Partijų marginalams skaudžiai smogė ne tik visuomeninio rinkimų komiteto konkurencija, bet ir smarkiai sumažėjęs jų pačių palaikymas

Rinkėjai atsuko nugaras pilsčiusiems iš tuščio į kiaurą politikams...

Rinkėjai atsuko nugaras pilsčiusiems iš tuščio į kiaurą politikams...

Ką tik įvykęs 2019 metų Savivaldybių tarybų rinkimų I turas pateikė nemažai temų ateities diskusijoms. Nors politologai vienbalsiai tvirtina, kad visoje šalyje pastebima visuomeninių rinkimų komitetų pergalė pasiuntė partijoms signalą apie neramią jų ateitį, Vytautas Landsbergis DELFI TV studijoje bandė nukreipti kalbą kiek kita linkme postringaudamas apie šiame reiškinyje užprogramuotą blogį. Atseit visuomeniniai rinkimų komitetai reiškia ne ką kitą, o mažas karalystes savivaldybėse, kai tuo tarpu tik partijos gali užtikrinti skaidrų valdymą.

Pirmiausia vertina pagal darbus

„Patriarchą“ galimą suprasti – prieš ketverius metus „konservatorius“ ir jų statytinį iš Kauno valdžios išspyręs V. Matijošaičio rinkimų komitetas pelnė 32 mandatus iš 40, o šią pergalę dar labiau sustiprino merui V. Matijošaičiui dar vienai kadencijai patikėtas Kauno vairas. Nors „konservatoriai“ tapo ta kita politine jėga, kuri vienintelė be nugalėtojų Kaune pelnė mandatus, aštuoni gauti mandatai reiškia ne ką kitą, o tik vieną giesmę traukiančią opoziciją, kurios balsas dangaus nepasieks. V. Matijošaičio komanda, laimėjusi dvigubai daugiau mandatų nei 2015 metais, šįkart užsitikrino įspūdingą 80,5 proc. daugumą.

Tai net puse procento daugiau nei šįmet pasiekta tokius rekordus nuolat stačiusiuose Šalčininkuose. Ten Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ laimėjo 20 mandatų (su meru) iš 25 ir turi 80 proc. daugumą. Prieš ketverius metus „lenkai“ gavo vienu mandatu daugiau. Nors vienas balsas skamba ne itin viliojamai, tai reiškai, kad „lenkai“ tada savivaldybėje turėjo 84 proc. daugumą.

Panašiai kaip Kaune, nutiko ir Širvintose, kur, skaičiuojant ir fantastišką Živilės Pinskuvienės pergalę tiesioginiuose mero rinkimuose, Visuomeninis rinkimų komitetas „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“ pelnė 71,4 proc. balsų ir vienašališkai gali formuoti visą Savivaldybės valdymą, o tuo pačiu viena sau prisiimti visą atsakomybę. V. Landsbergis tokio dalyko savo „įžvalgose“ apdairiai nemini, nes supranta, jog rinkėjus masiškai balsuoti už vieną ar kitą politinę jėgą paskatino ne tik jos atstovų įdirbis, bet ir jų atsakomybė už sprendimus. Dažnai į neviltį varydavo tai, kad savo pažadų nevykdančios partijos verkšlendavo negalėjusios to padaryti dėl koalicijos su kitomis partijomis sutarties. Kadangi tą patį tvirtindavo ir koalicijos partneriai, taip ir likdavo neaišku, kas kaltas, kad pažadai sprogo it muilo burbulas.

To Širvintose šįkart nebuvo – rinkėjams buvo ne tik pateikta ataskaita apie nuveiktus darbus, bet ir pateikta nauja ketverių metų vizija, kokius darbus visuomeninis rinkimų komitetas pasirengęs atlikti, jei rinkėjai juo pasitikės.

Tos vizijos suerzino politinius oponentus, kurie visomis progomis bandė įžvelgti tariamą populizmą ir galimą rinkėjų mulkinimą. Tik rinkėjų tos kalbos nepaveikė, nes jie matė, kad labai daug, kas buvo žadama prieš ketverius metus, yra padaryta, o prie tų darbų galima pridėti ir ne mažiau reikšmingų projektų, apie kuriuos tada nebuvo nė kalbos.

