Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos ugdymo karjerai koordinatorė Gražina Gudonienė: „Kuo vaikas anksčiau pradės pažinti save, žinos karjeros galimybes, tuo jis labiau bus patenkintas savo ir savo šeimos gerove.“
Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose vykdomas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro projektas „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“. Projektas vykdomas ir Širvintų miesto bei rajono mokyklose. Šiuo projektu siekiama sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis karjeros kompetencijas. Jų ugdymą koordinuoja mokyklose dirbantys karjeros koordinatoriai. Apie projektą, karjeros kompetencijų ugdymą, apie jų būtinybę sėkmingam mokymosi krypties, profesijos, darbinės veiklos pasirinkimui papasakoti sutiko Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos ugdymo karjerai koordinatorė Gražina Gudonienė.
– Kodėl atsirado būtinybė mokyklos suole kalbėti apie karjerą? Kas šiandieną yra karjera? Ar galima pradėti dėlioti(s) jos planą dar mokykloje?
– Anksčiau žmogus galėdavo atsisakyti siekti savo karjeros ir gana saugiai jaustis, šiandien kiekvienas yra priverstas nuolat mokytis ir tobulėti. Priešingu atveju – neišlaikys savo, kaip darbuotojo, paklausos darbo rinkoje. Karjera šiandien suprantama kaip darbinių ir mokymosi patirčių seka, ji yra viena iš svarbiausių šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalių. Anot Danijos alternatyvaus švietimo centro vadovės Anne Hoejholt, vaikus mokykloje turime parengti 2050-iesiems, tačiau niekas nežino, kokie jie bus. Tai yra viena iš švietimo sistemos problemų. Problema ir tai, kad visi mano žinantys, ką reiškia mokyklinis lavinimas, tačiau dauguma žino senąją mokymosi sistemą. Mes turime parengti vaikus ateities visuomenei, apie kurią nieko nežinome. Daugelyje pasaulio šalių egzistuoja praktika, kai beveik kiekvienas moksleivis baigia mokyklą turėdamas savo asmeninį karjeros planą ir siekia jame numatytų tikslų. Manau, kuo vaikas anksčiau pradės pažinti save, žinos karjeros galimybes, gebės susiplanuoti karjerą ir ją įgyvendinti, tuo jis labiau bus patenkintas savo ir savo šeimos gerove.
– Kokie galėtų būti ugdymo karjerai pagrindiniai žingsniai? Ką turėtų išmokti šiuolaikiniai paaugliai?
– Tyrimai rodo, kad 76 proc. abiturientų nesugeba apibūdinti savo charakterio, sugebėjimų ir neturi supratimo apie psichologinius reikalavimus jų pasirinktai profesijai. Iš rezultatų matyti, kad nuo mažens nebuvo ugdomos jų karjeros kompetencijos: savęs pažinimas, karjeros galimybių pažinimas, karjeros planavimas ir jos įgyvendinimas. Todėl tam ir turėtų būti teikiamas prioritetas: minėtos kompetencijos turėtų būti ugdomos nuo pradinių klasių, kad moksleivis sąmoningai galėtų pasirinkti savo gyvenimo kelią ir jaustų pasitenkinimą šiuo pasirinkimu.
– Prieš tris dešimtmečius rajonų centruose buvo Profesinio orientavimo kabinetai. Jie pasižymėjo populiarumu, nes ten dirbę specialistai jaunuoliams padėdavo išsirinkti specialybę. Įgijęs patinkančią profesiją, jaunas žmogus rasdavo darbą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tokių kabinetų veikla gerokai prigeso, kol jų visai nebeliko. Gal galima būtų teigti, kad projektas „Ugdymas karjerai“ – tai savotiškas bandymas atgaivinti sovietmečiu buvusį profesinį orientavimą? Ką apie tai manote?
– Šiuo projektu siekiama ugdyti karjeros kompetencijas, todėl tai yra kiek platesnis karjeros suvokimas nei sovietmečio planinės ekonomikos principai. Nedrįsčiau teigti, kad po sovietmečio nieko nebuvo likę, nes net šešiose rajono bendrojo ugdymo mokyklose veikė PIT-ai (Profesinio informavimo taškai). Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje ir Gelvonų vidurinėje mokykloje įsikūrė karjeros centrai, o kitose mokyklose ir toliau sėkmingai šį darbą dirba pedagogai. Manyčiau, jei PIT-o ir ugdymo karjerai specialistai glaudžiai bendradarbiautų, mokinių kompetencijų ugdymas būtų dar efektyvesnis. Tai savotiškas bandymas šias paslaugas priartinti prie mokinio, kad, neišeidamas iš klasės, galėtų gauti paslaugas kartu su bendrojo ugdymo procesu, integruojant veiklas į bendrojo ugdymo turinį.
