Renovacija – kas? Visapusiškai aptartas pasirinkimas ar prievarta?

Po „Širvintų krašto“ rugsėjo 11 d. straipsnio „Garsiai prabilta apie pirmojo renovavimo projekto startą Širvintose“ daugumą Vilniaus g. 45 namo butų savininkų ištiko šokas. Kokiu pagrindu startuojama?

Šių metų kovo mėnesį vyko Vilniaus g. 45 namo butų savininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo dalis butų savininkų. Kadangi susirinkimas vyko lauke, prie namo, tiesiog ant šaligatvio (vieta buvo nurodyta skelbime), tai sunku buvo suskaičiuoti, kiek ten jų dalyvavo, nes sustodavo paklausyti ir praeiviai. Buvo pristatytas naujas Vyriausybės siūlomas daugiabučių namų atnaujinimo modelis. Joks balsavimas dėl pritarimo ar nepritarimo šiam atnaujinimo modeliui ar Vilniaus g. 45 namo atnaujinimo modeliui nevyko. Po susirinkimo gyventojai turėjo pasirašyti, kad dalyvavo susirinkime. Žmonės išsiskirstė nežinodami, ką nutarė šis susirinkimas, nes jokio balsavimo nebuvo, nebuvo priimti jokie sprendimai.

Vėliau, liepos mėnesį, vyko 5 namų, kurie „pareiškė“ norą renovuotis, susirinkimas Širvintų komunaliniame ūkyje. Susirinkime buvo pristatomas daugiabučių namų investicinis projektas. Šiame bendrame susirinkime Vilniaus g. 45 namo savininkų dalyvavo vos per 10. Jokio balsavimo nebuvo.

Butų savininkai boikotavo ir susirinkimą, vykusį rugpjūčio 25 d. Iš 50 butų savininkų susirinkime dalyvavo vėl vos 10 gyventojų. Ir vėl jokio balsavimo nebuvo, o gyventojų siūlymai niekam nebuvo įdomūs.

Kad mūsų siūlymai neįdomūs ir į juos nereaguojama, galima spręsti ir iš minėto straipsnio: „Nepriklausomai nuo pasirinkto atnaujinimo projekto, bus vienodai įstiklinti visi namo butų balkonai.“ O juk dalis jaunų ir senyvo amžiaus žmonių yra kategoriškai prieš – jie nori atvirų balkonų – tai galbūt vienintelė galimybė ligoniui ar senam žmogui pabūti gryname ore, pasėdėti, pabendrauti su gamta, pažiūrėti į medžius, paukščius, saulę, kai negali išeiti į lauką… Bet ne – taip kažkas norėjo „iš viršaus“- būkite uždaryti visi vienoduose narvuose. Ir dar apie balkonus: visų balkonų įstiklinimo kaina vienoda – ar balkonas 4 m, ar 6 m, ar visai jo nėra. Kaimynas, neturintis balkono, turės teisę ateiti pasėdėti į kito balkoną? Suprantu – taip, nes ir jis už įstiklinimą mokėjo. Gal geriau tokių darbų visai nereikėjo planuoti? Ar namas tarnauja žmogui, ar žmogus namui? Aš manau, ir taip rašoma spaudoje, kad, renovuojant namus, pirmiausia turėtų būti žmogaus sveikata, patogumai, o paskui tik estetinis vaizdas.

Mano manymu, kiekvienas numatomas atlikti darbas turi būti išdiskutuotas, jam turėtų būti pritarta balsų dauguma. Tačiau tai nevyko. Žmonės renovacijai nepritarė ir nepritaria (rugsėjo 18 d. pateiktas pareiškimas „Dėl būsto atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo tvarkos pažeidimų“ Savivaldybės merui V. Jasiukevičiui, administracijos direktorei E. Davidavičienei, UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ direktoriui D. Pečiuliui ir daugumos nepritariančių namo atnaujinimui (modernizavimui) butų savininkų parašai bei prašymas nutraukti pasiruošimą renovacijai Vilniaus g. 45 name).

Nuolatos keičiasi pažadai dėl renovacijos. Šių metų kovo mėnesį vykusiame namo savininkų susirinkime visiems susirinkusiems Savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vyr. specialistas P. Opanovičius teigė, kad 60 kv.m butui renovacija kainuos 12 000 Lt, t.y. 1 kv.m – 200 Lt. Ką mes šiandien girdime – kaina išaugo 4 – 5 kartus.

Galima žmonėms kalbėti bet ką ir vesti juos į renovacijos liūną užrištomis akimis?

Paskaitykite internete atsiliepimus žmonių, kurių namai jau renovuoti. Visur nusiskundimai dėl darbų kokybės, sienų pelijimo, o kaina už šilumą ta pati. Pats premjeras A. Butkevičius apgailestauja, kad Vilniuje ir Kaune sunkiai juda daugiabučių renovacija. Žmonės suprato ir pamatė, į kokį voratinklį kaip muses įtrauks renovacija ir bankai. Juk ir išprususiam žmogui banko sutartys sunkiai įkandamos, jos surašomos „paukščių kalba“ ir reikia mokėti skaityti „tarp eilučių“. O senuose daugiabučiuose gyvena daugiausiai senyvo amžiaus žmonės, kurie tiki tuo, kas jiems žadama. Jie neturi galimybės ar nemoka patys pasiekti ir išsianalizuoti tikros informacijos, pateiktos, kaip dabar įprasta, internete.

Renovacijai žmonės jau turėtų būti sukaupę pinigų arba pradėję juos kaupti. Renovaciją turi išjudinti valstybė savo lėšomis, nes žmonėms neapsimoka tiek metų būti skolingiems bankui. Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje atsakomybę už daugiabučių namų modernizavimą prisiėmusios šių šalių Vyriausybės, tuo tarpu Lietuvoje kone visa renovavimo atsakomybė permetama gyventojų bendrijoms.