Oponuojančios partijos šįsyk gali kaltinti tik save, kad be tuščių savo postringavimų nepateikė jokios apčiuopiamos programos, kuri suviliotų rinkėją. Pažadai „matyti kaimą“, „gerinti socialinę apsaugą“, „užtikrinti sveikatos priežiūros kokybę“, „tvarkyti infrastruktūrą“, „kelti švietimo kokybę“ rinkėjui pasirodė paprasčiausiais pliurpalais be jokios atsakomybės, kad po ketverių metų galėtum atsistoti ir tokiam pažadukui į akis pasakyti: „Žadėjai padaryti tą ir aną, o juk nepadarei, melagi!“ Pasirodo, dar daugelis vietos politikų neįsisąmonino, kad pilstymo iš tuščio į kiaurą laikai baigėsi, jais rinkėjo nebenupirksi.

Dešimtadalis „konservatorių“ rinkėjų nebalsavo už savo kandidatą

Jei prieš ketverius metus Živilės Pinskuvienės pergalę pakartotiniuose rinkimuose daug kas aiškino rinkėjų kerštu už perdėtus oponentų skundus ir iš šapelio priskaldytus vežimus, šįkart rinkėjai už Živilę Pinskuvienę balsavo ne dėl to. Trukdymų, bent jau akivaizdžių, prieš rinkimus nebuvo, nes skundikai jau tada suprato, kad lazda turi du galus. Rinkėjai, kaip ir Kaune, pirmiausia balsavo už tai, kas jau padaryta.

Prie tokios akivaizdžios dabartinės merės pergalės prisidėjo ir tai, kad nė viena politinė jėga nesurado bent kiek verto varžytis oponento. Kaip yra užsiminęs „Širvintų kraštas“, jau kandidatų į merus debatai parodė, kad yra tokių vietos politikuotojų, save matančių mero postuose, kurie nelabai ir suprato, ko jie ten eina. Galbūt kažkam iš centro buvo liepta kandidatuoti, kažkas pats labai norėjo patenkinti savo ambicijas ir asmeniškai pasirinkti balsų savivaldybės tarybos nario rinkimuose. Tačiau toks rezultatas, koks buvo užfiksuotas, toli gražu neparodo kandidato lyderystės. Tai lyg G. Palucko fiasko Vilniaus miesto mero rinkimuose, kai Lietuvos socialdemokratų partija liko už borto, o apie didžiulę partijos sėkmę apskritai trimituojantis socialdemokratas surinko vos 2,67 proc. vilniečių balsų ir pagal šį rodiklį net „gavo į kaulus“ nuo Širvintose gana silpnai pasirodžiusios bendrapartietės Annos Kuznecovienės, kuria patikėjo 4,91 proc. rinkėjų.

O juk socialdemokratai – viena iš partijų, patyrusių skaudžiausią pralaimėjimą Širvintose. Šįkart „paluckininkams“ vietoje turėtų trijų mandatų teks tenkintis tik vienu. O ir tą patį lėmė vos 36 balsai, gauti virš mandatų skirstymo kvotos. 2015 metais socialdemokratų partija Širvintose pelnė 12,38 proc. rinkėjų palaikymą, per šiųmečius rinkimus jis sumenko daugiau nei pustrečio karto – iki 4,72 proc. Ko gero, dėl to nereikėtų kaltinti vien tik socialdemokratų susiskaidymo į „paluckininkus“ ir „kirkilininkus“, nors tai tikrai turėjo įtakos kairiųjų pažiūrų rinkėjo pasirinkimui. Dalį kairiųjų rinkėjų tiesiog atgrasė nuolat stebimas G. Landsbergio ir G. Palucko politinis flirtas, signalizuojantis, kad su tomis ideologinėmis, t. y. „šakninėmis“ pažiūromis ir pas vieną, ir pas kitą nėra viskas gerai.

