Skaityta:
2 273
Staškūniškio kaimo žmones menančios fotografijos
Staškūniškio kaimo (Zibalų seniūnija) gyventojų Stasės ir Vaclovo Latvių namuose gausu senų albumų, o juose – kaimo žmones menančių fotografijų. Vienose iš jų staškūniškiečiai darbus dirbantys, kitose – trumpai poilsio valandėlei sustoję.
Kadangi Staškūniškio dvaras nuo seno žinomas visoje Zibalų apylinkėje, todėl darbininkai, darbus dirbę po karo prasidėjusios kolektyvizacijos laikais, sakydavę, jog darbuojasi dvare. Iš tikrųjų tai buvo darbas Šešuolėlių tarybiniame ūkyje („sovkoze“), kuriame dirbantieji gaudavo atlygį, žemės sklypą ir, berods, 40 arų pievos plotą ganyklai.
Į Staškūniškj dirbti ateidavo ne tik vietiniai gyventojai, bet jų susirinkdavo ir iš aplinkinių Levaniškio, Limonių. Kruznių, Kolionijos, Navasiolkų kaimų. Tų laikų liudininkų teigimu, dvare (vadinamajame „sovkoze“) dirbti buvo naudinga, nes ten buvo mokamas atlyginimas, o aplinkiniuose kolūkiuose kolūkiečiai dirbdavę veltui, už darbą metų gale gaudavę tik keliasdešimt kilogramų grūdų, kuriuos be didelio vargo parsinešdavo namo ant pečių. Be to, atėjusiems dirbti iš kitur, didelė paspirtis ir paskata buvę papildomi „arai“ – 60 arų sklypas. Jeigų vienos šeimos 2 nariai dirbdavo dviejose vietose (pavyzdžiui, tėvai kolūkyje, o pilnamečiai duktė ar sūnus už kelių kilometrų esančiame tarybiniame ūkyje), tai šeima gaudavo net dvejus „arus“. Kodėl kolektyvizacijos pradžioje kolūkiečiai algos negaudavę, o tarybinio ūkio darbininkai piniginiu atlygiu galėdavę pasidžiaugti, šiandieną anuos laikus menantys pašnekovai paaiškinti negalėjo. Kodėl ilgainiui aplinkinių kaimų gyventojai j Staškūniškį dirbti nebeeidavo, šiandieną galima tik spėlioti. Greičiausiai valdžios nurodymas šeimai turėti tik vieną 60 arų žemės sklypą šalia savo namų neleisdavo toliau nuklysti ir ieškotis geresnės duonos Staškūniškio dvaro laukuose.
Stasė Latvienė parodė labai įdomią nuotrauką, kurią pavadino „Su Kochanausko žąsimis“. Moters teigimu, tai apie 1958 metus Zibaluose fotografo Albino Urbonavičiaus daryta nuotrauka. Pasak Stasės Latvienės, prieš 60 metų Zibaluose buvęs didelis tvenkinys, jaunas merginas, grįžtančias iš darbo Šešuolėlių tarybiniame ūkyje, pasisiūlė fotografas nufotografuoti. Kaip tik pasitaikiusios Bronislovo Kochanausko žąsys, keliaujančios j tvenkinį. Fotografas nufotografavo ir žąsis, ir merginas. Nuotraukoje matyti Michalina Meškerevičiūtė, Genė Pivoraitė-Kazlauskienė, Stasė Gudeikaitė-Latvienė, Kristina Filatova, Irena Suchodimcevienė, Apolonija Vinslauskaitė. Kodėl merginos tuomet subridusios į vandenį ir pozavusios fotografui vandenyje, Stasė Latvienė sakėsi jau nebeprisimenanti.
Vaclovo Latvio jaunystę menančiose nuotraukose matyti rugiapjūtės vaizdai. Arklių traukiamą kertamąją yra regėję tik vyresnio amžiaus žmonės. Iš to, kaip atrodo arkliai, galima spręsti, kad net trejetui patraukti toki „technikos stebuklą“ buvo sunkoka. Kitose fotografijose matyti prie rugių gubų susėdusios merginos, tolėliau stovintys vaikinai. Pasak Vaclovo Latvio, rugiapjūtė, reikalavusi daug rankų darbo, buvusi labai linksma, nes sueidavo daug jaunimo, buvo dainuojama, juokaujama, kolektyviai dirbama ir netgi švenčiamos pabaigtuvės. Nuotraukose įamžinti Vaclovas Latvys. Elena Kvainickaitė, Emilija Kvainickaitė, Apolonija Zibalaitė-Stundienė, Jadvyga Skorupskaitė, Vanda Dasevičiūtė-Lisauskienė, Juozas Četrauskas ir kiti, kurių vardai ir pavardės per daugelį metų iškrito iš pašnekovų atminties. Vaclovas Latvys geru žodžiu minėjo ilgametį Šešuolėlių tarybinio ūkio direktorių Boleslovą Krivką.
