Pašnekovo nuotr.
Higienos instituto duomenimis, 2019 metais (2020-ųjų duomenys dar nepaskelbti) Lietuvoje nuo melanomos ir kitų odos darinių mirė 167 žmonės, o 100 tūkst. šalies gyventojų dėl šių priežasčių teko 6 mirtys. Savo agresyvumu melanoma yra viena mirtingiausių ligų, o per vėlai pastebėta ar negydoma faktiškai yra nuosprendis susirgusiajam. Ne veltui medikai melanomą vadina klastingiausiu odos vėžiu.
Pagal pastarųjų penkerių metų duomenis, kasmet nuo melanomos ir kitų odos darinių šalyje miršta apie pusantro šimto ar kiek daugiau žmonių. 2019-ieji buvo skausmingi Širvintų rajonui: kaip ir 2016-aisiais, mūsų rajone melanoma ir kiti odos dariniai tapo 2 mirčių priežastimi, o mirtingumo lygis kiek daugiau nei du kartus viršijo šalies vidurkį – 100 tūkst. gyventojų rajone santykinai teko 13,1 mirčių. Dvigubai atsilikome nuo Druskininkų (26) ar Birštono (24,4) savivaldybių, tačiau pagal mirtingumą dėl melanomos ir kitų odos darinių patekome į aštuntuką.
Jau Širvintose „pagavo“ klastingą ligą
Nepaisant labai pesimistiškai skambančių apibūdinimų, melanomą aptikus ankstyvoje stadijoje ji yra ganėtinai lengvai išgydoma. Būtent tai pabrėžia Širvintų ligoninės dermatovenerologas Justas Arasimavičius, jau spėjęs patraukti laikraščio skaitytojų dėmesį savo straipsniais apie odos vėžio prevenciją.
Anot gydytojo Justo Arasimavičiaus, melanomos prevencija ir ankstyvoji diagnostika yra vienas sėkmingiausių ginklų, padedančių užkirsti kelią šios ligos plitimui:
-Norėčiau paskleisti tokią žinutę visuomenei: turime stebėti savo odą, atsiradus neįprastos išvaizdos dariniui ar negyjančiai žaizdai privalu pasirodyti gydytojui dermatovenerologui. Būtų idealu, jeigu kartą per metus kiekvienas savivaldybės gyventojas apsilankytų pas gydytoją dermatovenerologą profilaktinei odos apžiūrai, darinių ir apgamų patikrinimui. Ankstyva melanomos diagnozė yra žmogui padovanotas gyvenimas. Neseniai turėjau labai jauną pacientą ir labai džiaugiuosi, kad „pagavau“ odos paviršiumi plintančią melanomą. Labai ploną, pačios pirminės stadijos odos vėžį, išpjovėme ir žmogus gyvens. Tokį anksti diagnozuotą atvejį laikau didžiuliu laimėjimu, nes išgelbėtas žmogus.
-Pakaks tik operacijos, ar žmogaus dar lauks gydymas?
-Melanomos stadijavimui labai svarbus jos storis. Nustačius ją anksti ir labai ploną, žmogus po operacijos bus sveikas. Na, kaip mes sakome, tik „ant trumpo pavadėlio“. Turės reguliariai atvykti profilaktinei apžiūrai.
-Gal nustatėte melanomos susidarymo priežastį?
-Žmogus smarkiai nudegė odą saulėje. Ant nugaros buvo apgamas, kuriame ir atsirado šis odos vėžys. Apskritai, kaitinimasis saulėje yra vienas pagrindinių veiksnių, nulemiantis melanomos ir kitų odos vėžių atsiradimą. Dermatovenerologų įsitikinimu, gulėjimas paplūdimyje ir deginimasis saulėje yra neleistinas. Yra kai kurių išlygų, tačiau dažniausiai ilgalaikės saulės ekspozicijos reiktų vengti.
-Deginimasis – tai žaidimas su ugnimi?
-Galima sakyti ir taip. Deginimasis, ypač vidurdienio saulėje yra pavojingas, nes tada gaunami ultravioletiniai B spinduliai, kurie yra patys aktyviausi ir daugiausiai pažeidžia odą. Tačiau žmonėms yra sunku atsisakyti deginimosi malonumo, nes veikiant saulei odoje susidaro natūralūs opioidai, kurie sukelia malonumo jausmą ir taip vystosi priklausomybė. Tačiau ultravioletiniai saulės spinduliai pažeidžia odos genetinę informaciją, todėl oda greičiau sensta ir gali atsirasti vėžys. Tą patį būtų galima pasakyti ne tik apie gulėjimą paplūdimiuose, bet ir soliariumuose. Lankymąsi soliariumuose vertinčiau kaip savęs žalojimą.
–Tačiau kartais medikai patys rekomenduoja soliariumus odos ligoms gydyti. Ar tai klaidingos žinios?
-Yra išimtinių atvejų, kai soliariumai gali būti rekomenduojami medikų. Tokia rekomendacija galėtų būti pateisinama, jei pacientas gyvena toli nuo didesnių medicinos centrų ir jam reikalingas gydymas šviesos terapija. Šviesos terapijos prietaisai naudojami gydymui dermatovenerologijos centruose. Tai medicininiai „soliariumai“, kur pacientų oda yra veikiama fiksuoto bangos ilgio šviesa. Dažniausiai tai 311 nm ilgio ultravioletiniai B spinduliai. Tuo tarpu soliariumuose dažniausiai yra naudojama plataus ultravioletinių spindulių A ir B spektro šviesa, tad gydomasis poveikis menkas, o žala užtikrinta, todėl dermatovenerologų bendruomenė būtų laiminga, jei soliariumų neliktų.