Populiariausia ir labiausiai augančia politine jėga apsimetanti Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai nedaug rinkimuose aplenkė socialdemokratus. „Konservatorių“ gauti 414 balsų yra … 2 balsais daugiau nei buvo gauta 2015 metais, tad tokį pasiekimą kažin ar vertėtų išskirti kaip partiją į rinkimus vedusio politikos naujoko V. Sarpausko nuopelną. Juolab kad nuolat išskiriamas kaip drausmingas ir „megztomis beretėmis“ pravardžiuojamas „konservatorių“ elektoratas nelabai vieningai kišo į urną biuletenius su pažymėta V. Sarpausko pavarde. Kaip galima suprasti iš balsų, atiduotų už partijos sąrašą (414) ir merą (378), beveik dešimtadalis šios partijos rinkėjų mero rinkimuose pasirinko ne savo partijos iškeltą kandidatą. O ir paties V. Sarpausko likimas pirmadienį ryte dar buvo neaiškus, nes jį pagal pirmumo balsus lenkė į politiką po partijos vėliava vėl sugrįžęs Vincas Jasiukevičius. Tik suskaičiavus visus „likučius“ paaiškėjo, kad Vincas ir vėl liko už borto, nes jį 17 balsų aplenkė partijos naujokas. Tik štai ar 155 pirmumo balsai, kuriuos gavo V. Sarpauskas, yra jo, kaip politiko, pripažinimas tiek partijoje, tiek rajone apskritai? Juk, sakykime, Visuomeninio rinkimų komiteto „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“ kandidatė Nijolė Vasiliauskienė, nepatekusi į tarybą, nes sąraše liko 25-ta, gavo 159 pirmumo balsus – daugiau nei „konservatorių“ vedlys ir kandidatas į merus.

Politikos dugne

Surinkti pirmumo balsai – atskira tema diskusijoms. Paimkime, pavyzdžiui, „darbietį“ A. Astiką, kuris į tarybą pateko tik todėl, kad partija 18 balsų viršijo mandatų skirstymo kvotą. O ir tuos 18, ko gero, žioplesni rinkėjai atidavė dar nesusigaudę, jog Ž. Pinskuvienės ir Darbo partijos keliai išsiskyrė. Tai patvirtina aplinkybė, kad mero rinkimuose už jį, kaip partijos kandidatą, balsavo net 106 rinkėjais mažiau. Dar pirmadienį ryte A. Astikas partiniame sąraše buvo antras, balsu atsilikdamas nuo Rimvydo Rūtės. Suskaičiavus visus trupinius (kitaip tų partijos gautų balsų, palyginti su tuo, kas buvo 2015-aisiais, nepavadinsi), jau A. Astikas vienu balsu aplenkė sąrašo dalyvį. Bet ar 103 pirmumo balsai – tai pasiekimas, kuriuo galėtų didžiuotis tarybos narys ir kandidatas į merus, kai matai, jog visuomeninio rinkimų komiteto kandidatė Rita Makauskienė, likusi 35-ta, gavo daugiau balsų – 119. Jei praėjusiuose rinkimuose tada „konservatorių“ sąraše į tarybą patekusi Irena Vasiliauskienė buvo gavusi tik 136 pirmumo balsus (kas stebino), tai šiųmetis A. Astiko pasiekimas – visiškas politinis dugnas. Turint omeny, kad Darbo partija 2015 metais gavo 10 vietų (su mero), ši viena vieta niekaip nesiderina su skambiomis V. Uspaskich ir paties A. Astiko kalbomis apie atgimusį Širvintų skyrių, grįžtančius partijos narius, gausų palaikymą.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – dar viena per šiuos rinkimus labiausiai nukentėjusi politinė jėga rajone. 2015 metais gavusi tris mandatus, K. Pakalnio kompanija šįkart turėjo tenkintis net 516 balsų mažiau ir vos vienu mandatu. O ir tą patį pelnė ne pilkuoju partijos kardinolu laikomas K. Pakalnis, o rinkimuose į mero postą dalyvavęs V. Mateika. Jis mero rinkimuose pasirodė geriausiai iš visų kitų autsaiderių, o svarbiausia – partijos sąraše 7 balsais aplenkė K. Pakalnį. Nei jam, nei partijai nepadėjo net turtiniais santykiais su K. Pakalnio įmone susijęs (kai kas tiki, kad priklausantis) interneto naujienų portalas, nevengiantis pasikelti uodegą kaip skaitomiausias ir teisingiausias. Matyt, tiek K. Pakalnio, tiek kitų ten besireklamavusių buvo pamiršta, kad liaudyje auksu vadinamas ne vien cheminis elementas.

