Rugsėjo 15 d. popietę į Kiauklių biblioteką rinkosi knygos mylėtojai, bibliotekos lankytojai, bičiuliai, kraštiečiai. Tądien bibliotekoje mūsų krašto poetė Veronika Masiukienė kiaukliečiams pristatė savo antrąją poezijos knygą „Aš pakeleivis“. Knygoje sudėti poetės prisiminimai apie vaikystę, piemenavimą, apie drobių balinimą, apie pokario metus, jaunystę, apie praeitį ir dabartį.
Veronika Masiukienė: „Rašyti pradėjau tuomet, kai atsirado laisvo laiko, kai užaugo vaikai ir anūkai. Tai mano laisvalaikio užsiėmimas. Plunksnos imuosi tada, kai ramuma užlieja širdį, kai mintys užplūsta. Tuomet ir sėdu rašyti. Talentą kurti paveldėjau iš savo senelio (mamos tėčio) Stasio Vaskelos, kilusio iš Sudokių kaimo. Mano senelis buvo labai kūrybingas, šviesus žmogus. Jo pavyzdys įkvėpė mane rašyti, aplankiusias mintis išlieti popieriaus lape.
Jei mano eilės kažką sujaudina, suvirpina ar sugraudina, jei priverčia nusišypsoti ne tik lūpomis, bet ir širdimi – tai man didžiausias ir mieliausias įvertinimas“.
Jausmingos poezijos ir nuoširdžių prisiminimų knygą „Aš pakeleivis“ Veronika Masiukienė padovanojo savo gimtojo krašto – Kiauklių kaimo – bibliotekai.
Jausmingos eilės, prisiminimai ir apmąstymai, šilti žvilgsniai, kvapni žolelių arbata – taip nuoširdu ir miela.
Vidmantė Meškienė
Kiauklių filialo vyr. bibliotekininkė




Kūrybinės ugnelės Jums, gerb. Veronika.
Į nuosirdzius renginius zmones eina, o del pasirodymo neina.
Gerai kad dirba žmonės, nors kaimai dabar maži, žmones vargiai be prisikviesi, mažai gyventojų, vos keli besidomi kultūra ir taip jiems pagarba, kad ateina. Kiekvienas gyventojas aukso vertės.
Faina jin butų bendruomenės pirmininke.
Oi ne visi ir uz pinigus atidirba, oi ne visi.
O man Vidmantės šventės nuosirdesnės ir tikresnės.
Man labai patinka šilti, nuoširdūsir kuklūs bibliotekininkės renginiai.
Pagarba visiems kas dirba, nes privalu dirbti, užtai gauname pinigus.
Smagu.
Pagarba Vidmantei. Jūsų renginiai visada labai gražus.