Teisingumo viražai: svarbu ne pažeidimų, o skundų skaičius

Kai pavasarį po surengtų Savivaldybių tarybų rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dėl tariamų grubių pažeidimų panaikino Širvintų rajono savivaldybės tiesioginių mero rinkimų rezultatus, tuos rinkimus laimėjusi Živilė Pinskuvienė šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Politikė bandė atkreipti Temidės dėmesį, kad VRK sprendimas yra politizuotas, pagrįstas tik prielaidomis ir iš piršto laužtais skundais, kurie buvo kurpiami organizuotai. Juo labiau kad teisinio pagrindo naikinti rinkimų rezultatus paprasčiausiai nėra – skundai apie galimus pažeidimus ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dar nėra pažeidimo įrodymas.

Tačiau teismas Živilės Pinskuvienės skundą tada atmetė. Toks LVAT sprendimas nustebino ne vieną, o keli drąsesni ir politiškai neangažuoti politologai atvirai įspėjo, jog Temidė pataikauja atitinkamų politikų užgaidoms ir užsiima teisine ekvilibristika. Skundų autoriai ir jų pagalbininkai su tokiais pastebėjimais nesutiko, įrodinėjo, kad skundai tebuvo pilietiškumo išraiška, tiksliau – reakcija į gausybę šiurkščių pažeidimų, kuriuos buvus teismas patvirtino paskelbdamas šį sprendimą.

Žinoma, to, kas buvo, galima būtų ir neprisiminti, jei ne liepos 20 dieną paskelbtas dar vienas LVAT sprendimas. Nors šįkart administracinė byla buvo išnagrinėta gavus grupės Šilutės pareiškėjų skundą, Širvintų įvykiai joje buvo vieni iš kertinių. Be to, dabar jau galima drąsiai sakyti, kad šis sprendimas „sudėliojo taškus ant „i“ ir Širvintų istorijoje.

Taigi po surengtų pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų, penki to rajono pareiškėjai kreipėsi į LVAT ir paprašė ginant viešąjį Šilutės rajono gyventojų interesą panaikinti VRK sprendimą ir įpareigoti už sistemingus ir pasikartojančius rinkimų pažeidimus atšaukti visą partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų sąrašą. Motyvas – 2015 m. liepos 9 d. VRK posėdyje buvo viešai paskelbta apie 2 ikiteisminius tyrimus bei apie faktą, jog, preliminariais duomenimis, per pakartotinius Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimus partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų naudai galimai buvo papirkti net 125 rinkėjai.

Pareiškėjų įsitikinimu, VRK be jokio teisinio ar faktinio pagrindo nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir savo panašiose situacijose taikytos praktikos. VRK 2015 metų kovo 21 dieną priėmė sprendimą dėl rinkimų rezultatų vienmandatėje Širvintų rajono apygardoje Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais. Toks sprendimas buvo priimtas remiantis taip pat ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje buvo nustatyta, kad, pradiniais ikiteisminio tyrimo duomenimis, vieno iš kandidatų naudai galimai buvo papirkta 50 balsavimo teisę turinčių asmenų. Tai buvo pagrindinis argumentas, kuriuo buvo apskritai panaikinti rinkimų rezultatai Širvintų rajono apygardoje. Šis VRK sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 metų balandžio 1 dienos sprendimu administracinėje byloje buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kaip pažymėjo pareiškėjai, Širvintų rajone ir Šilutės rajone per pakartotinius rinkimus į savivaldybės tarybą padaryti pažeidimai savo sudėtimi yra iš esmės tapatūs. „Išklausius bei palyginus 2015 m. kovo 21 d. ir 2015 m. liepos 9 d. VRK posėdžio vaizdo įrašus, galima daryti išvadą, jog VRK pirmininkas tais pačiais teisės taikymo bei konstitucinės doktrinos klausimais pasisako kardinaliai skirtingai,“ – teigė Šilutės pareiškėjai.

Pareiškėjai tikėjosi: jei Širvintose rinkimų rezultatus panaikino dėl 1 ikiteisminio tyrimo ir 50 galimai papirktų rinkėjų, tai Šilutės rajone užfiksuotas dvigubai didesnis skaičius leidžia mažiausiai tikėtis to paties.

Tačiau LVAT teisėjų kolegija šį skundą atmetė. Jos tvirtinimu, Širvintų rajone ir Šilutės rajone per pakartotinius rinkimus į savivaldybės tarybą padaryti pažeidimai savo sudėtimi … nėra iš esmės tapatūs. Anot teisėjų kolegijos, Širvintų atveju lemiamą reikšmę turėjo ne vien tik ta aplinkybė, jog preliminariai buvo apie 50 rinkėjų balsų pirkimo atvejų, tačiau būtent visų šaltinių įvairovė ir visuma: rinkėjų, kitų rinkimuose dalyvavusių kandidatų, kitų rinkimuose dalyvavusių politinių partijų atstovų, rinkimų stebėtojų, pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ stebėtojų, policijos užfiksuoti faktai. Tai sudarė pakankamą pagrindą išvadoms, jog buvo perkami rinkėjų balsai, todėl nebuvo užtikrinti pagrindiniai rinkimų principai bei buvo iškreipta dalies Širvintų rajono savivaldybės rinkėjų valia. Nesileisdami į ilgus išvedžiojimus pasakysime trumpai: kadangi Šilutės atveju tokios skundų įvairovės nebuvo, tai ir leido patvirtinti rinkimų rezultatus.

Ką tai reiškia? Tik viena: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas oficialiai pripažino, kad svarbiu argumentu laiko ne pažeidimų, o … skundų apie juos skaičių! Tad galima padaryti paprastą išvadą: tegul būna paminėtas tik vienas galimas pažeidimas, bet jei dėl to bus gauta dešimtys skundų (kad ir prieš vieną kandidatą susivienijusių ir ranka rankon dirbančių skirtingų partijų), tai jau bus pakankamas pagrindas manyti, kad rinkėjų valia buvo iškreipta.

Štai čia dėkime tašką ir ilgam prisiminkime: nors tuos pagarsėjusius skundus Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Prezidentūrai kurpę buvę rajono vadovai ir jų bendražygiai įvairiomis progomis bando priminti, kad rinkimų rezultatai Širvintų rajone buvo panaikinti dėl „gausybės šiurkščių pažeidimų“, LVAT kolegijos išvada akivaizdžiai nurodo kitą priežastį.

Gintaras Bielskis