– Įgyvendinant projektą „Ugdymas karjerai“, mokyklose padaugėjo popierizmo. Šią veiklą labai nepalankiai vertina pedagogų bendruomenės. Gal galėtumėte pateikti įtikinamų argumentų, kad ugdyti(s) karjeros kompetencijas šiuolaikinėje mokykloje tiesiog būtina?
– Popierizmo yra visur, ypač pedagogo veikloje. Bet kokia naujovė atneša tam tikrą pasipriešinimą, nes yra daug neaiškumo, neapibrėžtumo. Nereikėtų pamiršti, kad pastaruoju metu daug kalbama apie dalykų integraciją – ne išimtis ir ugdymo karjerai sritis. 2013-2015 metų bendruosiuose ugdymo planuose yra kalbama apie ugdymo karjerai integravimą į bendrojo ugdymo dalykų turinį. Mokytojas yra tas asmuo, kuris asmenybę ugdo visapusiškai. Norėčiau pridurti, kad mokytojo pareiga yra padėti ir patarti mokiniui, jei jis tik kreipiasi. Ugdyti karjeros kompetencijas šiuolaikinėje mokykloje tiesiog būtina, nes jeigu nori suprasti reiškinio esmę, turi prie jo prieiti tiek arti, kiek tik gali. Labai geras pavyzdys yra su obuoliu. Jeigu nori sužinoti jo skonį, nėra kito kelio – turi jį prakąsti ir paragauti. Jeigu tai padarai, tu pakeiti ir patį obuolį, ir pasikeiti pats.
– Kur ieškoti informacijos mokinių tėvams, konstruktyviai žvelgiantiems į vaikų ateitį?
– Projekto metu ugdymo karjerai veiklas koordinuoja karjeros koordinatoriai bei mūsų rajoną kuruojanti karjeros konsultantė. Mokyklose yra įsikūrę karjeros centrai, kur mokinių tėvai gali gauti daug naudingos informacijos.
– Ko palinkėtumėte Širvintų rajono mokyklų mokytojams-ugdymo karjerai koordinatoriams?
– Būti kūrybingiems, nebijoti naujovių ir jas taikyti savo pamokose. Nepamiršti, kad šypsena – pagrindinis ginklas, padedantis įveikti sunkumus.
– Ačiū už pokalbį.
Romas Zibalas
o gal geriau kad butu viena direktore ir gimnazijai ir progimnazijai – kiek sutaupytume
Geriausias variantas – direktorius iš kito miesto. Jokių pažinčių ir jokių išankstinių nuostatų. O Širvintiškius visi labai gerai pažįsta ir minusus žino žymiai geriau už pliusus. Be to aukšta kėdė labai greitai pliusus pradeda naikinti…
Apie kokią karjerą čia gali būti šneka, jei joks gabesnis ar perspektyvesnis jaunas žmogus šiais laikais nėra linkęs rinktis mokytojo profesijos. Visi supranta, kad pasirinkimas būti mokytoju tolygu pasirinkimui visam gyvenimui pasmerkti save vargui bei nepritekliams. Su tokia politika švietimo ministras geriau pagalvojų apie strategiją, kaip artimiausioje ateityje atidirbti mokytojais už pašalpą prikalbinti asocialius asmenis, nes į pensiją išėjus dabartiniams mokytojams niekas kitas dirbti į jų vietas tikrai neateis.
oi ….kurioms vadovauja kompetentingas lyderis…..oi
Teorija
Lyderystė: svarbiausia klaida – manyti, kad būti lyderiu – reiškia valdingai vadovauti. Trūkstamų savos komandos gebėjimų, įgūdžių lavinimas – tikrosios lyderystės išraiška.
