Per 2020 metų Seimo rinkimus Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje laukiama lenkų „pastiprinimo“

Seimo rinkimai 2020: Molėtų-Širvintų rinkimų apygarda padidės dviem rinkimų apylinkėm.

Penktadienis buvo paskutinė diena, kai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dar galima buvo pateikti pasiūlymus dėl planuojamų 2020 metų Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų ribų pakeitimo. Tokį projektą visuomenės svarstymui pateikė VRK.

Pagal šį projektą siūloma keisti ne vienos apygardos ribos, kad būtų priartėta prie įstatymų reikalavimų.

Apie sklandančias idėjas rašėme dar liepą. Planus reformuoti pagimdė liūdnos tendencijos: kai kuriose rinkėjų skaičius tapo per mažas, o kai kurios dėl išorinės ir vidinės gyventojų migracijos pasidarė per didelės. Šios vasaros pradžioje į viešumą praslydo informacija, kad dėl demografinių pokyčių nustatyto dydžio šiuo metu nebeatitinka 18 rinkimų apygardų: 10 yra per didelės, 8 – per mažos. Taip pristatė Vilniaus universiteto docentas, Geografijos ir kraštotvarkos katedros Rolandas Tučas. Jis pažymėjo, kad, pavyzdžiui, dar 2016 metais visos apygardos atitiko nustatytą dydį, nė viena neviršijo leistino nuokrypio.

Be to, įvertinus prognozuojamus gyventojų pokyčius per kitais metais rengiamus Seimo rinkimus, nuokrypis jau bus viršijamas 25 apygardose – 13 bus per didelės, 12 – per mažos.

Tai iliustruoja, kokie pokyčiai Lietuvą ištiko vos per trejus metus.

Tarp sumažėjusių buvo paminėta ir Molėtų-Širvintų apygarda.

Galiojantys įstatymai numato, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienamandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Kaip vasaros pradžioje teigė VRK vadovė Laura Matjošaitytė, „projektai, kaip siūloma perbraižyti rinkimų apygardų ribas, visuomenei turėtų būti pristatyti spalio mėnesį, o galutinės apygardų ribos patvirtintos iki metų pabaigos“.

Anot jos, spalį jau planuota sulaukti pirminio projekto arba projektų, kurie bus teikiami visuomenei, politinėms partijoms, kandidatams. VRK apygardų ribas nustato likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų. Atsižvelgiama į šalies administracinį suskirstymą, praėjusių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių. Artimiausi eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalio 11 dieną.

Molėtų-Širvintų rinkimų apygarda padidės dviem „lenkiškom“ apylinkėm

Pagal VRK pateiktą projektą planuojama prie Molėtų-Širvintų rinkimų apygardos prijungti dvi Nemenčinės rinkimų apygardos apylinkes – Paberžės ir Glitiškių. Tai Vilniaus rajono teritorijos, besiribojančios daugiausia su mūsų rajonu – Jauniūnų ir Alionių seniūnijomis. Glitiškių rinkimų apylinkė šliejasi ir prie pietinės Molėtų rajono ribos – ties Giedraičiais.

Prijungus šias dvi apylinkes, bendras rinkimų apylinkių skaičius Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje pasiektų 49: Molėtų rajone būtų 24, Širvintų rajone – 23, Vilniaus rajone – 2 rinkimų apylinkės. Rinkėjų skaičius padidėtų maždaug pustrečio tūkstančio. Šiuo metu Paberžės rinkimų apylinkėje įrašyti 1803, o Glitiškių – 600 rinkėjų.

Paberžės rinkimų apylinkė pagal rinkėjų skaičių būtų viena didžiausių, tačiau nusileistų kelioms mūsų rajono ir Molėtų rajono apylinkėms. Pagal šių metų Savivaldybių tarybų rinkimų duomenis, Širvintų mieste esančios I.Šeiniaus rinkimų apylinkės sąrašuose buvo įrašyti 3147, o Širvintų miesto – 2446 rinkėjai. Dvi didesnės apylinkės buvo ir Molėtų rajone. Kaimyninio rajono centre esančios Siesarties rinkimų apylinkės sąrašuose buvo įrašyti 2624, o Liepų – 2521 rinkėjas.

Jei šis projektas bus patvirtintas, visoje Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje kitais metais Seimo narius rinks 32 720 rinkėjų, o jų skaičius sudarytų 94,28 proc. apygardos vidurkio.

Pasirenka balsavimą „kojomis“

Ar planuojamas apygardos padidinimas pakeis politinių simpatijų žemėlapį? Be abejonės. Tačiau mažai tikėtina, kad turės didesnės įtakos.

