Praėjusiame „Širvintų krašto“ numeryje rašėme, kad, išankstiniais duomenimis, 2025 metais Širvintų rajone mirė 227 savivaldybės gyventojai.
Apskritai nuo 2010–ųjų (pateikiama statistika būtent nuo tų metų) Širvintų rajono savivaldybėje mirė 4484 žmonės, arba – vidutiniškai po 280 kasmet.
Kol kas, kai į senatvės pensiją standartiškai išeiname jau sulaukę 65, kai kurie mūsų dar gyvens ne vienerius metus ar net dešimtmečius. Pagal Higienos instituto pateikiamus skaičius, per pastaruosius 16 metų pensijos (paimkime 65 metų slenkstį, nors dar neseniai jis buvo kiek žemesnis) nesulaukė 1090 rajono gyventojų, kurių amžius mirties dieną nesiekė 65 metų. Tarp jų buvo kelios dešimtys rajono gyventojų, dar nesulaukusių pilnametystės, bet didesnę dalį sudarė jau darbingi žmonės, kurių tikslas turėtų būti ne tik užsidirbti pragyvenimui, bet ir atsidėti pensijai, ar kaip madinga sakyti – oriai senatvei. Galbūt būtent tam kaupę visą savo gyvenimą nuo 2010–ųjų pensijos taip ir nesulaukė 314 rajono gyventojų, mirę būdami 60–64 metų amžiaus.
O štai triskart daugiau Širvintų rajono gyventojų – 3394 – mirė jau būdami senatvės pensininkai. Per šešiolika pastarųjų metų tarp mirusiųjų buvo 365 gyventojai, kurių amžius mirties dieną buvo 65–69 metai. Būdamas 70–74 metų mirė 471, 75–79 metų – 568, 80–84 metų – 744, 85–89 metų – 683, 90–94 metų – 434, o sulaukę 95 metų – 129 Širvintų rajono savivaldybės gyventojai.
Kaip ir šalyje, taip ir rajone pagrindinės mirties priežastys metų metais nesikeičia – jų didžiąją dalį sudaro kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos. Kaip pažymi Higienos institutas, šios keturios priežastys sudaro net 83,9 proc. visų mirties priežasčių.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