Vienintele politine jėga, kuri šiuose rinkimuose neprarado turėtų pozicijų – tuos pačius 2 turėtus mandatus išsaugojusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Galima sakyti, šiai partijai šypsojosi Fortūna, o ir likimas gerai pamalonino. 2015 metais V. Šimonėlio komanda per rinkimus gavo 880 balsų, šįkart – beveik 300 balsų mažiau (582), tačiau mandatų skirstymo „aritmetika“ „valstiečiams“ buvo labai naudinga – gautos tos pačios dvi vietos taryboje.

Baigiasi Tamošiūnų šeimos aukso amžius?

O dabar po kelis sakinius apie tuos, kurie apskritai nepateko į Širvintų rajono savivaldybės tarybą.

Tai, kad rajone į mandatus realiai pretenduos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, tikėjo, matyt, tik patys šios partijos nariai. Jiems, kaip ir su Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija į rinkimus ėjusiai buvusiai „konservatorei“ Irenai Vasiliauskienei, ko gero, koją pakišo buvimas … valdančiojoje koalicijoje. Vertindami nuveiktus darbus, rinkėjai galbūt nepelnytai pamiršo, kad ir jie yra prisidėję prie įvykdytų projektų, bent jau tuo, kad parėmė, balsavo, turėjo sritis, už kurias buvo atsakingi. Liberalų sąjūdis pateko į E. Masiulio skandalo šešėlį, o Irena Vasiliauskienė atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, kai nenusileido G. Landsbergio reikalavimui pasitraukti iš valdančiosios koalicijos Širvintose, užtat buvo pašalinta iš partijos. Kažkuria prasme sau pakenkė ir patys politikai, nutarę rinkimuose mesti iššūkį buvusiems koalicijos partneriams. To rezultatas – vos 169 Liberalų sąjūdžio gauti balsai, o tai – net 200 balsų mažiau nei 2015-aisiais. Su Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija debiutavusi I. Vasiliauskienė gavo 159 balsus, kurių irgi buvo smarkiai per mažai bent vienam mandatui, kadangi šįmet jų skirstymo kvota buvo 368 balsai.

Paskutinės dvi jėgos, likusios be nieko, – rinkimuose debiutavusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Rajono „socialdarbiečiams“ koją pakišo prieš rinkimus prarastas vienas lyderių – taryboje ne vieną kadenciją dirbęs chirurgas Remigijus Jotautis ir kitų kandidatų politinės patirties stoka. Pagaliau, kai kurie rinkėjai šią partiją tapatino su Ž. Pinskuviene ir savo balsus atidavė jos įsteigtam visuomeniniam rinkimų komitetui.

„Lenkams“ pirmiausiai nepasisekė dėl mažesnio jų šalininkų aktyvumo. Nuolat turėdavę po vieną tarybos narį, o anksčiau – dar ir du, „lenkai“ šįsyk gavo vos 268 balsus. Tai – 198 balsais mažiau nei prieš ketverius metus. Galima daug samprotauti, kodėl šįkart lenkų tautybės rinkėjai neatėjo ir nepalaikė savo partijos. Viena, prie to kažkiek prisidėjo natūralus gyventojų mažėjimas, palietęs ir pietrytinį rajono kraštą, kuriame didesnę dalį sudaro lenkiškai kalbantys gyventojai. Tačiau reikia pastebėti, kad tas rinkėjų aktyvumas, palyginti su ankstesniais metais, nebuvo tragiškai mažas: 2015 metais Medžiukuose balsavo 19 rinkėjų, o Šiauliuose – tik 7 rinkėjais daugiau. Taigi labiausiai tikėtina, kad šįkart balsus iš „lenkų“ paveržė kitos politinės jėgos, pirmiausia – visuomeninis rinkimų komitetas. Štai Medžiukuose už jį atiduota 34,02 proc. balsų (už Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą – 46,05), Šiauliuose – 50,22 proc. (už „lenkus“ – 26,64 proc.).

Net jei būtent taip ir yra, rinkimų komiteto populiarumas šiame rajono krašte galimai reiškia rinkėjų nusivylimą „tomaševskininkų“ idėjomis. Kur garantija, kad Jauniūnų seniūnijos rinkėjai nenusivylė Tamošiūnų šeima, kurios interesus metų metus iš esmės ir tenkino seniūnijos rinkėjai.

Gintaras Bielskis

     

Jau veikia ŠIRVINTŲ KRAŠTO skelbimų lentos. Jomis naudotis gali tiek užsiregistravę lankytojai, tiek Svečiai. Registruotiems vartotojams - daugiau galimybių. Jau įdiegta galimybė į serverį įkelti savo nuotraukas prie dedamų skelbimų. Apie pastebėtas klaidas rašykite Administratoriui: gintaras@sirvinta.net . Ačiū, kad naudojatės Skelbimų lentomis!
Naujausi komentarai
  • BezzubovaUrgergeZeveatori parašė:

    Собираюсь завести себе корпоративный сайт. Что-нибудь несложное. Известные web студии просят неразумную сумму за свои услуги. Провела разведку и больше всех в выдаче Гугла и Яндекса предлагают интернет магазин сайтов Юлии Беззубовой.
    Что вы о ней думаете?

  • Anonimas parašė:

    Sveikinimai merei laimejus rinkimus.

  • ????????????? parašė:

    Kažkodėl pralaimėjusieji visuomet labai džiaugiasi ir visiems įrodinėja, kad jie laimėjo. Tai labai įdomus fenomenas.

  • kavos puodelis parašė:

    Profesionaliai parašytas straipsnis.

  • vidita parašė:

    Labai geras pasirinkimas.

  • paskutiniam parašė:

    Ar is sielvarto arklį isigijote?

Kiti straipsniai:

Informacija iš naujausio numerio: Širvintiškių pasirinkimas nieko nereiškė. Antrame ture – už tinginystę Seime pasisakantys dešinieji

Monikai Ališauskienei – Prezidentės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis

Vyriausybėje vyko šalies savivaldybių vadovų pasitarimas

Širvintose – vandens batutai

Šeštadienį šalyje prabils atliekų tvarkymo „sąžinė“ – akcija „Darom“

VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas

Saulius Skvernelis: „Stiprios Lietuvos be stiprių Širvintų nesukursi“

Ar bus pareikalauta, kad Jasiukevičius ir Davidavičienė iš savo kišenės atlygintų žalą rajono biudžetui?!

Vilniaus regiono gyventojai uždirba daugiausiai šalyje, taigi gali sumokėti už tai, kas kitiems – nemokamai

Širvintos – gerasis pavyzdys

Į Šniponis – dar gerų baldų savo namams

„Šimtmečio Širvintos“ – jau prekyboje

Kam reikėjo nukirsti sveikus medžius?

Reikia, kad tokių žmonių būtų daugiau ir Vyriausybėje, ir visur kitur

Informacija iš naujausio numerio: Apie „negerus“ skaičius, „negeras“ gėles ir „negerą“ knygą

Aiškėja naujos valdžios kontūrai

Informacija iš naujausio numerio: Širvintose lankėsi kandidatas į Prezidentus Saulius Skvernelis

Šiluma atpigo

Norite priduoti senas padangas kito žmogaus vardu? Pasirūpinkite įgaliojimu

Privačių miškų aktualijos

Afrikinio kiaulių maro aukų – dešimtys tūkstančių: kol nėra vakcinos, ligą sustabdyti privalome ir galime patys

Informacija iš naujausio numerio: Apie kokią pergalę sapalioja kariuomenei vadovaujantis eilinis?

„Visą laiką viduje jausdavau, kad noriu padėti žmonėms“

Lidso lietuvių bendruomenėje pirmu smuiku griežia širvintiškiai

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos