Į Šniponis – dar gerų baldų savo namams

Į Šniponių didelių gabaritų surinkimo aikštelę gyventojai atveža dar tinkamų naudoti baldų.

„Širvintų kraštas“ jau rašė, kaip senas padangas galima sutvarkyti saugiai, atsakingai ir nemokamai, t.y. priduoti į Šniponių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Į šią aikštelę gyventojai veža ne tik padangas. Žinoma, toli gražu dar ne visi. Prie bendro naudojimo atliekų konteinerių verčiami seni baldai, nebereikalingi indai, buities technika. Gyventojai kažkodėl sugeba panašias atliekas nutempti prie konteinerių, o jau nugabenti iki didelių gabaritų atliekų saugojimo aikštelės jiems „per sunku“. Taip elgdamasis, žmogus žino ir supranta, kad daro negerai, tačiau sliūkina prie konteinerių, kitiems gadina ne tik vaizdą, bet ir nuotaiką.

Šniponių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje galima palikti net 63 atliekų rūšis. Kiekviena iš jų turi savo kodą, pagal jį atliekos ir skirstomos į grupes. Šiame straipsnyje paminėsime pačias svarbiausias atliekų grupes ir apie gyventojų klaidas, pasitaikančias jas priduodant. „Širvintų kraštas“ tęsia savo pokalbį su Šniponių surinkimo aikštelės operatoriumi Stanislovu Zabarausku.

Girdėjome, jog ne visus baldus priimate?

Netiesa. Priimame visus, tačiau baldai turi būti išardyti ir suskirstyti į kelias rūšis. Jeigu atveža neišardytus – ardo prie konteinerių. Klientui padedame išardyti ir mes. Stovi trys konteineriai: minkštoji dalis „eina“ į izoliacines medžiagas, atskirai dedama mediena, atskirai – presuotas kartonas. Medieną išsiveža lenkai, jie reikalauja, kad nebūtų presuoto kartono. Paradoksas: medį sumala, pagamina orientuotų skiedrų plokštes (OSB), kurias mes noriai perkame, nes Lenkijoje – pigiau. Metalas ir varžtai gali pasilikti plokštėse, jie metalą patys susirenka. Galima būtų ir pas mus pradėti galvoti apie medienos perdirbimą, tačiau pas mus didžiausias trukdys – aplinkosauga. Praėjusiais metais iš gyventojų buvo surinkta 14,850 tonų taip vadinamų didžiųjų atliekų – baldų. Atliekų surinkimo aikštelėje net naudotų baldų „salonas“ šioks toks yra. Kai kurie klientai atveža gerus baldus, juos gaila nurašyti į atliekas. Gal kas nors atvažiuos, apžiūrės ir išsiveš? Iki šių metų pabaigos ketinama pastatyti didžiulį priestatą, kuriame bus laikomi dar visiškai geros būklės baldai.

Sakykim žmogus turi seną automobilį ir nori jį išardyti, kai kurias detales parduoti, o kitas atliekas – atiduoti. Ar visas jas priimate?

Atveža, tačiau mes priimame tik tas dalis, kurios yra susijusios su automobilio eksploatacija: tepalų filtrai, aušinimo skystis, tepalai. Jeigu žmogus ardo seną mašiną, tai metalą priduos, detales parduos, o kur dėti sėdynes, bamperius, panelį? Jų nepriimame. Todėl visiškai nekeista, jog būtent šias automobilio dalis galima aptikti pamiškėse, krūmuose ar grioviuose. Atvažiavęs žmogus puola bartis su operatoriumi ir piktintis, kodėl nepriima. Bet juk taisykles, kurių griežtai privalome laikytis, ne mes sugalvojame.

Ką reiškia statybinės atliekos ir kiek jų vienas žmogus gali priduoti?

Statybinės atliekos, tai baltos ir raudonos plytos, keramika, sukietėjęs cementas, unitazai, tinkas. Priimame su sąlyga, jog jose nėra priemaišų: tapetų, popieriaus, medžio, metalo. Jeigu tai yra betono luitas, tai tinka ir su armatūra, bet jeigu prisuktas metalinis daiktas, jį reikia nuimti. Jeigu atveža maišelį nesunaudoto cemento ir jei jis geras, tai nelaikoma statybine atlieka, tai – statybinė medžiaga, o statybinių medžiagų nepriimame. Jei sukietėjęs cementas, tai reikia jį iškratyti. Cemento gabalai keliauja į statybinių atliekų konteinerį, o kadangi lieka užterštas popierius su celofanu, jis dedamas prie izoliacinių medžiagų.

Kiek atliekų (bet kokių) galite priimti iš vieno fizinio asmens? Kokių atliekų surenkate daugiausia?

