Balandžio 1-oji – Pasaulinė paukščių diena

Apžieduota erelio žuvininko patelė. Tado Ivanausko zoologijos muziejaus nuotr.

Praėjusio amžiaus pradžioje, 1906-ųjų balandžio 1-ąją, buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Pažymint šį įvykį, žmonės visame pasaulyje tądien skatinami skleisti informaciją apie nykstančius paukščius, kelti inkilus.

Žinoma, kad Širvintų rajone peri erelis žuvininkas. Pernai lizde patelė išaugino tris jauniklius.

Kaip rašoma Tado Ivanausko zoologijos muziejaus interneto svetainėje, šių paukščių istorija labai įdomi. Muziejaus darbuotojai, prisidėję prie „Ornitostogos“ mokslinės ir aplinkosauginės iniciatyvos, erelio žuvininko subrendusią patelę pažymėjo GPS siųstuvu.

„Šis prietaisas leido sekti paukščio kelionę – sužinoti migracijos ir žiemojimo ypatumus. Šiuo metu erelis žuvininkas jau yra savo žiemojimo vietoje Nigerijoje,“ – skelbta 2022-ųjų gruodį.

Kaip rašyta, paukščio kelionė nebuvo lengva. Mūsų rajone perėjusi erelio žuvininko patelė jau liepos pabaigoje pradėjo migruoti, po kelių dienų sėkmingai pasiekė Varšuvą ir toliau skrido į pietvakarius.

„Nuo rugpjūčio pabaigos žuvininkas dienas leido Alžyre, prie didelės užtvankos, kur kaupė jėgas tolimesniam skrydžiui. Kirsti dykumą ji mėgino tris kartus, bet pirmi du bandymai buvo nesėkmingi. Tam, kad po nepavykusių skrydžių atgautų jėgas, paukščiui vidutiniškai prireikdavo dviejų savaičių. Ir štai – trečias kartas nemelavo! Nuo Alžyro žuvininkas įveikė daugiau nei 3500 km ir šiuo metu laikosi atogrąžų miško apsuptame upės slėnyje, kur telkšo žuvingi senvaginiai ežerėliai. Idealūs plotai medžioklei,“ – papasakota apie paukščio nuotykius, kuriuos fiksavo siųstuvas.

Apžieduotos erelio žuvininko patelės kelionės iš Širvintų rajono į Nigeriją maršrutas. Tado Ivanausko zoologijos muziejaus nuotr.

Lietuvoje perintys šios rūšies paukščiai dažniausiai žiemoja centrinėje ir pietų Afrikoje.

Dedant siųstuvą ant sugauto žuvininko kojų buvo aptikti žiedai. Šis žuvininkas prieš 12 metų, dar būdamas jaunikliu, buvo apžieduotas Latvijoje. 2016 metų rugpjūčio mėnesį, rudeninės migracijos metu, jos spalvinis koduotas kojos žiedas buvo perskaitytas Austrijoje.

Laisvėje gyvenančių erelių žuvininkų ilgiausia registruota gyvenimo trukmė siekia 32 metus, iki perėjimo paukščiai bręsta 3-4 metus. Erelis žuvininkas Lietuvoje daugiausiai sutinkamas ežeringame Rytų Lietuvos krašte, kur ir peri. O štai kituose regionuose jis retas. Ornitologas Eugenijus Drobelis šia tema portalui DELFI tarp perimviečių yra minėjęs, kad jis peri Alionių pelkės teritorijoje, taip pat ties Šešuolėliais.

Ereliai žuvininkai kurį laiką Lietuvoje buvo išnykę, tačiau 1975 metais vėl pastebėti perint Aukštaitijos nacionaliniame parke.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 31 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top