Inžinieriai, kurie konsultuoja renovacijos klausimais, pabrėžia, kad užsandarintas kaip konservų dėžutė namas nėra nei taupymas, nei papildoma šiluma. Kol kiekvienas butas neturės suvartotos šilumos individualios apskaitos, tol jokia renovacija šilumos kainos neatpigins. Juk daugiabutyje vienam užtenka 18 laipsnių šilumos, kitam ir 25 laipsnių mažai. O kad viso pastato sistemos darbas būtų tolygus ir efektyvus, t. y. kad visuose butuose radiatoriai kaistų vienodai, visose šildymo sistemos stovuose montuojami automatiniai balansiniai ventiliai, kurių vieno kaina 110 Lt. Įrenkime nors juos. Radiatorių pakeitimas šilumos kainų nesumažins. Man geri ir seni tarybiniai. Taip ir metame pinigus ten, kur nereikia. Galbūt yra žmonių, kuriems nesvarbu, į kokią balą mesti pinigus, tačiau reikia atminti tai, kad bankai su skolininkais nekoketuoja, nebegali išmokėti kredito – laukia susitikimai su anstoliais ir atsisveikinimas su turtu.

Štai kad ir Vilniaus g. 45 namo gyventojams paskola buvo numatoma 10 metų, o dabar jau siūloma 20 metų būti banko įkaitais. Gyventi kasdieniame strese, nežinioje.

Gerbiamieji, nereikia žmonėms žadėti to, kas vėliau verčia abejoti Jūsų pažadais. Labiausiai žmones žeidžia tai, kad veikiama prieš jų valią, be jų sutikimų. Jiems daug kas neaišku. Ir kur ten bus aišku, jeigu, galima sakyti, vos po vieno butų savininkų susirinkimo, kuris vyko atskirai nuo kitų daugiabučių namų savininkų ir kuriame dalyvavo vos per 10 žmonių iš 50 butų (rugpjūčio 25 d.), šių metų rugsėjo 6 dieną vėl susirinkimas, kuriame, kaip rašoma „Širvintų krašto“ straipsnyje, jau „startuojama“- lieka pasirinkti vieną iš 2 projektų. Ir vėl susirinko vos keletas butų savininkų, o V. Vaitkūnas, gal norėdamas pagreitinti „stratą“, rengėsi eiti į butus.

Ir kur ten bus aišku, jeigu rugsėjo 12 d. vykusio susirinkimo metu, kuriame dalyvavo P. Opanovičius, V. Vaitkūnas, Šiaulių banko Vilniaus regiono vadovas Budraitis, Šiaulių banko Ukmergės skyriaus specialistas, būsto energijos taupymo agentūros programų rengimo ir įgyvendinimo skyriaus specialistė Lina Balčiūnienė, nė vienas iš 5 atsakingų asmenų nesugebėjo atsakyti į svarbiausią ir labai konkretų klausimą: „Kiek kainuos konkretaus buto renovacija su visomis 20 metų banko palūkanomis. Banko atstovas kažką mėgino skaičiuoti mobiliuoju telefonu, bet taip ir nesuskaičiavo… O dalyvavusi susirinkime Būsto energetikos taupymo specialistė Lina Balčiūnienė, aiškindama apie kompensacijų atėmimą socialiai remtiniems asmenims, neišaiškino (ar nesistengė išaiškinti) priimtos „Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams“ įstatymo pataisos. Pataisoje aiškiai pasakyta, kad namo renovacijai nepritariančiam asmeniui ateinantį šildymo sezoną kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis sumažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama tik iki bus įgyvendintas namo atnaujinimo projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus. Todėl socialiai remtini asmenys tegul pagalvoja ir paskaičiuoja: ar pora šildymo sezonų negauti kompensacijos, ar būti banko įkaitais 20 metų.

Taigi, visiems verta pagalvoti, su kuo ir kur mes einame, jeigu mums nesugebama atsakyti į svarbiausius rūpimus klausimus – kokia bus mano būsto galutinė kaina, o kur dar įvairūs draudimai, PVM, staiga atsiradę neplanuoti papildomi darbai.

Kyla klausimas: „Kas įgavo teises į mūsų nuosavybę, kas priima už mus daugumos sprendimus, turi teisę už mus imti kreditus, nulemti mūsų likimą, o kartu – ir išlikimą?“

Ir dar norisi pasakyti: jeigu nesiskaitoma su mūsų nuomone, pageidavimais, tai ar ne laikas, gerbiamieji daugiabučių namų butų savininkai, mums patiems tvarkyti savo daugiabučius, kurti bendrijas, susirinkus taikiai aptarti, išdiskutuoti visas problemas, atnaujinti savo būstus pagal galimybes, reikalą, „kišenę“, susitarimą, o ne pagal „paketus“ ar diktatūrą.

Verta pamąstyti, nes gali vieną gražią dieną ateiti ir pas jus su „paketais“ ir nieko jūsų nepaklausti.

Ir dar norisi priminti, kad Vilniaus g. 45 namo renovacijos reikalai buvo išdiskutuoti 2010 metų pavasarį, dalyvaujant visiems namo butų savininkams, tuometiniams Savivaldybės vadovams: merui K. Pakalniui, administracijos direktorei E. Davidavičienei, specialistui P. Opanovičiui. Buvo įteikta per 30 butų savininkų, nepritariančių renovacijai, parašų. Šio namo butų savininkų pasirinkimas turėjo būti aiškus. Kam vėl žmones erzinti? Kas atlygins jiems patirtą moralinę žalą?

Vilniaus g. 45 namo gyventoja Marijana