaulių sporto mokyklos olimpinio rezervo sporto klasė, su kuria dirbo Vidmantas Strakšys, Romas Mikalajūnas. Iki šių laikų širvintiškiai spėjo išmaišyti visą Europą. Anksčiau buvo ir vyrų komanda, tačiau moterų pasiekimai tada buvo žymiai svaresni. O dabar – atvirkščiai.
– Labai įdomus faktas… Kokia jūsų versija dėl pablogėjusių moterų komandos rezultatų?
– Labai paprasta. Daug širvintiškių po mokyklos išvažiuoja mokytis svetur. Pavyzdžiui, Ugnė Chmeliauskaitė, buvusi Europos uždarųjų patalpų čempionė, dabar mokosi Vilniuje ir žaidžia jau už to miesto komandą. Mūsų legendinės sportininkės Aušra Janutaitė, Asta Četrauskaitė dar žaidžia, tačiau už Vilniaus komandas. Užtat Širvintų jaunučių ir jaunių komandos tampa net Lietuvos čempionėmis. Labai gaila, kad Širvintose nėra potencialių turtingų rėmėjų – stambesnių pramonės įmonių.
– Respublikinė spauda rašė apie puikų praėjusių metų širvintiškių vaikinų pasirodymą Europoje.
– Pernai Maltoje vyko Europos ketvirtojo diviziono „Iššūkio taurės“ varžybos, kuriose triumfavo Širvintų „Inta-Baltic-Champingnons“ klubas (treneris Romualdas Chmeliauskas). Lemiamose rungtynėse dėl pirmos vietos 2:1 įveikė „Kringsja HC“ (Norvegija) žolės riedulininkus. Ši pergalė užtikrino Širvintų ekipai pirmą vietą ir teisę šiais metais žaisti trečiajame divizione. Širvintų „Intos-Baltic Champignons“ riedulininkai jau penktą kartą iš eilės tapo 2015 metų žolės riedulio uždarų patalpų Lietuvos čempionais. Šiais metais Širvintų ekipa per 8 rungtynes neprarado nė taško.
– Papasakokite šiek tiek apie save. Daugelis mano, kad jūsų šeima į Lietuvą persikėlė iš Rusijos?
– Ne. Gimiau Giedraičiuose. Tėvas kilęs iš Pietų Uralo, Baškirijos. Motina – iš Ukrainos. Po antrojo pasaulinio karo abu susitiko Giedraičiuose. Tėvas buvo karininkas ir karą baigė Bratislavoje. Po karo jį trims mėnesiams komandiravo į Lietuvą. Motinos tėvas taip pat buvo karininkas ir su šeima iš Kauno persikėlė į Giedraičius. Į Širvintas persikėlėme, kada man buvo treji metukai.
– Susitarėme, kad jūsų asmeninį gyvenimą smulkiau aptarsime po penkerių metų, kito jubiliejaus metu, tačiau vis dėlto pabaigoje prisipažinkite, koks jūsų mėgstamiausias laisvalaikio pomėgis, kitaip sakant jūsų hobis?
– Mėgstu dainuoti… Dalyvavau keliose Dainų šventėse su Širvintų choru. Kartu su Audrone Burakoviene, Vidmantu Stravinsku ir Nijole Vitkauskaite esame tapę konkurso „Sidabriniai balsai“ laureatais. Dainavau tarnaudamas armijoje, net siūlė pasilikti. Balsą, matyt, paveldėjau iš tėvų, kadangi gražiai dainuodavo ir tėtis, ir mama. Dabar jau mėgina dainuoti dvejų su puse metukų anūkė…
Kalbėjosi Remigijus Bonikatas
245 – Širvintų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas Borisas Sockis savo darbo kabinete.
234 – Borisas Sockis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinėje (viduryje). Kairėje – žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas, dešinėje – Lietuvos žolės riedulio nusipelnęs treneris.
Popierinė – Širvintų „Inta-Baltic-Champingnons“ žolės riedulio klubas penktus metus iš eilės tapęs Lietuvos „A“ diviziono uždarųjų patalpų čempionais ir Širvintų „Ježvito“ komanda, iškovojusi ketvirtąją vietą.
.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas Borisas Sockis savo darbo kabinete.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas Borisas Sockis savo darbo kabinete.

Balandžio 16 dieną Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinėje buvo apdovanoti sportui nusipelnę žmonės. Medalis už nuopelnus olimpizmui buvo įteiktas ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistui Borisui Sockiui. Borisas Sockis yra taip pat Lietuvos žolės riedulio federacijos valdybos narys, Europos žolės riedulio federacijos komisaras – inspektorius, ilgametis krepšinio ir žolės riedulio teisėjas. Su garbingu apdovanojimu bei 65-erių metų gimimo jubiliejumi jis buvo pasveikintas ir Širvintų savivaldybėje. Laikinai einančios mero pareigas Živilės Pinskuvienės įvardintas kaip „žolės riedulio krikštatėvis“, Borisas Sockis sutiko „Širvintų kraštui“ papasakoti ne tik apie žolės riedulį, bet ir apie savo asmeninę sportinio gyvenimo pusę. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos