Prireikė daugiau kaip 9 mėnesių, kad būtų suskaičiuoti, apibendrinti ir paskelbti mažmeninės ir didmeninės prekybos Lietuvoje 2016 metais duomenys. Nors mūsų šalis toliau kenčia nuo visuomenės senėjimo bei emigracijos daromos įtakos, pernai, palyginti su 2015 metais, mažmeninės prekybos, prekybos variklinėmis transporto priemonėmis bei maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta išaugo 7 procentais. Ši prekyba išaugo visose apskrityse, išskyrus Utenos. Pastarojoje sumažėjo prekybos automobiliais ir kita transporto technika apyvarta.
Tikėtina, kad augimą lėmė ne tik padidėjusios gyventojų pajamos, bet ir pakilusios kainos. Apstu pavyzdžių, kad kai kurios prekės dabar eurais kainuoja tiek, kiek prieš penkerius metus kainavo litais.
Mažmeninėje prekyboje (vėl gi be automobilių ir motociklų) šalies gyventojai pernai išleido 9,5 milijardus eurų. Daugiau nei pusė (54,8 proc.) šios apyvartos buvo padaryta dviejose apskrityse – Vilniaus ir Kauno.
Iš pirmo žvilgsnio, išlaidžiausiais Lietuvos gyventojais būtų galima laikyti gyvenančius Kalvarijos savivaldybėje – 2016 metais vienam tenykščiam gyventojui teko net 8,7 tūkst. eurų, kai šalies vidurkis – 3,3 tūkst. eurų. Tačiau pirmasis įspūdis labai apgaulingas – tokį didelį atotrūkį specialistai aiškina mažmeninės prekybos degalais pasienyje įtaka. Vilniuje vienam gyventojui pernai vidutiniškai teko 5,2 tūkst. eurų, Klaipėdoje – 4,8 tūkst. eurų, Kaune – 4,5 tūkst. eurų.
Taip, didmiesčių gyventojai uždirbo daugiau ir tuo pačiu galėjo daugiau išleisti, vis dėlto nemažą įtaką mažmeninei prekybai padarė aplinkinių mažesnių rajono gyventojai, apskričių centruose ieškoję prekių, kurių nėra jų savivaldybėse, taip pat vykę pirkti pigesnių, įvairesnių prekių, lankęsi renginiuose, pramogavę klubuose, kavinėse, restoranuose ir baruose. Vien tik Vilniaus apskrityje pernai maitinimo įmonių apyvartos dalis sudarė kone pusę (46,8 proc. arba 269 mln. eurų) visos šalies apyvartos, o vien tik sostinėje surinkta per 250 mln. eurų. Vienam Vilniaus gyventojui pernai teko viešose vietose pravalgyti bei pragerti 465 eurai.
Pernai beveik pusę milijono eurų (492,5 tūkst.) rajone išleista perkant bei remontuojant automobilius, motociklus, o apskritai daugiausiai pinigų (beveik 29,5 mln. eurų!) buvo palikta vietos mažmeninėje prekyboje. Per pastaruosius dvejus metus ši apyvarta išaugo beveik 2,5 mln. eurų.
Mažmeninę prekybą pernai rajone vykdė 85 įmonės – keturiomis mažiau nei prieš penkerius metus. Vienam rajono gyventojui pernai vidutiniškai teko 1847 eurai, išleisti tose įmonėse. Palyginti su Vilniaus rajonu, mūsiškis gyventojas išleido 600 eurų daugiau, tačiau – beveik 1000 eurų mažiau nei ukmergiškis. Tai vėl gi paaiškinama tuo, kad didesni miestai susirinko dalį apsipirkti atvažiuojančių aplinkinių miestų ir rajonų gyventojų pinigėlių.
2016 metų pabaigoje Širvintų rajone veikė 6 maitinimo ir gėrimų teikimo įmonės, kurių apyvarta (be PVM) 2016-taisiais sudarė 313,3 tūkst. eurų, arba tik šimtąją dalį to, ką palikome rajone esančiuose prekybos centruose, kaimo parduotuvėse, vienoje ar kitoje pramoninių prekių parduotuvėje… Vargšės mūsiškės maitinimo įmonės iš gyventojų surinko dvigubai mažiau pinigų, negu buvo pravalgyta ir pragerta Šalčininkų rajone, keturis kartus mažiau, negu Elektrėnų savivaldybėje.
Vis dėlto dėl vieno galime pasidžiaugti – ne mažiausiai šalyje. Mažiau už mus buvo surinkta Ignalinos rajono savivaldybėje esančiose maitinimo ir gėrimų teikimo įmonėse (apie 263 tūkst. eurų).
Jei į pastarąją problemą pažvelgti kitais skaičiais, stulbina tai, kad Širvintų rajono gyventojas maitinimo ir gėrimų teikimo įmonėse pernai vidutiniškai išleido vos … 20 eurų. Tai – 23 kartus mažiau nei sostinėje. Palyginimas būtų dar skaudesnis, jei šis rodiklis rajone per pastaruosius metus nebūtų išaugęs dvigubai.
Kad ir kiek mažai mes išlaidavome savo kavinėse, pas mus pravalgytų ir pragertų pinigų vidurkis vėl gi buvo didesnis nei Ignalinos (16 eurų) ir Kupiškio (19 eurų) savivaldybėse.
ŠK
