Į Bagaslaviškyje gyvenančio biologijos mokytojo Gedimino Žilinsko kiemą atėjusi buvusi jo mokinė Karolina rankose laikė kelis dar visai nedidelius paukščiukus.
Karolina susirūpinusi papasakojo, jog paukščiukų lizdą išdraskė katinas. Laimė, nenaudėlis nespėjo visų suėsti… Vieną suėdė, vienas sužeistas, du liko sveiki. Mergaitė paukščiukus rado ant žemės ir būtų įkėlusi atgal į lizdą, tačiau pastebėjo, jog juos stebi katinas, todėl nutarė pasielgti kitaip. Nunešė mokytojui, nes žinojo, jog jis tikrai neatsisakys padėti ir žinos, kaip tai teisingai padaryti. „Bandysiu gelbėti…“- atpažinęs juose dagiliukus tada pasakė mokytojas Gediminas ir įkėlė juos į narvelį su geltonomis kanarėlėmis.
Ir kanarėlė, ir dagilis priklauso kikilinių šeimai. Dagilis yra panašaus į žvirblį dydžio, labai spalvingas paukštis. Jis gyvena krūmynuose prie upių, griovių, tvenkinių, sodybų, kapinių, pakelių. Įsikuria ąžuoluose, klevuose, liepose, guobose. Lizdus suka medžių apatinėse šakose, todėl ir šiuo atveju dagilių šeimyna tapo lengvu katino grobiu.
Pasak Gedimino, kanarėlės ir dagiliai yra giminingi paukščiai, ir yra nemaža tikimybė, kad kanarėlių šeimyna priims ir maitins juos kaip savo vaikus. Jau nuo seno buvo bandoma sukryžminti kanarėles su dagiliais. Dar praeitame amžiuje buvo pastebėta labai įdomi savybė – jų palikuonys tam tikrose vietose paveldi iš dagilių raudoną arba geltoną plunksnų spalvą. Taigi selekcininkai, norėdami išveisti raudonąsias kanarėles, kryžmino namines kanarėles su juodgalviais raudonaisiais dagiliais.
Labai įdomi hibridinių paukščiukų elgsena. Yra žinoma, kad esant pavojui visų laisvėje gyvenančių paukščių vaikai palieka lizdą. Jie slepiasi tarp šakų, žolėje ir laukia, kada praeis grėsmė jų lizdui. Šis refleksas gali išgelbėti mažylių gyvybes, užpuolus jų lizdą plėšrūnui.
Kanarėlių ir dagilių palikuonys šį refleksą taip pat paveldi iš dagilių pusės. Tik esant nelaisvėje šis refleksas visiškai nenaudingas. Kelias savaites po paukščiukų išsiritimo nepatartina prie jų arti prieiti, o tuo labiau juos liesti. Namų sąlygomis paukščiukai nesuras gamtinės slėptuvės, ims panikoje daužytis galvytėmis į narvelio virbus ir kitus jame esančius daiktus. Tai gali baigtis traumomis arba mirtimi.
Jeigu iš kiaušinio išsirita hibridinis patinėlis, tai vėliau rūpindamasis savo pora turi abiejų tėvų elgsenos bruožų. Jie savo partnerę maitina ir padeda sukti lizdą.
Hibridinės patelės moka įsirengti lizdą, deda kiaušinius ir juos teisingai peri. Joms galima patikėti ir svetimus vaikus – alkani jie neliks. Tik labai gaila, kad kanarėlių ir dagilių palikuonys beveik visada būna nevaisingi.
Pasak mokytojo, į lizdą buvo įdėti visi trys gyvi likę kanariukai, kurių pradžioje nauji tėvai visai nepripažino, nes kanariukai geltoni, o nauji gyventojai tamsūs. O paukščiai spalvas skiria…
-Du po nakties nugaišo, labai tikėtina, kad ne iš bado, o iš patirto streso. Vienas likęs dagiliukas lyg jausdamas, kad gali būti primuštas ir išmestas iš lizdo, slepiasi tarp kanariukų, tupi jame panarinęs galvą, tačiau kada tėvai savo vaikus maitina, dagiliukas iškiša galvą ir išsižioja. Tokiu būdu tenka ir jam, nes pas tėvus yra instinktas dėti maistą į atidarytas burnas, kurios visų yra beveik vienodos ryškios spalvos. Tokiu būdu posūnis (ar podukra) bando išgyventi ir jau bus trys paros kaip yra gyvas ir sveikas, – pasakoja Gediminas ir priduria: – Dagiliuko „patėviai“ taip pat ne vienos rūšies. Patinas – veislinis kanariukas su žiedu atvežtas iš Čekijos. Šią veislę išvedė japonų selekcininkas Hoso. Patelė – „paprasta mišrūnė“ kanarėlė. Tėvo stovėsena panaši į klaustuką ir jis žymiai mažesnis už savo porą. Jau šias rūšis kryžminant labai sunku gauti palikuonis. Iš pirmo lizdo tik iš vieno kiaušinio išsirito hibridukas, iš kito lizdo iš keturių taip pat buvo išperėtas tik vienas…
Jeigu nelaimėlis išgyvens, naujasis jo šeimininkas žada paeksperimentuoti, sukryžminti jį su kanarėle ar kanariuku, žiūrint kas užaugs iš jo: dagiliukas ar dagilėlė? ŠK