Metų bėgyje iš fizinio asmens gali priimti 500 kg bet kokių atliekų. Bet jeigu veža tik baldus ir statybines atliekas, tai 250 kg statybinių ir 250 kg izoliacinių medžiagų. Izoliacinės medžiagos, tai gipso kartonas, statybinė vata, baldų minkštoji dalis. 2018 metais surinkome 49,2 tonas statybinių atliekų, 104,8 tonas izoliacinių medžiagų, plastiko – 2,255 tonas, o štai dažų bei lako – tik 373 kilogramus.

Žmogus nuplėšė nuo savo šiltnamio celofaninę plėvelę. Jūs ją priimsite?

Priimsime, tai – plastiko grupė. Plėvelės spalva nesvarbi, svarbu, jog ji nebūtų žemėta. Šiai grupei priklauso taip pat visų rūšių ir dydžių celofaniniai maišeliai. Būna, jog atveža kanistriukus nuo tepalo. Pavyzdžiui, panaudojo dviejų litrų talpos penkis kanistriukus, tepalą namuose išpylė ir atvežė tuščius priduoti. Iš patirties žinau, jog kiekviename iš jų pasilieka apie 50 gramų tepalų, kadangi išplauti neturi kada ar paprasčiausiai tingi. Atliekų tvarkytojas surenka tą plastiką, nori išlydyti ir pagaminti celofaną. Bet prieš tai reikia tuos kanistriukus išplauti. Suprantate, jog vanduo turi savo kainą, jo pašildymas taip pat kainuoja, tam reikia įrenginėti atskirą plovyklą. Todėl nereikia stebėtis, jog atliekų pridavimo kaina kyla.

Priimdami atliekas jas gana tiksliai pasveriate, net kilogramo tikslumu. Kam to reikia?

Išvežant visos atliekos labai griežtai sveriamos. Mes negalime svorio nei pridėti, nei atimti. Taip, net kilogramai turi sutapti pagal dokumentus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais mes surinkome iš gyventojų 1,129 tonas nebenaudojamos elektros ir elektronikos įrangos. Jas iš mūsų paima UAB „Atliekų tvarkymo centras“. Atvažiuoja su savo svarstyklėmis, prie kurių stovime mes, jų atstovas ir priėmėjas. Sudeda ant svarstyklių tris, keturis televizorius ir sveria vos ne gramo tikslumu. Atskirai rūšiuojami šaldikliai, šaldytuvai, lempiniai televizoriai. Taip daroma dėl to, kad kad jie turi kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, freono.



Jūs operatoriumi dirbate jau penkerius metus. Įdomu, jūsų nuomone, gyventojų sąmoningumas tvarkant atliekas kyla, ar ne?

Priimamų atliekų kiekiai didėja kiekvienais metais. Kadangi gyventojų tikrai nedaugėja, logiška manyti, jog gyventojų sąmoningumo lygis tikrai didėja. 2017 metus bendras atliekų kiekis buvo apie 198 tonas, pernai jau 230 tonų. Labai svarbu, jog kasmet didėja ne tik priduodamų atliekų kiekis, bet ir klientų skaičius. Pavyzdžiui, 2017 metais pagal dokumentus aikštelėje lankėsi 1020 klientų, o 2018 metais – jau beveik 1300. Paprastai iš vienos namų ūkio atvežtų atliekų priėmimo deklaraciją pildo vienas šeimos narys. Sakykime, vidutiniškai Lietuvoje gyvenančio piliečio šeimą sudaro trys žmonės. Vadinasi, per metus teisingai atliekomis atsikratančių žmonių padaugėjo apie devynis šimtus. O tai daugiau nei gyventojų skaičius Čiobiškyje, Musninkuose ir Gelvonuose kartu paėmus. Mūsų rajonas nedidelis, todėl šis skaičius reiškia daug…



Atskirame pastate priduodama nebenaudojama elektros ir elektronikos įranga.
Juodųjų metalų atliekų konteineryje galima aptikti ir gerų „dalykėlių“.
Surinkimo aikštelės operatorius atidaro konteinerį pilną kartono, popieriaus ir knygų.

Kokiomis dienomis pas jus su atliekomis apsilanko daugiausia žmonių?

Penktadieniais ir šeštadieniais atvyksta po 20 ir daugiau žmonių. Gerai sugalvota, jog šeštadiens – darbo diena. Mums antra išeiginė – pirmadienis. Žmonės tvarkosi daugiausiai šeštadienį, savo išeiginę dieną. Taip pat šeštadienį žmonės ir iš toliau atvažiuoja į turgų. Pakeliui užsuka ir į atliekų priėmimo aikštelę. Žmonės jau supranta, kad atliekas reikia rūšiuoti. Tiesa, būna: jeigu nerūšiuotų atliekų nepriimame, tai jie išvažiuoja už vartų, išpila ant kelio ir tada rūšiuoja. Vėjas kiek smarkiau papučia ir išnešioja šiukšles po lauką. Aplinkosauga tokiu atveju prisistato labai greitai, reikia tik pranešti. Kaip labai geras pavyzdys yra vienas klientas iš Čiobiškio, kuris nė karto neatvežė neišrūšiuotų atliekų. Jo atskiros atliekų rūšys sudėtos į atskirus maišus.

