Gyvename erdviau, nes mūsų vis labiau mažėja

2013 metų gruodžio 31 dieną Širvintų rajono savivaldybėje buvo įregistruota 576,6 tūkst. kv. m gyvenamojo butų fondo, iš jo - 166,3 tūkst. kv. m - Širvintų mieste.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2013 metus šalies gyvenamasis butų fondas nuo 85,8 mln. kv. m padidėjo iki 86,8 mln. kv. m naudingojo ploto. Tai reiškia, kad gyvenamųjų kambarių ir kitų buto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas gyvenamuosiuose namuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, kur įrengtos gyvenamosios patalpos, padidėjo lygiai vienu milijonu kvadratinių metrų. Tiesa, į šį plotą nebuvo įskaičiuoti balkonai, terasos, rūsiai, nešildomos lodžijos, taip pat gyvenamosios patalpos bendrabučiuose, viešbučiuose, vasarnamiuose, medžiotojų nameliuose, poilsio namuose, sanatorijose, sodo nameliuose ir kituose pastatuose, skirtuose tik laikinai gyventi.

Žmonės išvažiuoja, butai lieka tušti…

Skaičiuojant, kad šalyje 2014 metų pradžioje gyveno maždaug 2 mln. 950 tūkst. gyventojų, vienam jų vidutiniškai teko 29,5 kv. m naudingojo ploto. Nors ir ne tiek daug, bet per metus to naudingojo ploto kiekvienam šalies gyventojui padaugėjo po 0,6 kv. m.

Vis dėlto padaugėjimą reikėtų sieti ne vien tik su papildomai įregistruotu vienu milijonu kvadratinių metrų ploto, bet ir su gyventojų mažėjimu, juk to paties Statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus šalyje sumažėjo apie 30 tūkst. gyventojų. Žinant, kad per penkerius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 205 tūkst. gyventojų, galima įsivaizduoti, kad per tą laikotarpį šalis dėl gyventojų mirčių ar emigracijos neteko dviejų Šiaulių miestų ar maždaug dvylikos Širvintų rajono savivaldybių.

Širvintų rajono savivaldybė – viena iš gyventojų mažėjimo lenktynių lyderių. Kartais susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu rajone mažėja visko, išskyrus valdžios aparatą, kurį mažėjančiam mokesčių mokėtojų pulkeliui vis sunkiau ir sunkiau išlaikyti. Per penkerius metus mūsų rajone gyventojų nuo 18,3 tūkst. sumažėjo iki 16,7 tūkst., o per praėjusius metus – daugiau nei trim šimtais. Kaip tvirtina Statistikos departamentas, pernai į Širvintų rajono savivaldybę atvyko 366, o išvyko – 524 gyventojai. Imigracijos ir emigracijos santykis mūsų rajone – vienas prasčiausių rodiklių šalyje.

Apibendrinant pateiktus skaičius galima daryti prielaidą, kad per penkerius metus gyventojų sumažėjo maždaug dešimtadaliu, taigi nekeista, kodėl pernai rajone vienam gyventojui vidutiniškai teko 34,7 kv. m, arba – 1,1 kv. m naudingojo ploto daugiau, nei 2012-aisiais. Pagal vienam gyventojui vidutiniškai tenkantį naudingąjį plotą Širvintų rajono savivaldybė tarp 60 šalies savivaldybių užima gana aukštą dvyliktą vietą. Pernai šalyje erdviausiai gyveno ignaliniečiai (43,7 kv. m), labiausiai susispaudę – Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojai (23,1 kv. m).

Apskritai 2013-aisiais Širvintų rajone buvo įregistruoti 7756 privatūs butai daugiabučiuose ar individualiuose namuose (per metus padaugėjo 51 butu), taip pat 235 butai, nuosavybės teise priklausę valstybei, savivaldybei (per metus padaugėjo 2 butais).

Miestas beveik neauga

Suprantama, kad šie skaičiai tik iš dalies atspindi tikrąją situaciją, mat pagal vietoves gyvenamieji būstai yra labai skirtingi. Miestuose paprastai dominuoja daugiabučiai namai, o kaimo vietovėse didesnę dalį sudaro individualūs namai, kuriuose gyvenamojo ploto yra daugiau. Turint omenyje, kad kaime gyventojų mažėja sparčiau, visai paaiškinama, kodėl pernai vienam kaime gyvenančiam rajono gyventojui vidutiniškai teko 39 kv. m naudingojo ploto (per metus jo padaugėjo 1,5 kv. m), o mieste – 24,4 kv. m (per metus padaugėjo 0,6 kv. m).

2013 metų gruodžio 31 dieną Širvintų rajono savivaldybėje buvo įregistruota 576,6 tūkst. kv. m gyvenamojo butų fondo, iš jo – 166,3 tūkst. kv. m – Širvintų mieste. Pagal gyvenamąjį fondą mieste šalyje buvome septinti nuo galo, už savęs palikę tik „nykštukines“ šalies savivaldybes – Pagėgių, Rietavo, Kazlų Rūdos ir pan.

Ne geresnėje padėtyje Širvintos yra ir skaičiuojant, kokiais tempais gyvenamojo fondo daugėja miestuose. Tiesa, per praėjusius metus gyvenamąjį fondą Širvintų mieste padidinę 500 kv. m, dar nesame paskutiniai šalyje, nusileidžiame Kelmės miestui, kuriame pernai dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui – dėl gaisrų, administracinio suskirstymo ribų korekcijų, patalpų paskirties keitimo ir pan., gyvenamojo fondo sumažėjo net 1,9 tūkst. kv m. Vis dar esame geresnėje situacijoje nei Visaginas ar Pakruojis, kur šie skaičiai apskritai nepasikeitė, tačiau pagal gyvenamo fondo mieste augimo tempus jau nusileidžiame visoms „nykštukinėms“ savivaldybėms. Akivaizdu, kad jos auga sparčiau, nei dar neseniai ambicijų tapti Vilniaus „miegamuoju rajonu“ turėjusios Širvintos…

Gintaras Bielskis