Širvintose - viena iš pusšimčio gatvių, pavadintų P. Cvirkos garbei.
Šiomis dienomis Vilniaus meras Remigijus Šimašius pareiškė žadantis kelti klausimą, ar verta palikti sostinėje rašytoją Petrą Cvirką žyminčius vietovardžius. Sostinėje yra šio veikėjo garbei pavadinta gatvė, taip pat stovi jam pastatytas paminklas, nuo pat 1990-tųjų audrinantis patriotiškai nusiteikusius piliečius. Esmė ta, kad kontraversiškai vertinamas rašytojas literatūros tyrinėtojų yra kaltinamas plagijavimu (yra nuomonė, kad jo romanas „Meisteris ir sūnūs“ buvo parašytas sekant Romeno Rolano kūriniu „Kola Brenjonas“, o „Žemė maitintoja“ yra įžūlus Perlės Bak „Geroji žemė“ plagijatas), o visuomenininkai jam prikiša kolaboravimą su sovietais, kai rašytojas 1940-taisiais ne tik buvo išrinktas į „Liaudies Seimą“, bet ir su grupe okupantams įtikusių veikėjų vyko į Maskvą parvežti „Stalino saulės“.
„Svarbu, kad istorinė atmintis mus įkvėptų, o ne murkdytų,“ – DELFI cituoja Remigijų Šimašių ir priduria, kad sostinės meras, kalbėdamas apie simbolius, mano, jog dėl P. Cvirkos laukia labai rimta diskusija: svarbu turėti mintyje, kad jis buvo kolaborantas, plagiatorius.
Akivaizdu, kad sovietmečio literatūros „klasiku“ P. Cvirka pirmiausia tapo ne dėl savo kūrybos, o dėl politinių pažiūrų – okupacinė valdžia patepė ištikimus jai, o daug talentingesnius, tačiau – nelojalius, atstūmė. Šiandien, kai buvo peržiūrėtas ir tokių veikėjų indėlis į literatūrą, pasikeitė net mokyklinės programos. Panašu, kad jau užaugo nauja karta, kuri mažai ką žino apie varguose paskendusį savanorį Jurą Tarutį ar Amerikoje neįtikėtiną verslą padariusį graborių Praną Krūkelį.
Vilnius – viena iš šios apskrities savivaldybių, kurioje šiuo metu yra P. Cvirkos vardu pavadinta gatvė. Kita – Širvintose. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra net 49 gatvės, pavadintos šio veikėjo vardu.
Kaip ir dabar sostinėje, taip savo laiku mūsų mieste buvo keliama mintis, ar nevertėtų pervadinti P. Cvirkos gatvės, kaip tuo metu buvo pasielgta su Širvintose buvusia sovietinės diversantės Marijos Melnik, lietuvių tautai pakištos kaip Marytė Melnikaitė, gatve (skelbiama, kad iki šiol Melnikaitės gatvės yra Minske (Baltarusija), Tiumenėje (Rusija) ir Šymkente (Kazachstanas). Nepriklausomybės pradžioje sovietinį atspalvį turėjusi Komjaunimo gatvė Širvintose buvo pervadinta į Igno Šeiniaus gatvę, Pionierių aikštė – į Nepriklausomybės aikštę.
Kaip ir Melnik, taip ir Cvirka su Širvintomis neturi nieko bendro – gal kada ir važiavo per miestelį, gal ir išgėrė smuklėje „ketvertuką“ su kokiu Juro Taručio, savanorio iš „Žemės maitintojos“, prototipu ir sumanė kai ką nuplagijuoti. Bet kuriuo atveju, tai nėra rimtas pagrindas jį liaupsinti. Deja, tuometinei rajono valdžiai pritrūko politinės valios ir drąsos šį klausimą išspręsti radikaliai, o gal atsiliepė tai, kad po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuva desovietizacijos kratėsi kaip velnias kryžiaus, taigi naujas gyvenimas daugiausia buvo kuriamas rankomis tų, kurie dar neseniai kūrė „šviesų rytojų“. Teisintasi, kad P. Cvirka rašė vaikų taip mėgstamus kūrinėlius apie cukrinius avinėlius, apie išdykėlį Mikę, todėl teršti jo atminimą yra neprotinga ir šventvagiška. O kas be kaltės, tegul pirmas meta akmenį…
Mieste yra ir gatvė, pavadinta okupacinės kariuomenės kapitono vardu.
