Pamirškite, kad Širvintos – mažiausias šalies miestas

Kaip šios savaitės pradžioje paskelbė interneto naujienų portalas DELFI, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas atliko prognostinį Lietuvos gyventojų kaitos per 2017-2021 metų laikotarpį tyrimą ir priėjo prie liūdnos išvados, kad Lietuvoje ir toliau gyventojų mažės. Gąsdinančius duomenis jis atskleidė siekdamas suprojektuoti ateities Seimo rinkimų vienmandačių apygardų žemėlapį. Priminsime, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu geografas parengė naują Seimo skirstymo į vienmandates apygardas projektą, kuris po nedidelių pakeitimų buvo priimtas ir naudotas 2016 metų Seimo rinkimuose. Ttuomet buvo sudaryta ir nauja Molėtų-Širvintų vienmandatė rinkimų apygarda, išvadavusi rajoną nuo nacionalinio Vilniaus rajono rinkėjų diktato.

Pakraščiams – liūdna prognozė

Tai štai, šį savo atliktą tyrimą Rolandas Tučas ketina pateikti kaip mokslinę publikaciją, o kai kai kuriuos akcentus pristatė plačiajai visuomenei. Iš jų aiškėja viena: 2017 metų sausio 1 dienos Lietuvos statistikos departamento duomenys, kad Lietuvoje gyveno 2,8 mln. gyventojų, po penkerių metų liks tik saldžiu prisiminimu. Tyrėjo skaičiavimais, Lietuvos gyventojų skaičius 2022 metų sausio 1 dieną turėtų sumažėti daugiau nei 5 proc. – iki 2,6 mln. gyventojų. Tokį skaičių Rolandas Tučas nurodo keldamas prielaidą, kad per artimiausius penkerius metus demografinės tendencijos bus panašios į tas, kurios buvo 2012-2016 metais. Supraskite, kad gali būti ir prasčiau.

Rolando Tučo sudarytas prognostinis žemėlapis buvo publikuotas portale Delfi.

Rolando Tučo sudarytas prognostinis žemėlapis buvo publikuotas portale Delfi.

Galime kol kas pasiguosti, kad Širvintų rajonui tyrėjas paties blogiausio scenarijaus dar nerašo. Jo manymu, gyventojų skaičius sparčiausiai mažės Šiaurės Rytų, o ypač – Šiaurės Lietuvos savivaldybėse. Pagėgių savivaldybė neteks kas septinto gyventojo (-14,1 proc.). Sparčiai trauksis Kelmės (-13,4 proc.), Skuodo (-13,2 proc.), Visagino (-13,1 proc.), Joniškio (-13,0 proc.), Pakruojo (-12,9 proc.), Ignalinos (-12,6 proc.), Kupiškio (-12,5 proc.), Rokiškio (-12,1 proc.) savivaldybės, iš mums artimesnių – Anykščių rajonas (-11,5 proc.)..

Tyrėjas nurodo, kad per artimiausius penkerius metus turėtų augti tik du regionai – pietryčių Lietuvos ir pajūrio. Šiose vietose, tikėtina, gyventojų skaičius mažės gerokai lėčiau ar net augs.

Gyventojų skaičius kol kas dar augs ir Vilniaus miesto (1,77 proc.), Vilniaus rajono (0,12 proc.) savivaldybėse, tačiau augimo tempai bus lėti. Vilnius šiuo metu yra vienintelis Lietuvos didmiestis, kuriame fiksuojamas gyventojų skaičiaus augimas, teigiami rezultatai pasiekti dėl vidinės migracijos – miestą nuolat papildo į jį iš kitų Lietuvos regionų studijuoti atvykstantis ir čia pasiliekantis jaunimas.

Beveik septintadaliu (15,82 proc.) padaugės gyventojų Neringos savivaldybėje, po 6,1 proc. daugiau gyventojų suskaičiuos ir Klaipėdos bei Kauno rajonai. Kalbėdamas apie Vilniaus rajoną, Rolandas Tučas įžvelgia, kad gyventojų daugės priemiestinėse seniūnijose, tačiau tą augimą atsvers tuštėjančios seniūnijos periferinėje šiaurinėje (ties Širvintų ir Molėtų rajonais) ir rytinėje (ties siena su Baltarusija) savivaldybės dalyse.

Neteksime per tūkstančio gyventojų?

Iš Rolando Tučo sudaryto žemėlapio matyti, kad, tyrėjo skaičiavimais, per penkerius metus Širvintų rajono gyventojų turėtų sumažėti 8,39 proc. Panašios dalies gyventojų turėtų netekti ir Plungės, Marijampolės rajonų, taip pat Panevėžio miesto savivaldybės. O štai mums kaimyniniuose Ukmergės, Molėtų rajonuose jų mažės maždaug apie 10,5 proc., Jonavos ir Kaišaidorių rajonuose – kiek daugiau nei 7,5 proc., Elektrėnų savivaldybėje – 4,62 proc.

Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, liepos 1 dieną Širvintų rajone, tikėtina, gyveno 15 682 žmonės (5732 Širvintų mieste ir 9950 žmonių kaime). Nuo metų pradžios rajonas neteko 181 gyventojo. Apskritai per pastaruosius penkerius metus rajono populiacija sumažėjo 1083 gyventojais – miestas „susitraukė“ 422 gyventojais, kaimas – 661 gyventoju. Skaičiuojant procentais, rajono gyventojų skaičius per penkerius metus sumažėjo beveik dešimtadaliu (9,4 proc.), taigi tyrėjo prognozuojamas 8,39 proc. mažėjimas per kitus penkerius metus – realus. Tokiu atveju galima prognozuoti, kad 2022 metais Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje galimai gyvens 14 366 gyventojai.

Aplenkėme Ignalinos rajoną. Jau kitais metais galime aplenkti ir Zarasus

Galbūt Rolandas Tučas savo tyrime palietė kiekvieną savivaldybę atskirai, šito mes nežinome. DELFI, kaip galima suprasti, pateikė tik apibendrintą tyrimo pristatymą. Pabandykime iš tų skaičių, kuriuos prognozuoja tyrėjas, taip pat iš Statistikos departamento pateikiamų skaičių padaryti savo prognozę.

Kaip minėta, Statistikos departamento išankstiniais skaičiavimais, liepos 1-ąją, tikėtina, Širvintų rajone gyveno 15 682 gyventojai. Tai – mažiausiai Vilniaus apskrityje. Artimiausia pagal gyventojų skaičių savivaldybė mums buvo Švenčionių, kur galimai gyveno 24 109 žmonės. Plotu mažiausioje Elektrėnų savivaldybėje galimai gyveno 23 691 žmogus, Šalčininkų rajone – dvigubai daugiau, nei pas mus – 31 419. Šiek tiek daugiau gyventa Trakų (32 462), Ukmergės (34 782) rajonuose. Didžiausiame Vilniaus rajone Statistikos departamentas skaičiuoja gyvenus 95 826 žmones.

Dar tarybiniais laikais Širvintų rajonas įvairiuose šaltiniuose būdavo pateikiamas kaip mažiausias ir pagal plotą, ir pagal gyventojų skaičių. Kartais būdavo nurodoma, kad Širvintos taip pat yra mažiausias rajono centras, tai yra – miestas. Prieš kelis dešimtmečius įsteigus naujų savivaldybių, Širvintos šiuos titulus perleido joms. Tačiau aiškėja, kad jau dabar esame pasikeitę vietomis bent su viena savivaldybe, kuri anksčiau mus lenkė gyventojų skaičiumi. Ta savivaldybė – Ignalinos rajonas, kur liepos 1-ąją, išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, gyveno 15 544 gyventojai, t. y. 138 gyventojais mažiau, nei pas mus.

Suskaičiavus kitas už mus mažesnes savivaldybes (Palanga – 15 399, Kazlų Rūda – 11 860, Kalvarijos – 10 838, Pagėgių – 7871, Rietavo – 7595, Birštono – 4223, Neringos – 3170), galima daryti išvadą, kad pagal dydį Širvintų rajono savivaldybė šiuo metu Lietuvoje yra 52-a tarp 60 savivaldybių. Ko gero, jau artimiausiu metu, gal net kitų metų pradžioje, pakilsime dar viena vieta aukštyn: išankstiniais duomenimis, liepos 1 dieną Zarasų rajone gyveno 15 875 žmonės – kol kas 193 daugiau, nei pas mus. Turint omenyje Zarasams tenkančias liūdnesnes prognozes, netrukus apsikeisime vietomis ir su šia savivaldybe.

Zarasai – ne vienintelis mūsų konkurentas, kurį galime aplenkti ilgoje penkerių metų distancijoje, kurią tyrinėjo Rolandas Tučas. Esame pajėgus pasikeisti vietomis ir su Kupiškio (17 320 gyventojų) bei Skuodo (17 142 gyventojai) savivaldybėmis. Pirmajai tyrėjas prognozuoja 12,55 proc., antrajai – 13,19 proc. gyventojų sumažėjimą. Jei taip ir įvyks, 2022 metais Kupiškio rajone gyvens 15 146, o Skuodo – 14 880 gyventojų. Taigi – arti to, kas žadama Širvintų rajonui (13 366).

