Ministro „aritmetikoje“ – tarsi iš akies lupti kieliškių skaičiai

Skaičius, dėl kurio suabejojo vidaus reikalų ministras, stulbinamai panašus į Kielių medžiotojų klubo pateikiamus rezultatus.

Skaičius, dėl kurio suabejojo vidaus reikalų ministras, stulbinamai panašus į Kielių medžiotojų klubo pateikiamus rezultatus.

Šią savaitę savotišką rezonansą sukėlė viešojoje erdvėje išplatintas vidaus reikalų ministro Dailio Barakausko nusistebėjimas, kad kai kuriose šalies vietose sumedžiojama kelis kartus daugiau šernų, nei buvo paskelbta jų ten esant. Spėjama, kad vidaus reikalų ministras tai paminėjo neatsitiktinai. Viena, pastaruoju metu šernų temai daug dėmesio skiriama dėl Ignalinos rajone nustatyto afrikinio kiaulių maro židinio, antra – šiuo metu pradedamos mokėti kompensacijos medžiotojams, kurie nuo šių metų vasario 7-osios iki balandžio 1-osios sumedžiojo šernus ir pristatė mėginius į teritorinius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinius.

Ar nebandoma manipuliuoti skaičiais ieškant preteksto, kaip nemokėti medžiotojams pažadėtų išmokų?

Medžiotojai sako, kad išmokų jie ir nepageidavo. Šiuos pinigus savo iniciatyva pažadėjo mokėti patys valdininkai. Susirūpinus, kaip stabdyti ligą ir nutarus, jog būtų veiksminga išnaikinti 90 proc. šernų populiacijos, medžiotojams pažadėta 250 litų išmoka už sumedžiotą šerną, kuris sirgo afrikiniu kiaulių maru arba kurio mėsą medžiotojai atsisakys vartoti maistui, 150 litų – jeigu atlikus šerno mėginių tyrimus maro nenustatoma ir šerno mėsa naudojama maistui.

Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas sakė, kad šios išmokos atsirado sostinės biurokratų, vadovaujamų tuometinio Aplinkos ministerijos viceministro, į šias pareigas socialdemokratų deleguoto Lino Jonausko, iniciatyva.

– Išgirdę, kad reikės iššaudyti devynis dešimtadalius šernų ir susipažinę su nurodytais skaičiais supratome, kad kabinetuose šeimininkaujantys sprendimo autoriai juos paprasčiausiai nurašė nuo tuo metu pateiktos prognozuojamos šernų populiacijos, – sakė Vaclovas Četrauskas.

Pagūžčioję pečiais, medžiotojai savo medžioklės plotuose dažniausiai tvarkėsi kaip įpratę. Kai kur, palyginti su ankstesniais metais, šernų buvo nušauta šiek tiek daugiau, kai kur rodikliai buvo labai panašūs. Visa tai būtų buvę pamiršta, jei ne kompetencija nutaręs blykstelti Dailis Barakauskas, metęs užuominą, kad išmokų laukiantys medžiotojai galimai padidino sumedžiotų šernų kiekį. „Kai kur nurodoma, jog šernų sumedžiojama 2,3 karto daugiau, nei iš tikrųjų jų ten buvo“, – šie žodžiai priklauso partijos „Tvarka ir Teisingumas“ deleguotam ministrui Dailiui Barakauskui. Tačiau jis nepatikslino, kur yra „kai kur“.

– Jei vidaus reikalų ministras būtų pasikonsultavęs bent su žemesnės grandies specialistais, būtų sužinojęs, jog šernės susilaukia prieauglio, – ironizuoja Vaclovas Četrauskas ir aiškina, kad, kurpiant planą, kiek privalu sumedžioti šernų, buvo paimti metų pradžioje disponuoti skaičiai neatsižvelgus į tai, kad pavasarį banda labai pagausės. – Pavyzdžiui, metų pradžioje mes prognozavome, kad Kielių medžiotojų klubo plotuose gyvena 60 šernų. Suprantama, tai tik apytiksliai skaičiai, nes tiksliai suskaičiuoti šernų ir jiems į ausis įsegti „auskarų“ neįmanoma. Taigi pagal nurodymą iš viršaus mes per praėjusį medžioklės sezoną turėjome sumedžioti devynis dešimtadalius šio kiekio, jeigu tiksliai – 54 šernus. O sumedžiojome – 139, arba – kaip tik ministro paminėtais 2,3 karto daugiau, nei šių šernų buvo suskaičiuota. Beje, panašų kiekį šernų, 120-150, sumedžiojame kasmet, nes mūsų miškuose gyvenanti šernų banda yra produktyvi.