P. Cvirka – ne vienintelis su okupantais kolaboravęs literatas. Lietuvoje yra 22 gatvės, viena jų – Širvintose, turinti Liudo Giros vardą. Lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos nepriklausomybės veikėjas, Vilniaus komendantas, žvalgybininkas, kultūros darbuotojas, literatas Liudas Gira vėliau aktyviai bendradarbiavo su Sovietų Sąjunga, 1940 metais buvo paskirtas TSRS okupuotos Lietuvos Liaudies seimo atstovu, kaip Įgaliotosios delegacijos narys vyko į Maskvą prašyti, kad Lietuva būtų „priimta“ į Sovietų Sąjungos sudėtį, buvo LTSR švietimo komisaro pavaduotojas, kariavo Raudonosios armijos 16-tojoje „lietuviškoje“ šaulių divizijoje, buvo sovietinis kapitonas.
Kaip teigė Vilniaus meras apie su P. Cvirka susijusius vietovardžius, sostinėje klausimus dėl oficialių pavadinimų sprendžia Pavadinimų komisija, kuri teikia pasiūlymus Tarybai, o ši priima galutinį sprendimą. Sostinės meras pažadėjo kelti klausimą.
Pavadinimų gatvėms suteikimą reglamentuoja Vidaus reikalų ministro patvirtintas „Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas“, kurio vienas punktų skelbia, kad pavadinimai gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikiami ir keičiami vadovaujantis personalijų nuopelnų Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims kriterijais.
Širvintų rajone gatvių pavadinimų suteikimo, jų keitimo klausimus organizuoja Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyrius, o sprendimus priima rajono Taryba. Naujausias darbai šioje srityje – sprendimai dviems gatvėms Puorių ir Užublendžių kaimuose suteikti Bartkuškio vardus. Gerai, kad ne kokių Mozambikiečių, kaip 2013-aisiais ankstesnė valdžia nusprendė Jauniūnų seniūnijoje esančio Sasnuvkos viensėdžio gatvę pavadinti Graikų gatve. Tuometis Savivaldybės specialistas aiškino, kad suteikti gatvėms vardus būtina tada, kai yra apie dvidešimt objektų. Nors Sasnuvkos viensėdyje buvo vienas gyvenamasis namas, tačiau greta buvo parengtas detalusis planas su trisdešimčia sklypų. Kodėl Graikų gatvė? Neoficialiai kalbėta, kad kažkam toks pavadinimas patiko, o ir galiojanti tvarka leidžia pateikti bet kokį pavadinimą, jei jis skamba taisyklingai. Vadovaujantis šia logika, bet kurio viensėdžio savininkas gali prašyti, kad į sodybą vedantis šunkelis būtų pavadintas, sakykime, jo pavarde. Ir taip įsiamžinti.
Tačiau suteikti naują pavadinimą yra viena, o keisti esamą – visai kas kita, kadangi toks sprendimas iššaukia įvairių pakeitimų dokumentuose, registruose, sutartyse, o tai dar ir kainuoja. To irgi bijota prieš gerus du dešimtmečius, kai pasigirdo replikų, kad P. Cvirka ir L. Gira Širvintoms – kaip šuniui penkta koja. Bet juk ne viskas pinigais matuojama. Juo labiau kad užaugo nauja „Graikų gatvės“ karta, kuri tikrai nenusipelnė apmėtoma akmenimis dėl sovietmečio…
ŠK
Pakeisti gal ir paprasta, tačiau ar žino ponai idėjos sumanytojai kiek tas keitimas kainuos kiekvienam tos gatvės gyventojui?
Nieko blogo mums Cvirka nepadare, kad pultume jo vardo gatvės atsisakyti. Yra svarbesnių ir reikalingesnių darbų.
Taisau klaidas savo komentare- turi būti ne „geraGarius“, o „geradarius“, ne „kitYr“, o „kitur“.
Turiu 2 pasiūlymus:.
1. Vakaruose yra daug gatvių, pavadintų šventųjų vardais, pvz. , šv. Jurgio, šv. Jono ir t.t
Taip norėtųsi ko nors tikrai klasikinio ir amžino . P. Cvirkos gatvė kerta centrinę Vilniaus gatvę, prie jos yra sena, savo istoriją turinti Šv. Mykolo Archangelo bažnyčia, tai gal ši gatvė galėtų vadintis Šv. Mykolo gatve?
2. Labai nuoširdus yra komentuotojo Stepo pasiūlymas. Pažinojau Bernardą Klaseną, tąį nuostabų žmogų, jis ir mirė ruošdamas baldus labdarai širvintiškiams. Bet daugiau kaip 15 metų trūkusi humanitarinė Zaterlando krasto veikla Širvintų rajono žmonių naudai vyko daugelio geranoriškų to krašto žmonių ir dvasiškijos iniciatyva. Manau, kad šioje gatvėje yra senelių globos namai, poliklinika, ligoninė su slaugos skyriumi, Bažnyčia . Tai įstaigos, kuriose kaip niekur kityr buvo yra ir bus reikalinga tiek materialinė, tiek moralinė parama, dažnai ir dabar teikiama labdaringai.
Todėl siūlau P.Cvirkos gatvę pavadinti Labdarių gatve. Gal tai primins žmonėms, kad nuo pat žmonijos pradžios ši veikla yra kilni, prasminga ir reikalinga, tyli ir nesiafišuojanti. Kiekvienas praeivis, eidamas ja, gal prisimins ir savo geragarius…O ir valdžioms besikeičiant pavadinimų keisti nereikėtų….Taip jau nesinori tų proginių pavadinimų. Pagalvokime.
mylet galima tik artima savo 🙂 -o si zmogu reikia pazint-jis kaip ir mes sudarytas is gerio ir blogio…tiesiog reikia pazint ji ir suprast kad laikai buvo truputuka kiti ir nebraukim savo istorijos -supraskim kad taip jau buvo-tegu kiti pasimoko is jos
…o Sirvintos auga-yra tu gatviu (ir dar ju bus) ,kad kazka pagerbti nebutina atimti norint kitam duoti
Ne teks, o tektų. Mylėkim Cvirką tada.
o kiek mokesciu moketojams kainuos ta nemeile Cvirkai? – juk teks ne tik lenteles ant pastatu pakeist,bet ir dokumentus nuosavybei,irasus adresu registruose,,,,uz viska juk teks moket
siūlau nekeisti.
Liguistumas – intelekto deficito požymis.
Šiuo komentaru turi susidomėti teisėsauga.
Atėja vokiečiai naikino knygas , paminklus ; atėjo sovietai griovė bažnyčias,naikino ir draudė knygas, atėjo ES okupantai griaunami paminklai, draudžiamos knygos. Braižas panašus kodėl taip bijo atėja okupantai bijo prieš tai buvusio okupanto. Nei ten kas ta P.Cvirka liaupsina nei ten ką žmonės prie to pavadinimo pripratę ir nereikia su keitimu kelt sumaištį. B. Klasenas greičiausiai buvo žydas todėl taip ir mylėjo Lietuvą.Ir nieko jis veltui nepadarė viskas buvo paskaičiuota. Kada baigsim kariaut su mirusiais?
mano nuomone du nenuginčijami koloborontai yra Širvintų savivaldybės taryboje: vienas apsimetęs libaralu, o antroji – konservatorių partija,
Visos diskusijos gerai,dar geriau kaip tariamasi su žmonėmis.Valdžia turėtu paprašyti žmonių,teikti pagrįstus pasiūlymus;1-P.Cvirkos į Islandijos,kaip pirmos šalies pripažinusios Lietuvos nepriklausomybe.L.Giros į tremtinių,nes ten yra net keli iš represuotų žmonių atimti namai.Maloniai prašau visų širvintiškių teikti savo pagrįstus pasiūlymus.
Neskleiskite erezijų.
pagal dabartinę rajono valdžią Širvintos neturi praeities. Viskas prasideda nuo 2015 metų balandžio mėnesio. Todėl nebus Širvintose B. Klaseno gatvės.
Nepraustaburnis
tik pirmas dvi pavardes raides i b.
Pilnatis?
nemanau kad butu protinga atsisakyt savo istorijos…juk istrinus siuos vardus – niekas taip ir nesuzinos kaip pralobo Pranas Kriukelis grizes i Lietuva :)…na o jei keisim tai turiu ir siulyma- tikrai istorini:- Runkeliu gatve – manau skamba labai neblogai
Tegul buna kaip yra.
Širvintų miesto gatvių pavadinimus keitėme pačioje Nepriklausomybės pradžioje miesto taryboje. Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta pakeisti visas politinį atspalvį turinčių gatvių pavadinimus (Pionierių, Komjaunimo, Gegužės pirmosios…), taip pat banalius (Mechanizatorių, Statybininkų…), o rašytojų vardu pavadintų gatvių neliesti, išskyrus Gorkio gatvę, kuri tikrai nei su Lietuva, nei su Širvintomis niekaip nebuvo susijusi. Pakeitėme dar nemažai gatvių pavadinimų pervadindami mūsų manymu į prasmingesnes, gražesnes.
25 metus mūsų sprendimas niekam neužkliuvo, o diskusijos prasidėjo tik dabar, kai kilo kalbos apie Cvirką ir L. Girą Vilniuje. Mano nuomone, tokios kalbos tik dar labiau kiršina ir piktina jau ir taip supykusius žmones. Laisva , šiuolaikinė visuomenė neturėtų taip elgtis. Istorija yra istorija, kiekvienas žmogus, ypač rašytojas, turėtų elgtis laisvai, be jokios baimės ateityje būti apkaltinamas už vienokią ar kitokią jo nuomonę. Griauti paminklus, naikinti knygas, keisti kažkada jų garbei įamžintų gatvių pavadinimus – tik barbariškumas ir nieko daugiau. Noras pasirodyti didesniais patriotais už kitus nėra tikrasis patriotizmas. Tai tie patys komunistiniai darbo metodai.
Ir dar. Jei jau keistumėte P. Cvirkos gatvės pavadinimą, tai nesiteikite jai kokį nors primityvų, beprasmį vardą. Turime žmogų, kuris yra labai susijęs su Širvintų kraštu, atidavusį jam per dešimtmetį . Ypač gerai jam pažįstama P.Cvirkos gatvė nes čia yra Ligoninė, Senelių namai, kurių statyba, baldais, lovomis, šildymo sistemomis jis rūpinosi ir tuos dalykus , nepaisydamas silpnos sveikatos vežė į Širvintas iš Vokietijos. Tai amžiną atilsį Bernardas Klasenas. Jis už gerus darbus yra pelnęs I.Šeiniaus premiją. Pavadinkite P.Cvirkos gatvę B. Klaseno gatve. Būtų prasminga. Nebijokite, jo istorija tikrai nepavadins nei kolaborantu, nei plagijatoriumi, nes tai tik buvęs eilinis Vokietijos nedidelio miestelio socialinės įmonės ūkvedis. Ačiū.
Tai kas čia kalti? Vėl buvusioji 2011 – 2015 metų rajono valdžia? O jau 2017-ieji baigiasi