Geriau papildai su vitaminu D, nei chirurgo skalpelis
Kaitinimosi saulėje šalininkai „deginimosi malonumą“ pažymi kaip labai veiksmingą būdą papildyti vitamino D „atsargas“ organizme. Žinoma, kad saulė yra vienas iš šio vitamino šaltinių. Tačiau gydytojas verčiau rinktųsi vartoti maisto papildus su vitaminu D, nei žaisti rusišką ruletę su melanoma.
Justas Arasimavičius priduria, kad žmonės turėtų atsigręžti į gamtą, juk gyvūnai vengia ilgesnio buvimo saulėje, todėl žmonėms irgi reikėtų taip elgtis. Grožio standartai labai keičiasi ir grožio suvokimą veikia daug veiksnių. Senovės graikų tradicijoje grožis įsivaizduotas kitaip, nei dabar, tačiau žiūrint iš gydytojo pozicijos, tai buvo pats sveikiausias grožio supratimas. Nereikia keliauti taip toli į praeitį. Anksčiau įdegęs, tamsus kūnas buvo natūrali darbininko dirbančio lauke spalva. Tuo tarpu aristokratai pasižymėjo balta, blyškia oda.
-O kaip kitose kultūrose, kurios pratusios prie saulės? – teiraujamės gydytojo.
-Matyt pirmiausia norėtųsi pasižiūrėti į meksikiečius, kodėl jie ten nešioja plačiabrylius sombrero? Ne dėl grožio, o kad skrybėlė apsaugotų nuo visą dieną alinančios saulės. Nors karšta, žmonės mūvi ilgas kelnes, kombinezonus, vilki marškinius ilgomis rankovėmis, nes supranta pražūtingą perteklinių saulės spindulių poveikį. O štai japonės turistės vaikštinėja su skėčiais, pirštinaitėmis, tikriausiai vėlgi saugosi saulės. Iškalbingas ir saulės įvaizdžių mitologiniuose pasakojimuose skirtumas. Lietuvių tautosakoje saulė yra motinėlė, nes jos tada turėjome nedaug. O štai tuo tarpu pietų kraštuose saulė jau yra vyriška ir neigiama personifikacija.
–O kaip tada saugosi afrikiečiai?
-Jie yra prisitaikę, tamsi oda turi daug pigmento, kuris atlieka apsauginę funkciją, todėl saulėje jie nenudega. Didžiausia grėsmę ultravioletiniai spinduliai kelia I ir II tipo šviesiaodžiams, tarp kurių esame mes, lietuviai.
-Kaip apibūdintumėt tuos du žmonių tipus?
-I tipo žmonės, dažniausiai mėlynakiai ir raudonplaukiai, baltos odos, jie ne įdega, o nudega saulėje. Jiems ir yra didžiausia grėsmė susirgti odos vėžiu. Antro tipo žmonės irgi dažniausiai nudega ir įdega prastai, vėlesnių fototipų asmenys turi vis mažiau rizikos nudegti.
Pas dermatovenerologą nereikia šeimos gydytojo siuntimo
-Jei kiekvienas žmogus bent kartą per metus ateis pas odos gydytoją, susidarys dideli srautai. Kaip įsivaizduojate tokį pacientų antplūdį? – paklausiau Justo Arasimavičiaus.
-Pasitikrinti turėtų kiekvienas žmogus, ypač tie, kurių šeimose būta odos vėžio atvejų. Kuo žmonės vyresni, tuo didesnė rizika sirgti odos vėžiu. Gydytojo dermatovenerologo profilaktinė apžiūra paprastai neilga, trunka nuo 10 iki 20 minučių, todėl didelės eilės neturėtų susidaryti.
-Gal žmonės nežino visų savo odos problemų?
-Būna visaip. Kartais apžiūrint pacientą pastebiu dar dvi-tris ligas, į kurias jis paprasčiausiai nekreipė dėmesio. Tarp tų ligų – nagų, odos grybelis, „senatvinės karpos“, „papilomos“, nuospaudos. Tai irgi priežastis, dėl ko verta ateiti profilaktinei apžiūrai. Pacientams labai patogu, kad pas dermatovenerologą nereikia šeimos gydytojo siuntimo. Tereikia tik užsiregistruoti ir paskirtu laiku ateiti.
***
Širvintų ligoninėje pacientus priimantis gydytojas dermatovenerologas Justas Arasimavičius primena pacientams, kad prieš vizitą pas odos gydytoją reikėtų šiek tiek pasiruošti. Ateinantiems pasitikrinti profilaktiškai bent jau derėtų žinoti, kokius vaistus vartoja, nuo kokių ligų yra gydomas. Probleminiais atvejais svarbu turėti kiek įmanoma daugiau savo medicininių duomenų ir tyrimų rezultatų. Išsamesnės žinios apie pacientą padėtų paskirti tinkamiausią gydymą ir sutrumpintų vizito laiką.
Kalbino Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 26 d. laikraščio numeryje.
