Keisti Upelio gatvės griuvėsių sutapimai

Lygiai prieš pusmetį rašėme, kaip Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartį dėl trečią dešimtmetį skaičiuojančių griuvėsių Upelio gatvėje likimo. 1991 metais Gyvenamųjų namų statybos bendrija „Atžalynas“ čia pradėjo statyti 40 butų daugiabutį gyvenamąjį namą. Sumontavus pamatus ir rūsio patalpų pertvaras bei įrengus laiptinių į rūsį aikšteles, t. y. pastačius apie 8 proc. namo, gyvenamojo namo statybos nutrūko ir niekada nebebuvo atnaujintos. Statybvietė apaugo krūmais, vaismedžiais, terirorija virto šiukšlynu. 

Žemę turės atlaisvinti, griuvėsius – likviduoti

Maždaug prieš 5-6 metus į teismą kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba ir paprašė įpareigoti „Atžalyno“ bendriją savo lėšomis atlaisvinti šį valstybinės žemės plotą, pašalinant pastato likučius ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui dėl pastato ir nuosavybės teisės išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovas taip pat prašė teismo įpareigoti VĮ Registrų centrą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatą ir daiktines teises.

Netikėtai „atgijusi“ „Atžalyno“ bendrija, Širvintose dabar jau atvirai siejama su opozicijos atstovo rajono taryboje Kęstučio Pakalnio valdoma įmone, su tuo nesutiko ir siekė žemės sklypą ne aukciono būdu įsigyti ar išsinuomoti. Bendrija tikino ketinanti tęsti gyvenamojo namo statybas, bet negalinti to daryti, nes neturi jokių teisių į žemę po pastatu.

Kreipdamasi į teismą, Nacionalinė žemės tarnyba motyvavo tuo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas (nebaigta statyba) faktiškai yra sunykęs, valstybinė žemė pastato eksploatavimui nėra naudojama, jokia ūkinė veikla nėra vykdoma. Kadangi bendrija „Atžalynas“ žemės nuosavybės teisės ar valstybinės žemės naudojimo teisę suteikiančio dokumento neturi, nėra galima statyba. Anot Nacionalinės žemės tarnybos, pagal Žemės įstatymą „Atžalyno“ bendrija neturi teisės tą padaryti ne aukciono tvarka, nes sklype nėra pastatyto statinio, kurį galima būtų naudoti pagal paskirtį ir kuriam eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas.

Nepaisant tokio, atrodo, konkretaus ir išaiškinimo, 2012 metais Širvintų rajono apylinkės teismas šį Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį atmetė. Teismas nusprendė, kad „Atžalyno“ bendrija turi teisę išsinuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka, nes sklype yra nebaigtos teisėtai pradėtos statybos statinys. Netgi valstybės žemę pavertusi nebaigto namo kapinynu, kaip galima suprasti iš teisėjo Lino Zinkevičiaus sprendimo, bendrija teisėtai faktiškai naudojo valstybinę žemę ir valstybės ar Nacionalinės žemės tarnybos teisių nepažeidė.

Teismo sprendimu Nacionalinė žemės tarnyba buvo įpareigota sudaryti su „Atžalyno“ bendrija valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

Šį teismo sprendimą Nacionalinė žemės tarnyba apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris pernai vasarą bylą išnagrinėjo ir šį Širvintų teismo sprendimą panaikino. Bylos dalis, kurioje ieškinys buvo atmestas, grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Byla Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose iš naujo pradėta nagrinėti 2018 metų gruodžio 17 dieną. Iki vasario 26-osios buvo paskelbti septyni posėdžiai. Antradienį bylą išnagrinėjusi teisėja Irina Serafin patenkino Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį, kuriuo įpareigojo bendriją „Atžalynas“ savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, pašalinant pastato likučius, ir pateikti duomenis VĮ Registrų centrui dėl pastato ir nuosavybės teisių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tuo pačiu buvo atmestas „Atžalyno“ priešieškinys, kuriame gyvenamojo namo bendrija prašė įpareigoti jai išnuomoti ar parduoti minėtą žemės sklypą.

Namas būtų statomas bendrijos nariams, o jo savininkė – K. Pakalnio valdoma įmonė?

