Išimtys tik įneša painiavos…

Kuris čia namas - Vilniaus g. 56 ar Vilniaus g. 57?

„Širvintų krašto“ skaitytojai mielai skaito žinutes, kuriose tokie pat skaitytojai dalijasi pastebėjimais ar pasiūlymais, kokių reikėtų pokyčių mūsų gyvenime. Prie tokių pasakojimų būtų galima priskirti ir straipsnį apie situaciją Jauniūnuose, kur gyventojo pasodinti želdiniai, skaitytojo nuomone, kelia pavojų saugiam eismui. Bandydami išsiaiškinti, ar nėra galiojančios tavrkos pažeidimų, paminėjome ir labai panašias situacijas Širvintų mieste ir Kabaldoje, kur dėl išsikerojusių želdinių tų valdų savininkams pastabų turėjo ir valdininkai. Netrukus į redakciją paskambinusi moteris teigė, kad Kabaldoje minimą sodybą jau pirko su šiais želdiniais, todėl nesijaučia kalta dėl priekaištų. Pasak gyventojos, jie siūlė valdininkams už savo pinigus nupirkti ir pastatyti kelio veidrodį, bet liko neišgirsti.

„Mums aiškina, kad dėl želdinių eismas tapo nesaugus, bet ar per gyvenvietę būtina lėkti kaip akis išdegus?“ – sakė kabaldiškė.

O gal paprasčiau ir pigiau būtų šioje vietoje tiesiog pastatyti „Stop“ ženklus, jei nėra lengvai randamos išeities?

Neseniai rašėme ir apie būtinybę keisti kolaborantų P. Cvirkos ir L. Giros garbei anuomet pavadintų gatvių pavadinimus Širvintose, paskui savo įžvalgomis, kaip būtų galima išspręsti parkavimosi vietų problemą prie Širvintų ligoninės, pasidalijo sostinėje gyvenantis kraštietis. Galbūt tie pasiūlymai ir ne patys geriausi, galbūt yra būdų, kaip situaciją pakeisti pigiau ir paprasčiau, tačiau jau pats skaitytojų pilietiškumas džiugina. Tai rodo, kad visuomenė nėra abejinga ją supančiai aplinkai.

Praėjusį penktadienį į redakciją užsuko laikraščio skaitytoja ir paprašė padėti surasti … Vilniaus gatvės 57-tąjį namą. Kaip dažnai nutinka, padėjo internete prieinama geoportalo maps.lt sistema. Kai parodėme skaitytojai ekrane rodomame žemėlapyje, o paskui ir pateikiamoje ortafoto nuotraukoje šį namą, skaitytoja šyptelėjo: „Bet ant namo taigi 56-tasis numeris…“

Prisipažinsime, to nei pastebėjome, nei atkreipėme į tai dėmesį. Šią Vilniaus gatvės atšaką J. Janonio gatvės link labiau derėtų vadinti Vilniaus skersgatviu, mat su Vilniaus gatve ši vieta turi bendro tiek, kiek varlė su vėžiu, kadangi abu gyvena tame pat prūde. Realybė tokia, kad tuomet, kai statė šiuos namus, Širvintos tebuvo miestelis su keliomis gatvėmis. Taip ir priskyrė pastatytus daugiabučius netoliese einančiai Vilniaus gatvei. Iš Vilniaus gatvės yra įvažiavimas į šių namų kiemus. Bet ir tai ne į visus. Štai į moters ieškoto Vilniaus gatvės 57-tojo namo kiemą dabar patenkama iš J. Janonio gatvės, vadinasi, logiškiau būtų šį namą tai gatvei, kuri eina po langais, ir priskirti. Kad dabartinė situacija nebeatitinka kažkada suteiktų gatvių pavadinimų, namų numerių, ko gero matė ne viena prie valdžios vairo stovėjusi kadencija, tačiau tai nublanko prieš „svarbesnius“ rūpesčius – kaip iki kaklo užsikasti dumble, kaip išlikti valdžioje…

Lentelė ant sienos sako, kad tai - Vilniaus g. 56 namas. Bet ar tikrai?

– O tai kur tada Vilniaus gatvės 56-tasis namas? – pasidomėjo skaitytoja.

Tame pat žemėlapyje radome, kad šiuo numeriu, tik su A raide, pažymėtas pastatas yra prie „marių“, kuriame įsikūrusi viena miesto fotografijos ateljė, batų taisykla. Tame pastate anksčiau veikė optikos ir maisto prekių parduotuvė „Žuvėdra“. Atrodo, kad prieškariu čia ūžė malūnas, kai kuriais šaltiniais II Pasaulinio karo metais vokiečiai šiame rajone buvo įsteigę žydų getą.

Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintame Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos apraše numatyta, kad „pagal gatvės ašinės linijos kryptį dešinėje gatvės pusėje paprastai suteikiami nelyginiai numeriai, kairėje pusėje – lyginiai numeriai“ (II skyriaus 7 punktas). Kad tai nėra būtina taisyklė, leidžia suprasti žodis „paprastai“. Vadinasi, gali būti ir „nepaprastai“ – kitaip, su išimtimis. Kaip tik to pavyzdys – numeracija Nepriklausomybės aikštėje, kur 2-asis namas yra įsiterpęs tarp 1-mojo ir 3-čiojo. Būna, kad kurjeriai, pamatę ties sankryžą 1-ąjį numerį, iš įpročio suka į kitą pusę ieškoti lyginio. Čia kaip tik yra du „nepaprasti“ dalykai – numeriai eina paeiliui, o kairėje gatvės pusėje numeracija prasideda nuo nelyginio skaičiaus.

Kaip matome, numerių suteikimo tvarkoje lyg ir leidžiamos išimtys įneša sumaišties, kaip nutiko ir šiuo atveju dėl Vilniaus gatvės 57-tojo namo. Namas maps.lt sistemoje, kuri skelbiasi naudojanti Lietuvos Respublikos adresų registro (į jį autorystės teises turi VĮ Registrų centras) 2016 metų duomenis, pažymėtas 57-tuoju numeriu, tačiau kažkas kažkada pritvirtino 56-tąjį, ir žmonėms dėl to kilo painiava.

Arba štai dar viena skaitytojo prikelta tema. Apie tai, atrodo, buvo rašyta prieš kelerius metus, kartais apie ją vėl prabyla tai vieni, tai kiti, tačiau reikalai į gerąją pusę nejuda, o problema – lieka. Lyg legendinės sunkiojo roko grupės „Led Zeppelin“ 1976 metais išleistas albumas išraiškingu ir pranašišku pavadinimu „Daina lieka ta pati“. Prabėgus 31 metams, grupė šį albumą išleido pakartotinai.

Į redakciją paskambinęs širvintiškis Antanas Piškinas paprašė vėl prikelti diskusiją, kuri aktuali visiems ratuotiems Širvintų rajono gyventojams. Tai – įvažiavimas į Kalnalaukio gatvėje esančią gamybinę teritoriją, kurios kitame krašte įsikūręs „Tuvlitos“ padalinys, teikiantis transporto priemonių techninės apžiūros paslaugas. Tas įvažiavimas didžiąją metų dalį skęsta vandenyje ir purve, o išmuštos duobės kelia pavojų visus metus – jeigu ne transporto priemonių pakaboms, tai žemesnių automobilių dugnams – tikrai. Pagaliau nemalonu, kai švarus automobilis dėl to tampa nebe toks.

– Kol pervažiuosi per tas duobes, gali ir tvarkingą automobilį sulaužyti, – sakė ponas Antanas ir teiravosi, ar nėra galimybių sutvarkyti šio įvažiavimo, kuriuo pirmiausia naudojasi čia esančių gamybos įmonių sunkusis transportas.

Kaip suteikti malonumą tam, kuris apžiūrinės automobilį?

Anksčiau būdavo nurodymas, kad techninei apžiūrai pateikiamas automobilis būtų švarus. Jau keleri metai, kai tokia sąlyga liko rekomendacinio pobūdžio („Patartina nuplauti automobilio išorę bei išvalyti jo saloną. Taip bus daug maloniau tam, kuris apžiūrinės automobilį“), jokių užuominų apie švarų kėbulą nėra ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakyme dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų. Tačiau galima suprasti techninę apžiūrą atliekantį specialistą, kuriam darbo nuotaiką sugadins ant galvos varvantis purvas, likęs po to, kai automobilis pravažiuos tokiu kelio ruožu.

– Jei nepatinka, kad prastas privažiavimas, galima nevažiuoti pas kokį privatininką ir nepirkti iš jo lentų ar malkų, bet ką daryti techninės apžiūros siekiančiam žmogui, jei toks reikalavimas yra privalomas ir nuo jo neišsisuksi, o neretai važiuosi ne kartą ir ne du, kol transporto priemonė bus pripažinta techniškai tvarkinga. Ir kaskart murkdysies purvuose, – kalbėjo kitas laikraščio skaitytojas Rolandas, kaip tik susiruošęs atlikti savo lengvojo automobilio techninę apžiūrą. Jis pastebėjo, kad šiuo atveju galima rinktis – ar pasikliauti loterija – važiuoti per purvus nežinant, yra eilė, ar ne, ar užsiregistruoti konkrečiai valandai, sakykime, Ukmergės techninės apžiūros stotyje, ramiai nuvažiuoti žinant, kad nereikės stovėti eilėje, bus sutaupyta laiko ir išvengta tokių nepatogumų, kaip dabar kalbame apie esančius pas mus. Tuo pačiu ir reikalus Ukmergėje sutvarkysi – pas mus net banko padalinių nelikę. Gaila, bet Širvintose iš anksto užsiregistruoti techninei apžiūrai nėra galimybės.

Rolandas pridūrė, kad būtų galima įvažiavimą prie techninės apžiūros stoties nesunkiai įrengti iš kitos pusės, nuo buvusios Agrochemijos bazės pusės, tačiau tai problemos neišspręs – žvyrkelis, vedantis pro Autobusų parką, yra ne geresnės būklės, nei dabar naudojamas įvažiavimas. Nebent būtų užsibrėžta tą problemą išspręsti, tačiau dėl kokių nors priežasčių tai taptų neįmanoma…

ŠK