Pirmiausia, rezultatams daugiamandatėje apygardoje tai vargu ar atsilieps. Kadangi partijoms atiduoti balsai keliauja į bendrą katilą, jokio skirtumo, už kokią partiją kokioje apygardoje ar apylinkėje balsuoja rinkėjas.

Tačiau yra vienas „bet“. Kadangi rinkimai į Seimą vyksta ir vienamandatėse, ir daugiamandatėse apygardose, tai kažkiek susiję. Tikėtina, kad neturėdami už ką balsuoti vienamandatėje apygardoje ar netikėdami savo kandidato sėkme, kai kurie rinkėjai apskritai ignoruoja rinkimus. Jiems nebalsavus, balsų netenka įvairios politinės jėgos. Vieša paslaptis, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose dominuoja lenkų tautybės rinkėjai, kurie tradiciškai remia Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ kandidatus. Šie laimi didele persvara. Tad kitų partijų kandidatai faktiškai neturi jokių šansų ir atlieka tik statistų vaidmenį, partijoms viliodami balsus daugiamandatėje apygardoje. Dažnai nematydami galimybės, kad savo balsais gali kažką pakeisti, kitų politinių pažiūrų rinkėjai pasirenka balsavimą „kojomis“.

Paberžės ir Glitiškių rinkėjai balsuoja už lenkus

Kad šie pastebėjimai nėra laužti iš piršto, rodo, pavyzdžiui, 2016 metų Seimo rinkimų duomenys. Paberžės rinkimų apylinkėje buvo mažiausias rinkėjų aktyvumas visoje Nemenčinės apygardoje, jis tesiekė 42,28 proc. Į prasčiausiai pasirodžiusių apylinkių ketvertuką pateko ir Glitiškių apylinkė, kurioje balsavo 45,74 proc. rinkėjų.

Minėtose apylinkėse daugiausia balsų surinko Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“, o pagal pirmumo balsus – Seimo nare tapusi Rita Tamašunienė. Tai neturėtų stebinti, kadangi ši politikė ir varžėsi šioje Nemenčinės vienamandatėje rinkimų apygardoje, joje nugalėjo dar pirmame ture. Jos atstovaujama politinė jėga taip pat surinko liūto dalį balsų. Kitos partijos čia gavo vos po kelias dešimtis ar keliolika balsų. Nėra ko slėpti, tuos balsus taip pat daugiausia lėmė tai, ar pavyko iškelti nacionalinėms mažumoms atstovaujančius kandidatus. Taip padarė „darbiečiai“, socialdemokratai, „žalieji“, „centristai“, Nemenčinės vienamandatėje rinkimų apygardoje iškėlę lenkų tautybės kandidatus.

Gali būti, kad šių dviejų apylinkių prijungimas mobilizuos ten gyvenančius kitų tautybių įvairių partijų rinkėjus. Kadangi „tomaševskininkams“ simpatizuojantys rinkėjai balsuoja drausmingai, ši politinė jėga dėl apygardų ribų pakeitimo kažin ar nukentės.

Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje Petrui Čimbarui – liūdni popieriai

Ar galėtų Paberžės ir Glitiškių rinkėjų balsų tikėtis tie kandidatai, kurie pernai kėlė savo kandidatūras Molėtų-Širvintų vienamandatėje apygardoje ir pateko į antrą turą? Vargu.

Labiausiai nerimauti turėtų šioje apygardoje rinkimus laimėjęs Petras Čimbaras. Jam, balsuodami daugiamandatėje apygardoje, prieš trejus metus pirmumo balso neskyrė nė vienas iš 55 rinkėjų, atidavusių balsus už Darbo partiją. Jos sąrašuose buvo įrašytas ir šis veikėjas.

Apskritai Petrui jo perspektyvos dar kartą pasėdėti prie lovio Seime turėtų kelti nerimą. Akivaizdu, kad jį į Seimą delegavo Širvintų rajono gyventojai. Analizuojant pirmąjį apylinkių, kuriose jis nugalėjo, dešimtuką, devynios yra Širvintų rajone, ir tik viena – Molėtų. Panaši tendencija išlieka apžvelgus pirmąjį apylinkių dvidešimtuką. Už Petrą Čimbarą daugiau balsuota 15 Širvintų rajono apylinkių ir tik 5 apylinkėse, kurios yra Molėtų rajone.

Nors ir būdamas molėtiškis, Petras Čimbaras kraštiečių simpatijų sulaukė ne tiek daug. Ko gero, vietos gyventojams šis tipas buvo geriau žinomas, nei Širvintų rajono gyventojams. Patekęs į Seimą, Petras, panašu, pamiršo, kam turėtų būti dėkingas už tai. Mūsų rajone jis pasirodydavo tik per šventes, kuriose galima nemokamai pasivaišinti, išgerti.

Įtarimų, kad rajono rinkėjai Petrui Čimbarui būtent tai ir primins per kitus rinkimus, gana daug.

