Širvintose paminėtas Lietuvos laisvės gynimo 25-metis

Pirmasis Širvintų SKAT kuopos vadas kapitonas Antanas Kanapienis prieš 25 metus sausio 13-ąją gynė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmus.

Dvidešimt penkeri metai… Žmogaus gyvenime – tai nemenkas laikotarpis, o istorijai, palyginti su amžiais, ne tiek jau ir daug. Vyresnioji karta puikiai prisimena lemtingus mūsų šaliai 1991-uosius metus – tada per visą Lietuvą nusirito galinga patriotizmo banga. Žmonės iš visos Lietuvos pilnais autobusais plūdo į Lietuvos sostinę Vilnių. Vieni plikomis rankomis statė įtvirtinimus, kuriais tikėjosi apsaugoti parlamento pastatą, kiti tvirtai petys petin stovėjo aplink Televizijos bokštą. Sunku surasti žodžius, kuriais būtų galima apibūdinti tą kruvinąją naktį…

Sausio 12 dieną Širvintų kultūros centre vyko Laisvės gynėjų 25-mečio minėjimas. Skambant maršui į sausakimšą salę šauliai įnešė Lietuvos, Tremtinių ir Šaulių sąjungų vėliavas. Renginio vedėjai Romas Zibalas ir Rugilė Pumputytė pakvietė visus susirinkusius prisiminti Lietuvos laisvės kelią, mūsų tautos ryžtą, pasiaukojimą ir Sausio 13-osios įvykius, kurie pareikalavo daugybės aukų. Tylos minute buvo pagerbtas sausio 13-ąją žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas. Tą dieną galvas padėjo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.

Tardama žodį Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė pabrėžė, kad prieš 25 metus sausio mėnesį žmonės važiavo į Vilnių parlamento saugoti ir ginti taip, kaip galėjo, tuo, kuo turėjo. „25 metai – ne toks ilgas laiko tarpas, kad tie įvykiai būtų užmiršti. Jie gyvi žmonių, tuomet buvusių Vilniuje atmintyje, gyvi vaikų, tamsų sausio vakarą laukusių namuose sugrįžtančių tėvų, širdyse, jie įsirėžę į mūsų tautos istoriją ne tik skaudžiomis netektimis bet ir pergale, mūsų laisvos šalies vardo įtvirtinimu, ryžtingu pasipriešinimu okupacijai. Ši data žymi beginklės tautos drąsą ir apsisprendimą ginti savo valstybę, savo vaikų ateitį, laisvę ir demokratišką žodį. Lenkdama galvą prieš žuvusiuosius sausio 13-ąją, nuoširdžiai dėkoju tiems, kurie dabar augantiems vaikams perduoda savo patirtį“, – kalbėjo merė.

Merė Živilė Pinskuvienė pabrėžė, kad Sausio 13-oji žymi beginklės tautos drąsą ir apsisprendimą ginti savo valstybę, savo vaikų ateitį, laisvę ir demokratišką žodį.

Svečiai buvo pasitikti plojimais...

Muzikinę-literatūrinę kompoziciją „Lietuvos vyrai į vainą jojo“ padovanojo mokiniai ir mokytojai iš Molėtų rajono Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos.

Sunku dabartiniam jaunimui suvokti tada visus lietuvius į vieną kumštį jungusius jausmus. Apie sausio 13-ąją, apie lietuvių ryžtą ir laisvės siekį papasakojo tų įvykių liudininkai ir aktyvūs dalyviai: Antanas Kanapienis ir Jonas Pinskus. Pirmasis Širvintų SKAT kuopos vadas kapitonas Antanas Kanapienis sausio 13-ąją gynė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Nusipelnęs akademinio irklavimo sporto meistras, olimpinių žaidynių  prizininkas, pasaulio čempionas, triskart Lietuvos čempionas, daugkartinis tarptautinių regatų nugalėtojas, buvęs Seimo narys Jonas Pinskus tą lemtingąją sausio 13-ąją priešinosi sovietinės kariuomenės savivalei prie Televizijos bokšto.

Olimpinių žaidynių prizininkas, buvęs Seimo narys Jonas Pinskus dalijasi savo prisiminimais apie sausio įvykius prie Televizijos bokšto.

Buvo pagerbti Vilniuje vykusio sausio 25-ojo tradicinio tarptautinio pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyviai.

Širvintiškiams muzikinę-literatūrinę kompoziciją „Lietuvos vyrai į vainą jojo“, skirtą  Širvintų-Giedraičių mūšiui, padovanojo mokiniai ir mokytojai iš Molėtų rajono Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos (vadovė Donata Vertinskienė). Merė Živilė Pinskuvienė įteikė padėkas svečiams iš Giedraičių – kūrybinei grupei: muzikos mokytojai metodininkei Astai Cicėnienei, istorijos mokytojai metodininkei Donatai Vertinskienei, anglų kalbos mokytojai metodininkei Vaidai Oželienei, biologijos mokytojai metodininkei Jūratei Guobienei, dorinio ugdymo mokytojui Albertui Putnai ir ir gimnazijos direktorei Vilei Petkūnienei.

Sausio 9 dieną 25-ajame tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“  Vilniuje dalyvavo Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos atstovai: Modestas Gujis, Paulius Vitkauskas, Vytautė Lisauskaitė, Tautvydas Kuznecovas, Augustas Smažinas, Deividas Romaška, Ieva Eigelytė, Akvilė Rutkauskaitė, Kristupas Sterbavičius, Ernestas Kašėta, Samanta Vaidakaitė, Ema Tamošiūnaitė, Danius Miliukas, Adomas Vaškevičius, Tomas Labanauskas ir Nerijus Pakalnis; Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnazija: Gabrielė Arlauskaitė, Arnoldas Grinys, Audrius Juodis, Daina Balsevičiūtė, Daumantas Usonis, Domantas Chatkevičius, Eglė Matulytė, Eimantas Barbaravičius, Gediminas Raišys, Jurgita Gurskaitė, Vladimir Besonovas ir studentas Paulius Leparskis; Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos: Akvilė Maleckaitė, Darija Maleckaitė, Donatas Kličius, Paulius Vaicekauskas, Gabriel Grigorjev, Diana Bakšanskienė ir Remigijus Bonikatas. Visiems šio renginio dalyviams merė Živilė Pinskuvienė įteikė padėkas ir ženkliukus su Širvintų miesto herbu.

Susirinkę prie degančio laužo širvintiškiai sugiedojo „Tautišką giesmę“.

Po minėjimo žmonės rinkosi prie skulptūros „Širvinta“, kur degė laužas. Degant improvizuotai laisvės liepsnai, susirinkę širvintiškiai sutartinai sugiedojo „Tautišką giesmę“. Tautines dainas dainavo Širvintų kultūros centro folklorinis ansamblis „Gojus“ (vad. N. Vitkauskaitė), tremtinių-politinių kalinių ir „Bočių“ choras (vad. J. Barbaravičius).

Savivaldybės vadovės prie paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakeles.

Prie paminklo dedamos gėlės.

Sausio 13-ąją, 18 valandą, Širvintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo aukojamos Šv. mišios už žuvusiuosius dėl Lietuvos laisvės. Prieš mišias Savivaldybės vadovės prie paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakeles.

Remigijus Bonikatas