Komisijoje, kuri vertins konkurse dalyvaujančius kandidatus, pretenduojančius užimti konkrečios mokyklos vadovo pareigas, bus plačiau atstovaujama mokyklos bendruomenė, svaresnis žodis suteikiamas personalo specialistams. Vietoje vieno bendruomenės nario į komisiją dabar įeis keturi – po vieną mokinių ir mokytojų, bei du tėvų atstovai. Vieną iš buvusių dviejų Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų pakeis personalo atrankos specialistas iš kompetencijų vertinimą atliekančios institucijos. Tyrimai rodo, kad geriausių rezultatų pasiekia tos miesto ir kaimo mokyklos, kurioms vadovauja kompetentingas lyderis ir joje dirba profesionalūs, tobulėti siekiantys mokytojai.
M…. – senas diedas ir ………
Lyderių Atžalyne buvo ir …… vienas jau direktoriauja (tik ne atzalyne) o kitas direktoriaus(atzalyne)
manyk sau vienas namuose
Lyderių Atžalyne yra. Ir tikrų. Bet jų nematome galimai dėl to, kad visą Atžalyno gyvenimą buvęs vienas lyderis neleido niekam „iškišti galvos“.
Manau kad Misiunas galetu buti saunus „Atzalyno“ direktorius.
bet juk Atžalyne nėra – Lyderio
taip…)))bus savo atžalyno
taip bus labai gera Atžalyno direktorė
Tik vietine valdzia išrinks gera Atžalyno direktorė
– tegyvuoja taryba uuuura
taip aš sutinku – ji bus labai gera Atžalyno direktorė
mokyklos vadovą turėtų rinkti mokyklos bendruomenė slaptu balsavimu, dalyvaujant stebėtojų rimtai komisijai.Įsivaizduoju, kaip vyksta rinkimai į seimą. Tada būtų ir išsakyta bendruomenės nuomonė , ir skaidrus pasirinkimas.O partiniai statyti žmonės – kožmaras dirbantiems žmonėms.Tik dirbanti bendruomenė gali tiksliai pasirinkti sau tikrą vadovą. Ir tai manau teisingiausiai.
Tai kad vietine valdzia cia neskaito.
vietinė valdžia žino, koks puikus Atžalyno kolektyvas ir neleis, kad kažkas viską sugadintų.
prisiminkim posakį: kiekviena virėja gali vadovauti ne tik valstybei, bet ir Atžalynui.
Deja, atšauks vėliau, o dabar skubinama. Konkursas jau paskelbtas. Kas naglesnis, tas ir direktorius…
Projektas X 2013-09-28 06:47 jau naują ” subinaitę ” – LAIZO ? ??
?????????
Švietimo ir mokslo ministerija ruošiasi atšaukti dabar galiojančią mokyklų vadovų skyrimo tvarką.
Turbūt suprato, kad ta patikra yra ydinga.
Jei perėjo patikrą, tai jau ir turi būti direktorė? Taigi ne Vilniuj direktoriaus, o Širvintose. Vietinė valdžia bus atsakinga už šios geros mokyklos vadovo parinkimą… Čia gi visi viską supranta ir žino…
Toks nekaltas straipsnis. O tiek komentarų. Net keista.
Žinom sitos mokytojos „pedagogiką“… ohoho…
Kažin kieno čia projektas x?
Mano bamba saugi, nes esu aukščiau už įstaigos vadovą. Tiesiog gaila Širvintose besimokančių vaikų.
…… pavydas bamba drasko?
CHA CHA CHhhhhhhhhhhhhha
kažin kuo vadovaus ši būsimoji, logika ar decibelais?
Manau kad ir pats Zibalas galetu buti saunus Atzalyno direktorius.
KUO VADOVAS SKIRIASI NUO LYDERIO?
Atžalyne nėra – Lyderio ………..tai krachas
Mokyklos direktorių turi rinkti Mokyklos taryba, o Mokyklos nuostatuose turėtų būti nurodoma, kokie reikalavimai yra keliami asmenims, norintiems pretenduoti į šias pareigas 5 metams. Rinkime turėtų dalyvauti Švietimo skyriaus atstovai.
Po 5 metų – perrinkimas naujam laikotarpiui, jame gali dalyvauti ir esamas direktorius, ir kiti norintys.
Kad ji bus DIREKTORĖ tai 100 % nes praėjo patikra ……….
– ji bus labai gera Atžalyno direktorė
O ka pavydas bamba drasko?
ar tik ne ši ponia „daro“ karjerą į Atžalyno direktorės poziciją?
GARSIAI.
Deja, kompiuteris isrenka specialybe.