Kaimynų balsai galutinio rezultato greičiausiai nepakeis

Nors po Paberžės ir Glitiškių apylinkių prijungimo vienamandatėje Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ kandidatas, be abejonės, savo šansus pagerintų, tačiau vargiai galėtų pretenduoti į pergalę. Prieš trejus metus daugiamandatėje apygardoje už šią politinę jėgą balsavo tik 420 rinkėjų (2,54 proc.), nors štai jos atstovė Rasa Tamošiūnienė, buvusi Širvintų rajono savivaldybės tarybos narė, surinko 630 balsų, bet liko šešta tarp devynių kandidatų. Jei tendencijos liktų tos pačios ir per kitų metų rinkimus, prisijungusių Paberžės ir Glitiškių rinkėjai Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ kandidatą pakeltų į ketvirtą-penktą vietą, ne daugiau.

Nebent ši politinė jėga padarytų netikėtą žingsnį ir į Seimą pasiūlytų kandidatą, kuriam simpatizuotų Molėtų ir Širvintų rajonuose gyvenantys ne tik lenkų tautybės rinkėjai. Ši praktika nėra nauja, išbandyta sudarant sąjungą su rusais, taip pat taikyta per savivaldos rinkimus, į sąrašus pasitelkiant ir lietuvių.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
4.75 (4 įvert.)

21 Atsakymas į "Per 2020 metų Seimo rinkimus Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje laukiama lenkų „pastiprinimo“"

  1. birute parašė:

    Bus matyti.

  2. skaitytoja parašė:

    Visada su malonumu skaitau „Širvintų kraštą“. Čia informacija aktuali ir įdomi. Ko nepasakyčiau apie kitus leidinius.

  3. cekavysta parašė:

    o tai ka jau seimo rinkimai bus?

  4. Barbora parašė:

    Manau, kad rajone yra geru kandidatu ir Ziviles komandoje tikrai nebus problemu toki surasti, sekmes

  5. dulkes parašė:

    nu tai faina

  6. As parašė:

    Na po tiek nuveiktu Ziviles darbu, ar imanoma kazkam kitam laimeti rinkimus. Taigi ar bus pastiprinimas, ar nebus. Zivile dar ilgai dirbs zmoniu labui.

  7. to rinkejas parašė:

    Pinskuviene ir taip spindi. Jai dirbtinio spindinimo nereikia. Neziurint i tai kokios jegos ir kiek ju puola Pinskuviene, ji vis tiek zmoniu gerbiama ir mylima. Kitas seniai butu nusispjoves ir nuejes ir palinkejes dar geresnio stagnacinio vejo. O ji dirba, nekreipia demesio i purva

  8. laima parašė:

    Galėtų eiti ponia Četrauskienė. Ir jauna, ir energinga, ir pasitikėjimas didžiulis ja.

  9. to varijantas parašė:

    Tas tavo p. yra tik pirdesio aidas:)

  10. Variantas parašė:

    Na, į Seimą galėtume pasiūlyti ir daugiau vertų kandidatų, jei Pinskuvienė nenorėtų. Manau Zibalas galėtų vienmandatėje. Nenurašykime ir Pinskaus. Kodėl ne kandidatas? Dirbo Seime. Vilniaus vicemeru buvo.

  11. rinkejas parašė:

    Jeigu Pinskuvienė neis, o juo labiau – neišeis į Seimą, praleis gerą momentą ir žlugs kaip politikė. Bus Malinausko atvejis. O taip gali pereiti į aukštesnę lygą ir dar ilgai spindėti.

  12. janera parašė:

    Taip, tokios merės reikia rajonui, o ne Seimui.

  13. cv parašė:

    paskutiniam
    Tada as uz ja nebalsuosiu, kad tik neiseitų.

  14. sprotai parašė:

    o bus taip. Cimbaras tai musta korta. uz Lenka aisku letuvis nebalsuos. Daugiau nebus uz ka. Tik uz stundi. Nebent Pinske pati eitu. Tai rajonas tikrai uz ja. priesai irgi. kad tik iseitu is musu.

  15. zose parašė:

    ydomu kaip cia bus

  16. vytukas parašė:

    tai kad pas mus koncervatoriai labai silpni, nera ten kam eiti, niekas uz juos nebalsuos.

  17. Vytautas parašė:

    Nu dabar konservatorei pasmus eis į seimą kaip „staliniecai“.

  18. Anonimas parašė:

    Kiti rajonai mums labai pavydi.

  19. Anile parašė:

    Tik už Živilę

  20. Mykolas parašė:

    Balsuociau tik uz Pinskuviene!

  21. aliodija parašė:

    Mums tie seimo nariai nera labai svarbus, kai turime tokia gera merę.

Comments are closed.

scroll to top
+