Širvintose atsidaro nauja fotostudija

Fotografas Arturas Gerulskis namus primenančiame interjere su nuostabių nuotraukų albumu rankose.

Žmogus daugelį asmeninių daiktų pametęs vėl gali juos įsigyti, tačiau niekada nebegali susigražinti prabėgusios akimirkos. Vienintelis, galintis tai padaryti, yra fotografas, kuris užfiksuoja tą akimirką nuotraukoje, kurios taip pat niekas nebegali atgaminti, juk net dvi nuotraukos, padarytos su sekundės pertrauka, nepakartoja to paties momento. Nuotrauka visada buvo ir liks tik tos akimirkos prisiminimas, kuris bus amžinai išsaugotas. Vienoje Facebook-o paskyroje perskaičiau žinutę: „Sustabdysime nuostabiausias gyvenimo akimirkas jums ir apie jus bei jums artimus žmones. Fotostudija Širvintose laukia Jūsų“. Į „Širvintų krašto“ klausimus apie naujos fotostudijos veiklą bei planuojamas paslaugas sutiko atsakyti fotostudijos šeimininkas fotografas Arturas Gerulskis. 

Šioje vietoje su profesionaliu fotoaparatu „Tamron“ išeitų puikus portretas.

– Kur yra įsikūrusi Jūsų fotostudija ir kada širvintiškiai joje jau galės apsilankyti?

– Naujoji fotostudija yra įsikūrusi Vilniaus gatvėje, Nr. 37. Jos atidarymas įvyks gegužės 2 dieną. Tą dieną kviečiu visus širvintiškius ir jų svečius, visus fotografijos mėgėjus prie kavos puodelio. Atidarymo metu galima bus apžiūrėti fotostudijos patalpas, susipažinti su teikiamomis paslaugomis.

– Gal galite papasakoti apie būsimas fotostudijos paslaugas?

– Planavau fotografuoti viską, kas susiję su žmogumi. Turiu daug minčių ir idėjų. Tai bus įvairios šeimyninės, vaikų gimtadienių fotosesijos. Šiandien moterų tarpe labai populiaros nėštumo meninės nuotraukos, bus ir išvažiuojamosios fotosesijos, – vestuvės, krikštynos, pirmosios komunijos. Nors orientuojuosi į žmones, tačiau galėsiu nufotografuoti ir augintinį arba reprezentuoti kokį nors pastatą. Sutikite, kad paprastai vestuvėse žmonės išleidžia tūkstančius eurų valgiams, gėrimams, muzikantams, drabužiams, o finale nieko nelieka… Paprastai pasitenkina nebrangaus fotografo mėgėjo paslaugomis. Reikėtų suprasti, kad nuotraukos – vienintelis dalykas, kas išliks… Daugelis žmonių ištisomis šeimomis įvairiomis progomis važiuoja fotografuotis į Kauną, į Vilnių. Aš noriu ir Širvintose erdviose jaukiose patalpose vienoje pusėje pasidaryti lyg ir namų interjerą, kitame kampe standartinę foto studiją įvairiems dokumentams, šiandien labai populiaru firmose, stambesnėse įmonėse savo darbuotojų nuotraukas talpinti Facebook-e. Galima būtų padaryti ir menines nuotraukas.

– Ar seniai susidomėjote fotografijos menu? Ir kodėl būtent fotografija?