Artimiausias tikslas – aplenkti dar tris miestus

Išankstiniais duomenimis, liepos 1 dieną Širvintų mieste gyveno 5732 gyventojai. Jau šiuo metu esame geresnėje situacijoje, jei skaičiuotume miestų gyventojus. Kažkada buvęs mažiausias miestas – rajono centras, Širvintos jau dabar lenkia anksčiau didesnį gyventojų skaičių turėjusius rajonų centrus – Molėtus (5650), Skuodą (5456), Lazdijus (5084), Šilalę (4991), taip pat naujuosius miestus Kalvarijas (3987), Rietavą (3236), Neringą (3170), Birštoną (2401) ir Pagėgius (1845). Trumpai tariant, pagal dydį esame 51-as savivaldybės centras tarp esančių 60-ties. Šiaip miesto statusą šalyje turi daugiau gyvenviečių, ne tik savivaldybių centrai, tad esame tikrai ne pats mažiausias miestas. Jei kada prie miesto būtų prijungti Širvintų ir Kabaldos kaimai, kaip kalbama ne vieną dešimtmetį, pagal gyventojų skaičių šautume į dar didesnes aukštumas. Tačiau ir be to turime visus šansus artimiausiais metais aplenkti kol kas už mus didesnę Ignaliną (5951), Pakruojį (5863) ir Kazlų Rūdą (5894).

Kita vertus, mažinti kaimo gyventojų dalį gal ir nevertėtų. Įdomus dalykas – jau dabar esame palyginti kaimiškasis rajonas. Liepos 1-ąją, išankstiniais duomenimis, Širvintų rajono kaimuose gyveno 9950 žmonės. Nors, palyginti su 2016-aisiais, kaimo gyventojų rajone sumažėjo 218, šiuo metu pagal kaimo gyventojų skaičių lenkiame Ignalinos (9593), Švenčionių (9297), Zarasų (8971), Elektrėnų (8017), Akmenės (7688), Druskininkų (7171), Pagėgių (6026), Kalvarijos (6851), Kazlų Rūdos (5966), Rietavo (4359) ir Birštono (1822) savivaldybes. Šiose „lenktynėse“ esame 49-ti tarp 60-ies savivaldybių.

Liežuvių malimu gyventojų nepritrauksi

Kaip minėta, Rolandas Tučas nagrinėjo situaciją 2012-2016 metais. Galimas dalykas, pastaruoju metu vykdomos, taip pat per likusius dvejus metus planuojamos permainos teigiamai pakoreguos prognozę Širvintų rajono savivaldybei, ir mūsų situacija bus geresnė, nei šiuo metu žadama. Tai, kaip pasitiksime 2022-uosius, kažkuria dalimi priklausys ir nuo vietos valdžios pastangų keisti gyvenimą rajone, ir nuo gyventojų pritarimo toms permainoms. Pati situacija iš tiesų yra grėsminga, ją gali pakeisti tik ekstraordinarūs, energingi, drąsūs sprendimai. Snaudimo pozicija, plaukimas pasroviui, kuo ilgus metus užsiėmė ankstesnės rajono valdžios, gerų rezultatų tikrai neduos. Turime tą privalumą, kad esame savivaldybė netoli didelio miesto. Jei pas gyvenimo lygis bent jau nesmuks, artimiausiu metu iš nuošalesnių savivaldybių pas mus pradės keltis dalis gyventojų, kuriems bus per sunku įsitvirtinti didmiesčiuose. Taip pat turime ką pasiūlyti ir sostinės gyventojams, kuriems gyventi Vilniuje yra per brangu ar toks intensyvus gyvenimas vargina. Pajudėjus gyventojams (tokį procesą Rolandas Tučas būtent ir prognozuoja), pajudės ir verslas. Tam savivaldybė turi ruoštis ir dėti visas pastangas, kad taip įvyktų. Buvęs rajono meras Kęstutis Pakalnis anuomet neatsakingai mestelėjo pažadą rajono gyventojų skaičių padidinti trečdaliu. Pažadėjo, bet tuo viskas ir baigėsi. Kuo tas pažadas virto, matome visi. Taigi tuščiai malti liežuviais, kaip pas mus buvo priimta dešimtmečiais, jau nepakaks.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

6 Atsakymai į “Pamirškite, kad Širvintos – mažiausias šalies miestas”

  1. taip parašė:

    i sirvintas atvyksta gyventi jauni zmones, o tai yra gerai.

  2. verute parašė:

    tai opozicija su skundikais ir šmeižikais trukdo Širvintų kaimą ir Kabaldą prijungti prie miesto?

  3. matas parašė:

    maciau, kad arka puosiam. vel pas mus bus grazu

  4. ec parašė:

    Širvintose praktiskai nusipirkti buta tampa misija neimanoma. Zmones cia nori kurtis ir auginti vaikus.

  5. Artūras parašė:

    Rašinio autoriaus asmeniškai nepažįstu, bet žmonių, gal ir nevisiškai taikliai suprognozavusių ateitį viešas užsipuldinėjimas nei garbės jam nedaro nei pagarbą kelia. Kitus apkalbėti lengviau nei pačiam kažką gerą nuveikti…

  6. Algis parašė:

    Arčiau didmiesčių situacija visuomet geresnė. Iš žemėlapio matyti, kad prasčiausia šiaurės Lietuvoje. Nyksta Lietuva. Senamadiška kultūra jaunimui nebeįdimi, visi emigruoja.

Comments are closed.

scroll to top
+