Penktus metus Širvintose derliaus sezonu veikiančios sulčių spaudyklos savininkas Donatas Petraitis sako, kad šie metai nepateisina buvusių optimistinių prognozių. Sulčių gamyba „poprasčiai įsivažiuoja, pernai tokiu metu buvo bumas,“ – prisimena anykštėnas ir stebisi, kad važiuodamas per Širvintas mato daugybę obuoliais apkibusių medžių, tačiau sodininkai neskuba iš šių vaisių spausti sulčių.
-Galbūt kažkas dar pasikeis, – viliasi sulčių spaudėjas, tačiau pripažįsta, kad išlaikyti puse krūvio dirbančią spaudyklą paprasčiausiai neracionalu. Tikėtina, kad ši savaitė šįmet bus paskutinė, kai šioje Širvintose veikiančioje modernioje spaudykloje bus galima išsispausti sulčių. Įranga bus užkonservuota iki kitų metų.
„Širvintų kraštas“ prieš metus rašė apie tai, kaip anykštėnas išsinuomotose patalpose Medžiotojų gatvėje, kur ilgą laiką veikė koldūnų gamybos cechas, sumontavo austrišką sulčių spaudimo mašiną su pasterizavimo įranga. Tad rajono gyventojams sodų derėjimo metu siūloma pasigaminti sveiko ir vitaminų gausaus gėrimo.
Koks jis, priklauso tik nuo pačių klientų. Dažniausia žaliava, suprantama, yra obuoliai, bet žmonės nevengia gaminamų sulčių praturtinti papildomais vaisiais, uogomis, daržovėmis. Niekas nebesistebi, jei klientas greta kelių maišų obuolių atveža darže užaugusį moliūgą, pusmaišį morkų, rėčką vynuogių ar prekybos centre nupirktą melioną, kelis kilogramus apelsinų. Gal ir yra eksperimentuojančių, bet žmonės tokį derinį paprastai yra jau išbandę ar nusižiūrėję. Pasitarnauja ir spaudėjo patarimai.
-Būna, kad žmogus atveža maišą obuolių ir dvi voneles vynuogių. Jam iš karto sakau, kad vynuogės turi daug cukraus, sultys bus saldžios, o tokioms gali visko nutikti. Pasitaiko, kad dalis prarūgsta, nors ir pasterizuojama, – kalbėjo Donatas Petraitis.
Jis papasakojo, kad spaudykla gali išspaustas sultis duoti pačiam klientui pasterizuoti, tada mokama tik už pagaminimą. Gali ir sultis iškaitinti, supilstyti į klientui siūlomus 3 ar 5 litrų kelių tipų maišelius. Bus brangiau, nes mokama už pasterizavimą, maišelius. Šie su kraneliais, o tai patogu, atidarius ilgiau galima naudoti. Vis dėlto tai santykinai nebrangu, nes panašiai kainuojančių sulčių prekyboje įsigyti sunku. O ir klausimas, kaip ir iš kokio derliaus jos buvo pagamintos, kokia jų koncentracija. Klientai veža savo obuolius, uogas, daržoves, todėl puikiai žino, ką gers. Jie taip pat žino, kad obelys nebuvo purkštos, vaisiai nepažeisti kenkėjų, nėra nekondicinių. Gerdamas dažnai tik iš sulčių koncentrato pagamintą „sulčių gėrimą“ nežinai, iš kokio derliaus tai buvo išspausta. Kol surenkama iš pavienių pardavėjų, kol pristatoma į didelius kombinatus, kol išspaudžiama, pasitaiko, kad obuoliai ar uogos ima gesti.
Mažiausias gaminamas sulčių kiekis – 3 litrai sulčių. Kad tiek pagaminti, paprastai pakanka kibiro obuolių. Po gamybos proceso spaustuvas ir pasterizatorius išplaunami, todėl klientas gali būti garantuotas, kad gers individualiai jam pagamintas sultis, be ankstesnio kliento produkcijos priemaišų.
Paklaustas apie gamybos niuansus, Donatas Petraitis sako, kad ši juostinė įranga pirmiausia pritaikyta sultims iš obuolių spausti, tad ne bet kas pateisina lūkesčius. Dažniausia žmonių daroma klaida – tai įsivaizdavimas, kad gardžiausios sultys būna tik iš prinokusių vaisių. Tada laukiama, kol tokie obuoliai prisirps ar net persirps ir patys nukris. Pirma, pernokę vaisiai suminkštėja, o iš tokių išbėga mažiau sulčių, nes spaudžiant pritrinama daugiau „košės“. Pernokusių obuolių sultys turi daugiau drumzlių. Norint kokybiškų sulčių ir didesnio jų kiekio, geriausia obuolius skinti ar bent nupurtyti prieš vežant į spaudyklą. Sultims spausti labiausiai tinkami vėlyvų veislių obuoliai, pavyzdžiui – antaniniai. Obelų veislės turi įtakos produkto cukringumui, tai tiesa.
Klientai atveža įvairų kiekį spaustinų gėrybių, tai labai individualu. Pasidomėjus apie menkiausią užsakymą, Donatas Petraitis sakė buvus klientą, kuris atnešė apie 20 kg obuolių. Bet ir iš tiek išbėgo nemažai sulčių. Jei sultingi obuoliai, iš jų gaunama iki 2/3 sulčių, šiaip laikoma normalu, jei 3-litriniam pakeliui sulčių pagaminti sunaudojama 7-10 kg obuolių. Turbūt nesuklysime pasakę, kad iš maišo obuolių gali būti išspausta net apie 15 litrų sulčių – pagaminami 5 trilitriniai ar 3 penkialitriniai pakeliai. Patį gamybos procesą ir asortimentą koreguoja sezonas: kai prisirpsta vynuogės – šių padaugėja, kai laikas skinti aronijas – daugėja jų, kai žmonės nuima derlių daržuose – daugėja morkų, raudonųjų burokėlių. Kasmet į spaudyklą atvažiuoja klientas, kuris prašo išspausti grynas raudonųjų burokėlių sultis. Aiškina, kad taip jam rekomendavo gydytojai.
-Pasterizavimas turi įtakos sulčių kokybei, – pasidomėjus pripažįsta Donatas Petraitis. – Aukšta temperatūra kažkiek apardo kai kuriuos vitaminus, naudingąsias vaisių, uogų, daržovių medžiagas. Tačiau kitaip produkto neišsaugosi. Tiesa, girdėjau, kad jau taikomas naujas konservavimo metodas, sulčių nekaitinant ir nededant konservantų. Berods, kažkur Kaune jau bandoma. Bet dalykas dar absoliučiai naujas, tik kalbama apie tai.
Pasiteiravus, kokias sultis labiausiai mėgsta pats, Donatas Petraitis sakė, kad jam gardžiausios su avietėmis spaustos obuolių sultys. Patinka ir obuolių derinys su melionu.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 6 d. laikraščio numeryje.