Medžioklės žinovas pridūrė, kad per minėtą beveik dviejų mėnesių laikotarpį jo atstovaujamas medžiotojų klubas dėl afrikinio kiaulių maro pateikė tirti 15-os sumedžiotų šernų mėginius. Prie vidaus organų mėginių buvo pridėta ir po šerno uodegą. Toks buvo numatytas „saugiklis“ dėl galimo sukčiavimo. Neduokdie, kas nors atsiųs gabalėlį kiaulienos ir iš valstybės biudžeto pasigvieš 150 litų!

Medžiotojams iš patirties puikiai žinoma, kad maždaug 50 šernų bandoje gyvena apie 20 produktyvių patelių, kurios kasmet atsiveda vidutiniškai po 6 šerniukus. Taigi suskaičiuota 50 šernų banda jau vasarą pagausėja iki 170-180 šernų. Žinoma, dar pačioje pradžioje kažkuri dalis jų žūva natūraliai. Per medžioklės sezoną tokioje bandoje nušovę apie 100-120 įvairaus amžiaus šernų, medžiotojai išlaiko daugmaž panašią populiaciją.

Tai, kas akivaizdu netgi mažaraščiam žmogeliui iš periferijos, iš eilinių politikėlių į ministerijos kosmoso aukštumas šovusiam vidaus reikalų ministrui yra tarsi neįsivaizduojami visatos toliai: todėl jam ir kyla klausimas, kaip per metus įmanoma sumedžioti šimtą šernų, jeigu metų pradžioje jų tame miške gyveno dvigubai mažiau?

Vaclovo Četrausko nuomone, absurdiškų nesusikalbėjimų nebūtų, jei į medžioklės reikalus nėrę biurokratai būtų bent pasikonsultavę su gamtininkais. Deja, suveikė principas: „Jeigu aš viršininkas, tai tu – kvailys!“ Pasirodo, čia – dar didelis klausimas.

Šiuo metu rajono medžiotojams nereikia pateikti šernienos mėginių stebėsenai dėl afrikinio kiaulių maro, sumedžiotų šernų mėsa tikrinama tik dėl trichineliozės.

– Mus buvo įspėję, kad, atsiradus afrikinio kiaulių maro grėsmei, per metus gali būti du protrūkiai – žiemą ir vasarą, birželio-liepos mėnesiais. Ignalinos pavyzdys parodė, kad taip ir nutiko, – sakė Vaclovas Četrauskas ir pridūrė, kad, jo nuomone, užkratas į kiaulių kompleksą pateko natūraliu būdu, per pašarus, paukščius, graužikus ar žmones, nes nuo šios ligos tvoromis ir sienomis apsisaugoti neįmanoma: – Jei virusas būtų šuns dydžio, tai jį pagautume ar pastebėję nuvytume, dabar tenka pasikliauti sėkme…

Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas patikino, kad aukštų valdininkų paistalai medžiotojams didelės įtakos nepadarė, jie medžioja kaip ir anksčiau. Tiesa, medžioklėms įtakos turėjo nusistovėję karšti orai. Dėl sausros ir karščio laukiniai žvėrys yra mažiau aktyvūs, mažiau juda ir maitinasi. O ir patys medžiotojai nelabai linkę bastytis po miškus svilinant pragariškam karščiui. Medžioklės žinovas pastebėjo, kad pastaruoju metu nusistovėjo puikūs santykiai tarp medžiotojų ir ūkininkų, taigi neseniai prasidėjęs naujasis medžioklės sezonas žada būti labai intensyvus, nepaisant visų ministerijose gimstančių „aritmetikų“.

Gintaras Bielskis
Nuotrauka iš archyvo

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Ministro „aritmetikoje“ – tarsi iš akies lupti kieliškių skaičiai"

  1. voltas parašė:

    Daugelis ministrų ir valdininkų tikri tusčiagalviai

Comments are closed.

scroll to top