1950 metais darytoje nežinomo autoriaus nuotraukoje matyti Navasiolkų kaime po karo įkurto „Aušros“ kolūkio kolūkiečiai. Iš Navasiolkų kilusiems jauniems žmonėms dabar toks gražus pavadinimas bus visai negirdėtas. Pasak Stasės Latvienės, nuotrauką sauganti, nes joje nufotografuota močiutė Stasė Vepštienė. Iš žmonių aprangos galima spręsti, kad nuotrauka daryta vėlyvą rudenį. Joje, be Stasės Vepštienės, matyti navasiolkiečiai Stasys Gudeika ir Stepas Sinkevičius bei Jonas Gudonis iš Staškūniškio kaimo.
Tikėtina, kad nuo metų naštos pageltusiose nuotraukose savo artimuosius atpažins po tolimus kraštus išsibarstę Staškūniškio ir aplinkinių kaimų gyventojų ainiai.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš asmeninio Stasės ir Vaclovo Latvių albumo
1. Apie 1958 metus Zibaluose: (iš kairės į dešinę) Michalina Meškerevičiūtė, Genė Pivoraitė-Kazlauskienė, Stasė Gudeikaitė-Latvienė, Kristina Filatova, Irena Suchodimcevienė, Apolonija Vinslauskaitė.
2. Trejeto arklių traukiama kertamąja rugius kerta Vaclovo Latvio tėtis Stasys Latvys. 1959 metai.
3. Prie Staškūniškio dvaro sandėlio. Vežime stovi Vaclovas Latvys.
4. Rugiapjūtė Staškūniškio dvaro („sovkozo“) laukuose. Nuotraukoje matyti Emilija Kvainickairė, Apolonija Zibalaitė-Stundienė, Jadvyga Skorupskaitė, Vanda Dasevičiūtė-Lisauskienė, Vaclovas Latvys…
5. Prie kertamosios Vaclovas Latvys (antras iš kairės) su kaimo jaunuomene.
(). „Aušros“ kolūkio kolūkiečiai: (iš kairės Į dešinę) navasiolkiečiai Stasys Gudeika ir Stepas Sinkevičius, Jonas Gudonis ir Stasė Vepštienė iš Staškūniškio kaimo.
Apie 1958 metus Zibaluose: (iš kairės į dešinę) Michalina Meškerevičiūtė, Genė Pivoraitė-Kazlauskienė, Stasė Gudeikaitė-Latvienė, Kristina Filatova, Irena Suchodimcevienė, Apolonija Vinslauskaitė.
Staškūniškio kaimo (Zibalų seniūnija) gyventojų Stasės ir Vaclovo Latvių namuose gausu senų albumų, o juose – kaimo žmones menančių fotografijų. Vienose iš jų staškūniškiečiai darbus dirbantys, kitose – trumpai poilsio valandėlei sustoję.
Kadangi Staškūniškio dvaras nuo seno žinomas visoje Zibalų apylinkėje, todėl darbininkai, darbus dirbę po karo prasidėjusios kolektyvizacijos laikais, sakydavę, jog darbuojasi dvare. Iš tikrųjų tai buvo darbas Šešuolėlių tarybiniame ūkyje („sovkoze“), kuriame dirbantieji gaudavo atlygį, žemės sklypą ir, berods, 40 arų pievos plotą ganyklai.
Trejeto arklių traukiama kertamąja rugius kerta Vaclovo Latvio tėtis Stasys Latvys. 1959 metai.
Prie kertamosios Vaclovas Latvys (antras iš kairės) su kaimo jaunuomene.
Į Staškūniškj dirbti ateidavo ne tik vietiniai gyventojai, bet jų susirinkdavo ir iš aplinkinių Levaniškio, Limonių. Kruznių, Kolionijos, Navasiolkų kaimų. Tų laikų liudininkų teigimu, dvare (vadinamajame „sovkoze“) dirbti buvo naudinga, nes ten buvo mokamas atlyginimas, o aplinkiniuose kolūkiuose kolūkiečiai dirbdavę veltui, už darbą metų gale gaudavę tik keliasdešimt kilogramų grūdų, kuriuos be didelio vargo parsinešdavo namo ant pečių. Be to, atėjusiems dirbti iš kitur, didelė paspirtis ir paskata buvę papildomi „arai“ – 60 arų sklypas. Jeigų vienos šeimos 2 nariai dirbdavo dviejose vietose (pavyzdžiui, tėvai kolūkyje, o pilnamečiai duktė ar sūnus už kelių kilometrų esančiame tarybiniame ūkyje), tai šeima gaudavo net dvejus „arus“. Kodėl kolektyvizacijos pradžioje kolūkiečiai algos negaudavę, o tarybinio ūkio darbininkai piniginiu atlygiu galėdavę pasidžiaugti, šiandieną anuos laikus menantys pašnekovai paaiškinti negalėjo. Kodėl ilgainiui aplinkinių kaimų gyventojai j Staškūniškį dirbti nebeeidavo, šiandieną galima tik spėlioti. Greičiausiai valdžios nurodymas šeimai turėti tik vieną 60 arų žemės sklypą šalia savo namų neleisdavo toliau nuklysti ir ieškotis geresnės duonos Staškūniškio dvaro laukuose.
