Kokių politinių jėgų merai surinktų didžiausias rinkėjų kariuomenes?

Praėjusį mėnesį vykusiuose savivaldybių merų rinkimuose visuomeniniai rinkimų komitetai pagal laimėtų merų postų skaičių užėmė antrą vietą. Laimėję 12 merų kėdžių, komitetai pagal šį rodiklį trim merų postais atsiliko nuo Lietuvos socialdemokratų partijos, kuriai tiesioginiuose merų rinkimuose pavyko iškovoti 15 merų postų.

Tiek socialdemokratai, tiek „komitetininkai“ aplenkė save ant balto arklio sapnuojančią Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus. Partijos „anūko“ budriai ganoma politinė partija per vykusius rinkimus laimėjo 11 merų postų ir pagal šį rodiklį užėmė trečiąją vietą.

Kitos partijos pasirodė mažiau sėkmingai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis tiesioginiuose rinkimuose iškovojo po 6 merų postus, Partija Tvarka ir teisingumas – 5 merų postus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga – 2 merų postus, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir Darbo partija – po vieną mero postą. Dar vienas politikas meru tapo išsikėlęs pats – tai nutiko Jurbarke.

Atrodytų, paminėti skaičiai lyg ir viską pasako, tačiau jie atrodytų visai kitaip, jei į situaciją pabandytume pažvelgti iš kito taško. Žemėlapių ir infografikos portalas mapijoziai.lt suskaičiavo, kokiai rinkėjų daliai iš tiesų atstovauja rinkimuose pasižymėjusios politinės jėgos. Skaičiuojant pagal rinkėjų skaičių, šalyje triumfuoja visuomeniniai rinkimų komitetai, kurių išrinkti merai atstovauja beveik pusei – 48,4 proc. – šalies gyventojų. Tarp neabejotinų lyderių patenka ir Širvintų rajonas, kuriame mero postas jau pirmajame rinkimų rate atiteko Živilei Pinskuvienei, subūrusiai visuomeninį rinkimų komitetą „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“.

Tuo tarpu daugiausiai merų postų per rinkimus iškovoję Gintauto Palucko socialdemokratai gali pasigirti turį mažesnės ar didesnės įtakos tik 17,2 proc. šalies gyventojų, o Gabrieliaus Landsbergio „paveldėti“ „konservatoriai“ iš laimėtų merų postų tevaldo vos 9,5 proc. – mažiau nei dešimtadalį (!) – Lietuvos gyventojų. „Landsbergininkų“ rodiklis atrodo dar menkesnis kai žinai, jog beveik dvigubai mažiau merų kėdžių nei „konservatoriai“ iškovoję „valstiečiai“ gali pasidžiaugti valdantys teritorijas, kuriose gyvena 7 proc. šalies gyventojų.

Likusiems priklauso trupiniai: liberalsąjūdininkai atstovauja 5,6 proc., „tvarkiečiai“ – 4,7 proc., lenkai – 4,6 proc., „darbiečiai“ – 1,2 proc., o „zuokininkai“ – viso labo 0,8 proc. rinkėjų. Jurbarko savivaldybėje, kurios meras išsikėlė pats, taigi jo nerėmė jokios „abonentinės“ pajėgos, gyvena 0,9 proc. šalies gyventojų.

ŠK

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

3 Atsakymai į “Kokių politinių jėgų merai surinktų didžiausias rinkėjų kariuomenes?”

  1. paskutiniam parašė:

    Pirmiausia pasitvarkykite savose arklidese, tegul šerejai paaiskina savo „bitutei darbininkei“, ka ir kaip reikia daryti.

  2. birute parašė:

    kokio asilo cia rasliava,negi negalima ivardinti partijas tikrais pavadinimais,o issireiskimas anuko partija tik parodo raseivos mazarastiskuma

  3. vilkelis parašė:

    Prie ko čia,rašeivų išmislas anuko partija,juk yra patijos pavadinimas,žmogaus pavardė,viską vadinkime tikrais vardais

Comments are closed.

scroll to top
+