1941 metų sausio 12 dieną į Sovietų Sąjungą prievartą inkorporuotoje Lietuvoje buvo surengti rinkimai į SSSR Aukščiausiąją Tarybą. Po „generalinės repeticijos“ 1940-aisiais visuomenė jau žinojo, kaip turi būti renkama ir balsuojama. Rinkimais šį farsą pavadinti sunku. Greičiau tai tik formalus pritarimas tam, kas jau patvirtinta.
1941-ųjų rinkimai laikytini pirmaisiais okupuotoje Lietuvoje, kadangi 1940-aisiais vykę rinkimai į Liaudies Seimą formaliai vyko dar nepriklausomoje Lietuvoje, kuri tik po šių „rinkimų“ „pasiprašė“ į „tautų šeimą“. Nepaisant to, rinkimai niekuo nesiskyrė nuo 1940 metų liepą vykusio farso, kai kiekvienoje apygardoje kandidatais buvo galima kelti tik tiek asmenų, kiek skirta vietų, nes Liaudies seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnis skelbė: „Kandidatų į liaudies atstovus pasiūloma tiek, kiek apygardoje renkama liaudies atstovų.“ Vadinasi, į vieną vietą pretendavo vienas kandidatas.
Artėjančius rinkimus Lietuva pasitiko ideologinias renginiais. Štai ką apie vieną jų, iškart po 1940-ųjų Šv. Kalėdų vykusį Gelvonuose, rašė „Valstiečių laikraštis“:
„Gruodžio 26 d. įvyko mitingas, kur P. Silevičius paaiškino apie rinkimus. Mitinge dalyvavo apie 700 žm., kurie visi pasižadėjo atiduoti savo balsus už geriausius liaudies sūnus. Po mitingo buvo pasilinksminimas. Griežė komjaunimo stygų orkestras. Orkestras grąžai sugriežė revoliucines dainas.“
Arba štai apie renginį Bagaslaviškyje:
„Gruodžio 31 d. Naujųjų metų sutikimo proga Bagaslaviškyje komjaunimo pastangomis buvo surengtas viešas vakaras, su vaidinimu „Moters kerštas“. Taip pat buvo skaitomas referatas ir Stalino konstitucija. Lukoševičius ir Timofėjus savo kalbose nušvietė komunizmo reikšmę dabarties gyvenime. Įvykusio vakaro pelnas paskirtas įsisteigusiai Bagaslaviškio komjaunimo kuopelei.“
Priešrinkiminius susirinkimus vainikavo per Lietuvą nusiritęs „raudonųjų gurguolių“ sąjūdis. Grūdus į paruošų supirktuves priverstinai vežę valstiečiai neva rėžė liepsningas padėkas draugui Stalinui ir tikino savo derlių parduosiantys valstybei, bet ne spekuliantams.
„…Ukmergės apskrityje įvyko gana daug priešrinkiminių susirinkimų, kuriuose dalyvavo apie 10.000 valstiečių. (…) Po tokių susirinkimų buvo sudaryta nauja gurguolė Širvintų valsčiuje. Toji gurguolė, vadovaujama Širvintų valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininko drg. Blecherio gruodžio 27 d. atvežė javus į Ukmergę,“ – „Valstiečių laikraštis“ rašė apie gurguolę iš Širvintų. – „Gurguolėje buvo apie 100 vežimų ir ji, kaip vieno valsčiaus gurguolė, yra didžiausia iš visų buvusių iki šio laiko. Gurguolės vežimai daugumoje buvo papuošti visai naujais užrašais. Minėtoji gurguolė atvežė apie 25.000 kg įvairių javų. Raudonajai gurguolei atvykus prie Ukmergės valstybinio grūdų sandėlio, kompartijos ir apskrities Vykdomojo komiteto vardu ją pasveikino drg. Goštautas. Pasidžiaugęs, kad valstiečiai vieningai dalyvauja parduodami valstybei grūdus, jis palinkėjo jiems aktingai ir taip pat organizuotai dalyvauti ir rinkimuose į TSRS Aukščiausiąją Tarybą. Valstiečių vardu atsakė drg. drg. Slipkauskas ir Karčiauskas. Jie visų vardu pasižadėjo ir ateityje remti visus vyriausybės žygius ir nė vieno grūdo neparduoti spekuliantams. Gi balsuojant, atiduoti balsus tik už tikrus liaudies sūnus – Morozovą ir Šupikovą.“
Slipkausko ir Karčiausko tariamai paminėti buvo sovietų kariuomenės 11-osios armijos vadas generolas V. Morozovas ir LKP CK funkcionierius Daniilas Šupikovas.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 7 d. laikraščio numeryje.