Stasė Latvienė parodė labai įdomią nuotrauką, kurią pavadino „Su Kochanausko žąsimis“. Moters teigimu, tai apie 1958 metus Zibaluose fotografo Albino Urbonavičiaus daryta nuotrauka. Pasak Stasės Latvienės, prieš 60 metų Zibaluose buvęs didelis tvenkinys, jaunas merginas, grįžtančias iš darbo Šešuolėlių tarybiniame ūkyje, pasisiūlė fotografas nufotografuoti. Kaip tik pasitaikiusios Bronislovo Kochanausko žąsys, keliaujančios j tvenkinį. Fotografas nufotografavo ir žąsis, ir merginas. Nuotraukoje matyti Michalina Meškerevičiūtė, Genė Pivoraitė-Kazlauskienė, Stasė Gudeikaitė-Latvienė, Kristina Filatova, Irena Suchodimcevienė, Apolonija Vinslauskaitė. Kodėl merginos tuomet subridusios į vandenį ir pozavusios fotografui vandenyje, Stasė Latvienė sakėsi jau nebeprisimenanti.
„Aušros" kolūkio kolūkiečiai: (iš kairės Į dešinę) navasiolkiečiai Stasys Gudeika ir Stepas Sinkevičius, Jonas Gudonis ir Stasė Vepštienė iš Staškūniškio kaimo.
Vaclovo Latvio jaunystę menančiose nuotraukose matyti rugiapjūtės vaizdai. Arklių traukiamą kertamąją yra regėję tik vyresnio amžiaus žmonės. Iš to, kaip atrodo arkliai, galima spręsti, kad net trejetui patraukti toki „technikos stebuklą“ buvo sunkoka. Kitose fotografijose matyti prie rugių gubų susėdusios merginos, tolėliau stovintys vaikinai. Pasak Vaclovo Latvio, rugiapjūtė, reikalavusi daug rankų darbo, buvusi labai linksma, nes sueidavo daug jaunimo, buvo dainuojama, juokaujama, kolektyviai dirbama ir netgi švenčiamos pabaigtuvės. Nuotraukose įamžinti Vaclovas Latvys. Elena Kvainickaitė, Emilija Kvainickaitė, Apolonija Zibalaitė-Stundienė, Jadvyga Skorupskaitė, Vanda Dasevičiūtė-Lisauskienė, Juozas Četrauskas ir kiti, kurių vardai ir pavardės per daugelį metų iškrito iš pašnekovų atminties. Vaclovas Latvys geru žodžiu minėjo ilgametį Šešuolėlių tarybinio ūkio direktorių Boleslovą Krivką.
Rugiapjūtė Staškūniškio dvaro („sovkozo") laukuose. Nuotraukoje matyti Emilija Kvainickairė, Apolonija Zibalaitė-Stundienė, Jadvyga Skorupskaitė, Vanda Dasevičiūtė-Lisauskienė, Vaclovas Latvys...
1950 metais darytoje nežinomo autoriaus nuotraukoje matyti Navasiolkų kaime po karo įkurto „Aušros“ kolūkio kolūkiečiai. Iš Navasiolkų kilusiems jauniems žmonėms dabar toks gražus pavadinimas bus visai negirdėtas. Pasak Stasės Latvienės, nuotrauką sauganti, nes joje nufotografuota močiutė Stasė Vepštienė. Iš žmonių aprangos galima spręsti, kad nuotrauka daryta vėlyvą rudenį. Joje, be Stasės Vepštienės, matyti navasiolkiečiai Stasys Gudeika ir Stepas Sinkevičius bei Jonas Gudonis iš Staškūniškio kaimo.
Prie Staškūniškio dvaro sandėlio. Vežime stovi Vaclovas Latvys.
Tikėtina, kad nuo metų naštos pageltusiose nuotraukose savo artimuosius atpažins po tolimus kraštus išsibarstę Staškūniškio ir aplinkinių kaimų gyventojų ainiai.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš asmeninio Stasės ir Vaclovo Latvių albumo
Skaitytojų įvertinimas
3
(2 įvert.)