Kokios pagalbos sulaukiate iš vietinės valdžios?

Kai 2014 metais pradėjau dirbti operatoriumi, niekas iš valdžios mūsų darbu nesidomėjo. Išrinkus mere Živilę Pinskuvienę, jau po mėnesio buvo sukviesti visi seniūnai ir pradėjome jiems aiškinti apie atliekų priėmimo taisykles. Seniūnai savo ruožtu „auklėja“ savo seniūnijos gyventojus, ir padėtis keičiasi. Šiais metais atsirado kai kurių naujovių, pasikeitimų atliekų rūšiavime. Prašysime valdžios, jog leistų kiekvienoje seniūnijoje organizuoti susitikimus su gyventojais, mes tikrai nepatingėsime nuvažiuoti ir paaiškinti visus atliekų rūšiavimo ypatumus. Su žmonėmis reikia kalbėti būtent šiuo metu, nes greitai prasidės pavasario darbai, žmonės pradės važiuoti į sodus. Greitai prasidės masinis atliekų vežimas.

     

Jau veikia ŠIRVINTŲ KRAŠTO skelbimų lentos. Jomis naudotis gali tiek užsiregistravę lankytojai, tiek Svečiai. Registruotiems vartotojams - daugiau galimybių. Jau įdiegta galimybė į serverį įkelti savo nuotraukas prie dedamų skelbimų. Apie pastebėtas klaidas rašykite Administratoriui: gintaras@sirvinta.net . Ačiū, kad naudojatės Skelbimų lentomis!
Naujausi komentarai
  • Anonimas parašė:

    komfortabilu

  • *2548 parašė:

    O gal kas zino kur gauti toki darba???

  • Klausimas parašė:

    O kodėl kažkas turi vežti? Kodėl negalima kaip užsienyje kartą per savaitę, dvi ar mėnesį daiktus išnešti prie gatvės. Gali gi patys apvažiuoti ir susirinkti. Net sutikčiau, kad būtų mėnesinis simbolinis mokestis. Aišku gatvės būtų negražios, bet taip yra užsienyje, iš kur lietuviai prisirenka baldų ir buitinės teknikos.

  • Vincas parašė:

    matau desinej avtomobili. kazkas ismete ane?

  • Stasy parašė:

    Joptvailiok,kaip tau ten faina,ir prigult turi kur.Geras čia.

  • rozalinda parašė:

    Vaziuosime apsipirkti pigiau.

Tavo komentaras
Jūsų vardas:

Jūsų komentaras:
neburnok.lt

Svetainės administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite administracija apie netinkamus komentarus info@sirvinta.net. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Kiti straipsniai:

VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas

Saulius Skvernelis: „Stiprios Lietuvos be stiprių Širvintų nesukursi“

Ar bus pareikalauta, kad Jasiukevičius ir Davidavičienė iš savo kišenės atlygintų žalą rajono biudžetui?!

Vilniaus regiono gyventojai uždirba daugiausiai šalyje, taigi gali sumokėti už tai, kas kitiems – nemokamai

Širvintos – gerasis pavyzdys

Į Šniponis – dar gerų baldų savo namams

„Šimtmečio Širvintos“ – jau prekyboje

Kam reikėjo nukirsti sveikus medžius?

Reikia, kad tokių žmonių būtų daugiau ir Vyriausybėje, ir visur kitur

Informacija iš naujausio numerio: Apie „negerus“ skaičius, „negeras“ gėles ir „negerą“ knygą

Aiškėja naujos valdžios kontūrai

Informacija iš naujausio numerio: Širvintose lankėsi kandidatas į Prezidentus Saulius Skvernelis

Šiluma atpigo

Norite priduoti senas padangas kito žmogaus vardu? Pasirūpinkite įgaliojimu

Privačių miškų aktualijos

Afrikinio kiaulių maro aukų – dešimtys tūkstančių: kol nėra vakcinos, ligą sustabdyti privalome ir galime patys

Informacija iš naujausio numerio: Apie kokią pergalę sapalioja kariuomenei vadovaujantis eilinis?

„Visą laiką viduje jausdavau, kad noriu padėti žmonėms“

Lidso lietuvių bendruomenėje pirmu smuiku griežia širvintiškiai

Dyzeliniai automobiliai vis dar dominuoja rajono keliuose

Pranešimas spaudai: VMI skelbia pajamų deklaravimo startą

Širvintų įkrovimo stotelė nematoma elektromobilių vartotojams

Informacija skaitytojams!

KONKURSAS!

Apklausa

Kurio Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario mažiausiai pasigesite (galite pažymėti iki 5 pavardžių).

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Nuorodos