Šioje vietoje vertėtų stabtelėti. Tai, kad Širvintose sklandžiusios kalbos, jog būtent Kęstučio Pakalnio įmonė galimai yra tikrasis pretendentas valdyti šį sklypą turi pagrindo, patvirtina antradienį paskelbtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimas.

Esmė ta, kad bylą nagrinėjant iš naujo, Gyventojų namų statybos bendrijos „Atžalynas“ pirmininkas Marius Urbonas teismui pateikė 2018 metų spalio 25 dieną sudarytą jungtinės veiklos sutartį su UAB „Underhill Baltic“, kurios vadovas yra Kęstutis Pakalnis. Pagal šią sutartį šalys kooperuoja bendrus resursus ir yra pasirengusios tęsti statybas.

Nacionalinė žemės tarnyba suabejojo, ar „Atžalynas“ turi ketinimą užbaigti pastato statybas, nes pagal sutartį naujai pastatytą pastatą ginčo žemės sklype nuosavybės teise įregistruotų ne bendrija, kurios narius aprūpinti butais ketinama statyti šį namą, o UAB „Underhill Baltic“ arba jos pasirinktas trečiasis asmuo.

Iš keturiasdešimties narių beliko vienas

Komentuodama Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Atžalynas“ ir UAB „Underhill Baltic“ iš esmės nepalankų sprendimą, teisėja Irina Serafin sakė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog nebaigtas statyti pastatas yra faktiškai sunykęs.

Kitaip ir būti negalėjo, nes nuo 1993 metų statybos darbai nebuvo tęsiami ar atnaujinami. Maža to, tačiau ir padaryti darbai, t.y. sumontuoti pastato pamatai ir perdangos buvo išardytos pačios bendrijos. Taigi pastato gyvenamojo namo registracijos panaikinimas nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių, kadangi už pastato išnykimą yra atsakinga pati atsakovė, daugiau kaip 25 metus nesiėmusi aktyvių veiksmų pastatui išsaugoti.

Kaip akcentuota teismo sprendime, išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas – statinys negali būti remontuojamas ar rekonstruojamas, nes nebėra remonto ar rekonstrukcijos objekto. Toks išnykęs statinys gali būti atkurtas (atstatytas) naujo statinio statybos būdu.

Žinoma, tai, ką konstatavo teisėja, buvo aišku ir anksčiau, tačiau, kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas, pirmosios instancijos teismas anksčiau iš esmės nevertino, jog ginčo pamatai yra sunykę. O konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą, statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas.

Kadangi kalbama apie ketinamą statyti faktiškai naują pastatą, atsakovui negali būti taikomos tos pačios lengvatinės sąlygos dėl žemės sklypo nuomos ar pardavimo.

Pagaliau tai, kad teismo išvada dėl ketinamo statyti naujo pastato nėra klaidinga patvirtina teisme nuskambėjęs paaiškinimas, kad yra parengtas tipinis namo projektas, pagal kurį ketinama tęsti pastato statybas, nes senas projektas neišlikęs.

Teisėja pasisakė ir dėl „Atžalyno“ bendrijos narių. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad toks yra tik vienas – Marius Urbonas, kuris posėdžio metu nurodė, kad kitų narių nėra. Bendrija nepateikė jokių kitų įrodymų apie „Atžalyno“ sudėtį, ar ji nepasikeitė nuo 1992 metų, taip pat apie bendrijos narių pasiryžimą statyti daugiabutį namą.

Priminsime, kad ir apygardos teismui iš byloje esančių duomenų nebuvo aišku, kas šiuo metu yra „Atžalyno“ bendrijos nariai, kas jai vadovauja, kas pasirašė atstovavimo su advokate sutartį. Ankstesnėje byloje, kurioje buvo nustatinėjamas juridinis faktas, „Atžalyno“ bendrijai atstovavo Marius Urbonas, tačiau apie jo išrinkimą bendrijos pirmininku minėtoje byloje duomenų nebuvo.

Merė įvardina keistus „sutapimus“

Pasiteiravus, kaip vertina šį teismo sprendimą, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė pasidžiaugė, kad po tiek metų pagaliau buvo priimtas žemės savininkę ir Savivaldybę tenkinantis sprendimas. Jis vainikavo atliktą didelį šios kadencijos vadovų darbą, kuriuo stengiamasi įvesti tvarką mieste ir pašalinti pavojų aplinkiniams gyventojams keliančius įsisenėjusius skaudulius.

Merė Živilė Pinskuvienė prie „Atžalyno“ griuvėsių.

Merė Živilė Pinskuvienė prie „Atžalyno“ griuvėsių.

„2015 m. vos pradėjusi dirbti Savivaldybės mere, pradėjo plaukti gyventojų nusiskundimai. Važiavome į vietą, žiūrėjome, kvietėme bendrijos „Atžalynas“ savininkus ieškoti sprendimo, tačiau atsimušėme į sieną. Kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnyba, su kuria atnaujinome teisminį procesą ir pagaliau sulaukėme sprendimo, kuriuo grėsmę mūsų vaikams, gyventojams keliantys griuvėsiai privalės būti sutvarkyti. Kodėl ši istorija truko tiek metų, kiek valstybės resursų, lėšų išnaudota teisminiams procesams, galiu tik pasvarstyti. Sutapimas ar ne – su bendrija „Atžalynas“ susijęs Kęstutis Pakalnis ir jo vadovaujama įmonė „Underhill Baltic“. Galime tik prisiminti, kad K. Pakalnis 2008 m., t.y. tuo metu, kai daugiabutis pagal dokumentus turėjo būti baigiamas statyti, buvo Savivaldybės meras. Sutapimas ar ne – tuo metu žemėtvarkininke dirbo ir jo bendrapartietė, dabar į Savivaldybės tarybą besiveržianti M. Saidienė. Sutapimas ar ne – 2007 m. gale tas pats K. Pakalnis, surėmęs pečius su M. Saidiene, mane vertė iš Administracijos direktoriaus pareigų, nes visada buvau prieš tokio pobūdžio sprendimus. Sutapimas ar ne – 2012 m. bendrijai „Atžalynas“ palankų teismo sprendimą priėmė teisėjas Linas Zinkevičius apie kurio ryšius su K. Pakalniu ne vienerius metus pasikalba mūsų mažo miestelio žmonės. Apie šiuos sutapimus ir tai, ką jie sako, išvadas gali pasidaryti kiekvienas širvintiškis. O šiandien turime rezultatą – teismo sprendimą ir teritoriją, kurią atlaisvinus turėsime naują viešąją erdvę ir jau turime planų, kokias idėjas joje galima įgyvendinti,“ – sakė merė Ž. Pinskuvienė.

Pasisakydama apie dabartinės valdžios pastangas sutvarkyti miestą, kad neliktų tokių ilgamečių paminklų ankstesnių valdžių neveiklumui, Živilė Pinskuvienė turėjo omenyje ir teismą pasiekusį ieškinį, kuriuo siekiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba nutrauktų panaudos sutartį su UAB „Lelija“ dėl žemės sklypo Plento gatvėje. Savivaldybė planuoja šį „Lelijos“ naudojamą žemės sklypą panaudoti visuomenės poreikiams – stadiono priklausiniams bei prieigoms sutvarkyti. Naudotoja UAB „Lelija“ daugiau kaip dešimt metų šiame žemės sklype jokių teritorijų planavimo, projektavimo darbų bei jokios kitos veiklos nevykdo, teritorija yra nenaudojama, pastatai sunykę.

Teisme siekiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba ne tik išregistruotų panaudos sutartį dėl žemės sklypo su UAB „Lelija“, bet ir nustatyta tvarka sudarytų šio sklypo panaudos sutartį su Širvintų rajono savivaldybės administracija.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

3 Atsakymai į “Keisti Upelio gatvės griuvėsių sutapimai”

  1. otaip parašė:

    gal ir kalnalaukio griuvesem ateis galas

  2. ååå parašė:

    Viešinti ir toliau tokius „kovotojus už Širvintų gerovę“.Kad nekiltų klausimų aplinkinių namų gyventojams,kieno pastangomis jie gyvena griuvėsių kaimynystėje.

  3. Darius parašė:

    Va taip vat ir gyvenom. Dabar įsivaizduokim mero kėdėje Pakalnį arba Astiką.
    O dėl Plento gatvės sklypo ,tai seniai reikia tą krųvą betono pašalinti kuri riogso praktiškai miestelio centre.

Comments are closed.

scroll to top
+