Prognozės. Gersime dar brangesnį vandenį?

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) atliko geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo įmonių veiklos tyrimą (apžvalgą) bei parengė prognozę, kokia situacija galimai susiklostytų ateityje, įmonėms ne tik baigus vykdyti Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšomis finansuojamus projektus, bet ir nudėvėjus bei atstatant įgytą turtą.  

Įgyvendinant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 metų plėtros strategijoje (toliau – Strategija) iškeltą tikslą – pasiekti, kad kuo daugiau gyventojų ir kitų galimų vartotojų optimaliomis sąlygomis ir kainomis gautų viešai tiekiamą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas, buvo skiriamos tam būtinos lėšos: vandens tiekimo įmonės nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą investavo 3,08 mlrd. Lt. 90 proc. visų investicijų buvo finansuota ES, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis.

UAB „Širvintų vandenys“ per minėtą laikotarpį investavo 25,4 mln. Lt; ilgalaikio turto įsigijimo savikaina 2013 m. sausio 1 d. siekė 38,6 mln. Lt, o investuoto dotacijų lėšomis turto dalis sudarė 65,8 proc.

Prognozė skelbia, kad nepaisant didelio investicijų masto, investiciniais projektais pasiekti rezultatai neatitiks Įstatyme ir Įgyvendinimo įstatyme bei Strategijoje įtvirtintų sektoriaus tikslų: 2015 m. centralizuota vandens tiekimo paslauga šalyje naudosis 86,4 proc. vartotojų, centralizuota nuotekų tvarkymo paslauga – 82,8 proc., tuo tarpu sektoriaus veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta iki 2015 m. pasiekti 95 proc. vartotojų.

UAB „Širvintų vandenys“ minėtame kontekste atrodo gerokai kukliau. Anot VKEKK, planuojama, kad po investicijų įgyvendinimo 2015 m. sausio 1 d. centralizuota geriamojo vandens tiekimo paslauga naudosis tik 63 proc., o centralizuota nuotekų tvarkymo paslauga – 55 proc. vartotojų.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija konstatuoja, kad apibendrinant atliktą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus analizę, matoma grėsmė, jog, nepaisant daugiau nei 3 mlrd. Lt į Lietuvos vandentvarką investuotų lėšų, nebus pasiektas Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas.

Atliktas tyrimas rodo, kad sprendimai dėl vandens tiekėjų investicijoms finansuoti skiriamų ES fondų paramos lėšų ir šalies vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros apimčių ir terminų priimti nepakankamai detaliai įvertinus investicijų efektyvumą ir galimas investicijų alternatyvas, sukurto turto eksploatavimo kaštų ir šių veiksmų sąlygojamų vandens paslaugų kainų vartotojams.

Didėjant vandens paslaugų savikainai, prie tinklų jungiasi vis mažiau vartotojų, lyginant su tuo, kas buvo planuojama rengiant investicinius plėtros projektus, mažėja geriamojo vandens suvartojimas ir vandens tiekimo įmonių paslaugų pardavimai, o sukurtas infrastruktūrai aptarnauti turtas ir toliau neišnaudojamas. Mažėjantis geriamojo vandens vartojimas ir sutvarkomų nuotekų kiekis, neefektyviai naudojama infrastruktūra, augantis lėšų poreikis naujai sukurtos infrastruktūros eksploatacijai lemia didėjančias paslaugų sąnaudas, kartu – jų kainas vartotojams. Dėl susiklosčiusios situacijos vandens ūkyje įmonių veiklos ekonominiai rodikliai ir ateityje išliks nepatenkinami.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija teigia, kad atlikus galimų scenarijų analizę matyti, jog ateityje poreikis įmonėms savo lėšomis atstatyti už dotacijas įsigytą turtą jau per artimiausią dešimtmetį lems paslaugų savikainos ir namų ūkio išlaidų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms augimą, kuris gali turėti įtakos vartojimo mažėjimui; neišnaudodamos sukurtų pajėgumų, įmonės gali nesugebėti užtikrinti paskolų prievolių vykdymo, ilgalaikio geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimo ir atnaujinimo bei teikiamų paslaugų kokybės.

„Širvintų krašte“ ne kartą buvo rašyta, kad įvykdžius vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektus Kabaldos, Širvintų kaimuose ir Širvintų mieste, gyventojai vangiai jungiasi prie centralizuotų tinklų. Ir visai ne dėl to, kad nenori gyventi civilizuotai, o dėl lėšų, reikalingų šiems patogumams įsirengti nuo sklypų ribos iki namų, stygiaus. Taigi, investuojamos didžiulės sumos projektams vykdyti, tačiau išlaikyti brangius tinklus tampa nepakeliama našta. O juk reikia ne tik išlaikyti tinklus, bet ir šalinti avarijas, atlikti kitus darbus. Išlaidos gula ant vartotojų pečių. Šie savo ruožtu stengiasi dar labiau taupyti. Iš VKEKK pateiktos lentelės matyti, kad UAB „Širvintų vandenys“ vartotojas per parą suvartoja 50,1 l geriamojo vandens, o vienas namų ūkis – 3,30 kub. m vandens. Namų ūkio išlaidos tam per mėnesį – 39,04 Lt, o planuojamos – 49,43 Lt. Mat kad ir kaip akcentuojame, jog mūsų rajone šalto vandens kaina yra viena didžiausių šalyje, 10,61 Lt su PVM už kubinį metrą, panašu, – ne riba. VKEKK lentelėje pateikta planuojama kaina – 12,36 Lt už kubinį metrą (be PVM). Tiesa, nenurodoma, per kokį laiką to reikės pasiekti, bet, ko gero, „džiūgauti“ galima pradėti jau dabar. Kol kas pagal šalto vandens ir nuotekų kainas esame septinti nuo galo, tačiau yra tikimybė, kad po tam tikro laiko (gal ir netrukus?) atsidursime treti nuo galo. Jei išsipildys pateiktos prognozės, už mus brangesnį vandenį gers tik Šilutės, Neringos ir Šakių gyventojai. Galima tik liūdnai pajuokauti, kad galbūt labiau apsimokės vandenį pirkti prekybos centruose?

Publikacija parengta pagal VKEKK pateiktą informaciją