– Vidurinę mokyklą baigiau Karoliniškėse, vėliau – Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Fotografija domėjausi nuo vaikystės, buvau klasės fotografas. Mokykloje lankiau kino mėgėjų bei fotografijos būrelius. Tada dar buvo naudojami ryškalai, juostelės, pirmas fotoaparatas buvo „Smena“. Manau, kad iš tikrųjų nuo panašaus ir reikia pradėti net ir dabar. Nereikia pulti iškart prie profesionalaus fotoaparato. Pirmiausia patartina įsigyti paprastesnį, bus lengviau išmokti jį valdyti. Mokykloje labiau mėgau kūrybinį darbą, bendrauti su žmonėmis, kalbėtis, užmegzti kontaktus. Norėjau stoti į fotografijos mokyklą, tačiau mama atkalbėjo, nes negalvojo, kad fotografas yra rimta profesija. Tėvas buvo chemikas, mama – gydytoja, todėl nelabai suprato mano polinko fotografuoti. O mane tarsi užbūrė pirmos mano padarytos nuotraukos. Dabar yra kompiuteriai ir nesijaučia ta nepakartojama fotografijų darymo atmosfera. Anksčiau reikėdavo tamsaus kambariuko, kuriame šviesdavo raudona lempa, per didintuvą pamatydavai vaizdą, kurį ant popieriaus užeksponuodavai, paskiau žiūrėdavai, kaip tas vaizdas išryškėja įdėjus fotopopierių į tirpalą. Vykdavo kažkoks magiškas procesas.

– Jūs tikitės su fotoaparatu rankoje užsidirbti normaliam pragyvenimui? Ar nerizikuojate?

– Manau, kad pragyvensiu, be to, žinote posakį: „Kas nerizikuoja, tas negeria šampano…“ Širvintose yra apie dvidešimt oficialių grožio salonų, nekalbant apie tuos kurie užsiiminėja namuose. Juk visos moterys mėgsta pasigražinti, net paauglės mergaitės ten lankosi. Išleidžia pinigus gražiai šukuosenai, makiažui ir… greitai tas grožis išnyksta, sutikite, jog tai yra vienkartinis dalykas, nes kitą dieną jau to grožio nesimato. Laikas bėga greitai. Aštuoniolikos metų esi jauna ir graži, nespėjai nė mirktelėti, o jau stovi prie altoriaus balta suknele. Dar vienas mirksnis ir jau esi mama, toliau nespėji pamatyti, o jau tavo vaikams aštuoniolika. Gyvenimas prabėga ir lieka tik tai, ką spėjome įamžinti nuotraukose.

Vieta, kur galima bus pasidaryti nuotrauką įvairiems dokumentams.

– Kaip supratau, visiškai nesigailite pasirinkęs fotografo specialybę?

– Kartais tėvai vaikams pakiša koją. Jei turi savo svajonę tai dirbdamas tau patinkantį svajonės darbą, daug daugiau pasieksi gyvenime, nei besidarbuodamas tau nemalonioje kažkieno įpirštoje profesijoje. Pavyzdžiui, neturėdami pašaukimo jaunuoliai renkasi prestižines tėvelių išsvajotas gydytojo profesijas. Juk baisu papulti pas gydytoją, kuriam jo profesija visai ne prie širdies, kuris dirba tik iš reikalo. Tai galioja ne tik gydytojams. Tik ūkininkai žino, kad grūdą pirma reikia pasėti, o tik vėliau galima bus pasėlius nupjauti, iškulti… Dažniausiai jaunas žmogus, vos pradėjęs dirbti, jau reikalauja ypatingo dėmesio ir gero atlyginimo. Bet pirma juk reikia įdėti daug darbo, išlieti nemažai prakaito. Tai galioja ir fotografui. Mano darbas man yra ir hobis, ir profesija.

– Jūs esate vilnietis, kokiu būdu atsidūrėte Širvintose?

– Sutikau moterį, vardu Žaneta, iš Širvintų, taip ir atsiradau čia. Be to, pamačiau, kad Širvintos labai gražus miestelis. Ne už kalnų penkiasdešimtmetis, todėl jau ir pačiam nebesinori to didmiesčio triukšmo, norisi ramybės. Jaunimui gyventi, daryti karjerą, auginti vaikus patogiau mieste, tačiau juk dažnas galvoja, jog išėjęs į pensiją ieškos vietos ramesnėje aplinkoje. Manau, kad fotoatelje įsikūrė strategiškai geroje vietoje. Šiais metais pastatys tiltą per marias, padidės pėsčiųjų srautas. Čia jauki aplinka, mažai triukšmo, prieinama patalpų nuomos kaina.

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas