Dėl vištų laikymo kyla įvairių konfliktų.
„Norėčiau sužinoti, kokiu atstumu nuo tvoros kaimynas gali laikyti gyvūnus (veršelius, naminius paukščius, vištas ir kalakutus). Neapsikenčiame triukšmo, jau nekalbant apie kvapą, nuolat tvyrantį aplinkui“,- į „Širvintų krašto“ redakciją kreipėsi Širvintų kaimo gyventojas, prašęs neminėti pavardės.
Savivaldybėms yra suteikta teisė pačioms spręsti, kokie gyvūnai ir kokiomis sąlygomis gali būti auginami miestuose ar miesteliuose. Išimtis padaryta tik dėl bičių. Anot Širvintų savivaldybės administracijos, „naminius gyvūnus (ir paukščius) laikyti leidžiama, tačiau privaloma laikytis Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2009-02-27 sprendimu Nr. 1-39 patvirtintų Aplinkos tvarkymo, higienos ir sanitarijos taisyklių. Šių Taisyklių 40.8 punkte numatyta, kad bet kokia vykdoma veikla, kuri gali užteršti aplinką, skatinti parazitų, graužikų veisimąsi yra draudžiama“. Tiesa, minėtose Taisyklėse yra ir punktas, kad „gyvūnai laikomi pagal Savivaldybės tarybos 2008 m gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-293 patvirtintas Širvintu rajono savivaldybės gyvūnų laikymo ir priežiūros taisykles (kurios jau nebegalioja, nes yra naujos – red. pastaba) ir kad garažų bendrijose, individualiuose garažuose, daugiabučių namų rūsiuose, balkonuose auginti ir laikyti galvijus, paukščius, šunis ir kitus gyvūnus ar užsiimti kita neįteisinta ekonomine veikla draudžiama“.
Naujausiose, 2013 metų lapkričio 28 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės Elenos Davidavičienės patvirtintose „Gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse“, deja, apie tai, ką nori sužinoti gyventojas, nieko konkretaus nepasakyta. Visas dėmesys sutelktas gyvūnų gerovei. Jei tiksliau – minėtos Taisyklės nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus. Ūkiniams gyvūnams skirtas 6-asis Taisyklių skyrius „Specialieji reikalavimai ūkinių gyvūnų laikymui“ gana aptakus:
„63. Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (Žin., 2002, Nr. 51-1974).
64. Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
65. Ūkinių gyvūnų laikytojai turi laikytis specialiųjų, tam tikroms ūkinių gyvūnų rūšims laikyti taikomų reikalavimų.
66. Ūkinių gyvūnų laikytojas, vykdydamas gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti, kad:
66.1. į ūkinių gyvūnų laikymo patalpą nepatektų pašaliniai asmenys, laukiniai, bešeimininkiai ir (ar) bepriežiūriai gyvūnai, graužikai ir kiti kenkėjai, priemonės ar įranga, kuri gali pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus;
66.2. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje reguliariai būtų atliekamas graužikų ir kitų kenkėjų naikinimas, naudojant tam skirtus metodus ir priemones;
66.3. ūkiniai gyvūnai būtų šeriami ar lesinami tik saugiais pašarais ar lesalais ir girdomi tinkamu vandeniu;
66.4. ūkiniams gyvūnams susirgus ar įtarus ūkinius gyvūnus sergant, būtų sudaromos sąlygos veterinarijos gydytojui juos tinkamai apžiūrėti, diagnozuoti ligas ir gydyti.
67. Ūkinių gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434).
Taigi, jei višta ar veršis neateina į kaimyno kiemą, vadinasi, reikia suprasti, teisės aktas nepažeidžiamas. O dėl srutų ir mėšlo tvarkymo – vėlgi atskira kalba.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Širvintų skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Ivanauskienė informuoja, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.V-604 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ ( toliau – Norma) 4 punktu, Norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 2 punktu kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma tik iš ūkinėje komercinėje veikloje, kurioje naudojami stacionarūs taršos kvapais šaltiniai, kylantiems kvapams vertinti. Jei gyvenamojo namo teritorijoje išverstas mėšlas, vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-735/3D-700, tai yra aplinkos apsaugos institucijų kompetencijoje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kontrolę vykdo aplinkos ministerijai pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai – regionų aplinkos apsaugos departamentai“.
Dar yra LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas (pakeitimas 2011 m. balandžio 12 d.) „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“. Ten I skyriaus 2 punkte parašyta, kad šios Taisyklės privalomos ir fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą. Tačiau vėlgi – reikia įrodyti, kad būtent vykdoma komercinė veikla. Jei taip, nurodyta, kad „ūkio subjektams, laikantiems iki 100 dedeklių arba iki 1000 broilerių, privalomas sanitarinės apsaugos zonos atstumas – 50 metrų“.
Tiesa, yra Lietuvoje pavyzdžių, kai mūsų skaitytojo laiške minimą problemą pažvelgta ne formaliai nukopijuojant pavyzdines gyvūnų laikymo taisykles, o įsigilinant iš esmės, atsižvelgiant į esamą padėtį.
Štai Šiauliuose įsigaliojo nauja gyvūnų laikymo tvarka. Įsakymą pasirašė miesto savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklėmis nurodoma, kur ir kiek vištų galima laikyti. Įdomumo dėlei – „Rėkyvos seniūnijoje ir kitose miesto vietose gyventojai be kaimynų sutikimo gali laikyti iki 10 ūkio paskirties paukščių, jei namų sklypas ne mažesnis nei 20 arų. Medelyno seniūnijoje ši nuostata galioja laikantiems iki 5 ūkio paskirties paukščių ne mažesniame nei 20 arų sklype. Kitais atvejais būtinas aplinkinių kaimynų sutikimas.“
Žinoma, ir tokiu atveju atsiras nepatenkintųjų, bet kai apskritai nėra jokio konkretumo, panašu, dar blogiau. Juk nėra jokio „atspirties taško“ iškilus konfliktams tarp kaimynų. O jų būna ne taip ir retai.
Aldona Bareckienė
ve.lt nuotrauka
o ką daryt kai po daugiabučio langais miestelyje gaidžiai paleidžia kakarynes nuo 4-5 val ryto ?
vasarą langai atidaryti ,daugumai žmonių pats saldžiausias miegas prieš kėlimąsi į darbus 🙁 o tie nelabieji klykia be pertraukėlių 🙁
jų šeimininkai turbūt niekur nedirba ir išsimiega kada panorėję , o ką daryt dirbantiems žmonėms ,kaip pailsėti ???
Mano nuomone to negalii būti ,žmonės privalo gerbti kitų gyventojų poilsį ir kol šalia gyvena tokie nemandagūs kaimynai , be specialių straipsnių neįmanoma apsieiti .
Besiklausant šitų giesmių paryčiais ,tai tik viena mintis galvoje ,nueiti ir palesinti šitą paukštuką . Taisyklių nebuvimas ir nesilaikymas skatina linčo teismus 🙁
„Ryškiausiai orų pasikeitimas bus jaučiamas trečiadienį. Antradienį temperatūra dar prognozuojama iki 25 laipsnių, praslinks tik pirminis šaltesnių ir lietingesnių orų frontas, tik pirma banga, o trečiadienį prognozuojama jau daug lietaus ir tik apie 22 laipsnius. Naktys po dabartinių atrodys visai šaltos – termometras rodys vos keliolika laipsnių. Taigi artimiausiomis dienomis daug lietaus nebus – kažkur palis gausiau, kažkur tik keletas lašų pasirodys, tačiau kitą savaitę turėtų palyti intensyviau. Gal nebus įkyraus lietaus, bet jis gali būti dažnas. Kitaip tariant, įsivyraus lietuviškai vasarai labiau įprasti orai – palyja, saulė pašviečia, vėl palyja“
…dar kur nors
Jei višta neperšoka per kaimyno tvorą, gal ir nėra pažeidimo, jei abu kaimynai sutaria, o jei ne, tai reikia laikytis taisyklių, nieko čia nepadarysi.
O kaip su šunimis? Šis straipsnis nagrinėja labai aktualią gyventojų bendrabūvio temą. Viena Kabaldos gyventoja, atrodo dar ir Darbo partijos narė ir, atrodo, priklausanti DP ŠIRVINTŲ RAJONO SKYRIAUS VADOVYBEI, nuolat paleidžia veršio didumo šunį lakstyti po kaimą palaidą. Tai daro vakare, kai sutemsta. Šuo lengvinasi, kur jam patinka, laksto po žmonių gėlynus ir daržus. Bet gi jis dar ir gąsdina vėlyvus praeivius. Tai neregėtas įžūlumas ir jokių taisyklių nepaisymas, tačiau į jokias pastabas nereaguojama, priešingai -pasakęs išgirsi, ko negirdėjęs. Parašykite, kur mums tokiu atveju , surinkus parašus, kreiptis- ar į savivaldybę, ar į policiją, ar dar kur nors?