Šeštadienį miestas šėlo ir lepinosi savaitgalio šiluma bei saule ir neįtarė, kad ant slenksčio stovi permainos. Jau sekmadienį dangus prakiuro, pakilo vėjas. Ištuštėjusiame miesto centre iš ryto mieguisti darbininkai ardė koncertų sceną, o labai greitai dangus dar labiau atvėrė savo čiaupus. Ne tik pas mus, o visoje šalyje. Vakare lietų pasivijo su juo stiprumu lenktyniaujantis vėjas, ėmęs prie žemės lenkti jaunus medelius, o paskui stvėręs už sprando ir žaliagalvius senolius. Ne kiekvienam atlaikyti, kai metų našta jau silpnai belaiko ant kojų. Užsidariusieji namuose ir tik pirmadienį iškišę nosį pamatė, kaip paišdykavo gamta.
Pirmadienį rajonas jau iš ryto buvo nusėtas išpešiotomis medžių šakomis. Jos nugulė pievose, gatvėse ir ant kelių, tai šen, tai ten gulėjo išversti medžiai. Kai vėjas nenurimo, per naktį įmirkusi žemė atleido jėgas, tad dar priešpiet su visomis šaknimis ėmė gulti medžiai. Anksčiau dažniausiai tokius vaizdus galima buvo regėti užmiestyje, kur didesnės erdvės, kur įsismarkavę vėjai nesutinka kliūčių. Dabar ir kitur ant žemės vienas po kito gulė suaugę medžiai. Nejučia toptelėjo: kiek jų būtų nugulę pas mus, pirmiausia – mieste, jei prieš kelerius metus vietos valdžia, nutarusi atnaujinti medžius mieste, būtų pabūgusi opozicijos inspiruotų „žvakutininkų“ protestų, nukreiptų prieš medžių kirtimą. Aišku, tuomet virkavę dėl žemėn guldomų persenusių tuopų, pasirengę ligų paženklintus medžius aprišti tautinėmis juostelėmis ir prie jų prisirakinti grandinėmis, socialiniuose tinkluose rašę odes „apie kelmuotus kalnus ir nuplikusias pakalnes“, jie dabar tyli ir net niurzga, kad vietos valdžia „per lėtai“ šalina audros padarinius.
Susisiekėme su kai kuriais seniūnais ir paprašėme trumpai įvertinti situaciją jų aptarnaujamose teritorijose.
Gelvonų ir Širvintų seniūnė Rima Jasevičienė: „Gelvonuose šakos užgriuvo elektros laidus. Antradienio vakarą dar niekas nebuvo padaryta, atvykę meistrai tik skėsčiojo rankomis. Medis nuvirto ir nutraukė laidus. Žmonės kol kas be elektros. Širvintų seniūnijoje didžiausias rūpestis Akmenių kaime. Antradienio vakarą visas kaimas vis dar neturi elektros, problemos su neveikiančiomis siurblinėmis. Įdomiausias dalykas nutiko Širvintų kaime: per audrą ir po audros kaimas elektrą turėjo, o antradienį ji dingo.“
Čiobiškio ir Kernavės seniūnė Jovita Šakinytė: „Nuo sekmadienio vakaro didžioji dalis tiek Čiobiškio seniūnijos, tiek Kernavės seniūnijos gyventojų vis dar neturi elektros, vandens bei atskirti nuo civilizacijos, nes mobilusis ryšys arba itin silpnas, arba, apskritai, jo nėra. Abiejose seniūnijose situacija analogiška: begalė išvirtusių medžių, nuplėšti elektros kabeliai, nuverstos elektros tinklų atramos, skydinės, sugadinti keliai. Čiobiškyje sugadinta tvora, kuria buvo aptverta krepšinio aikštė, nuplėštos stogų dangos, suniokoti pasėliai. Ūkininkai nuogąstauja, kad rapsų jau nebeteks kūlt, nes juos nukūlė liūtis. Be visų materialinių nuostolių gyventojams svarbiausias ir bene didžiausias praradimas – elektros bei vandens tiekimas, nes kelias dienas gyventi be vandens ir šviesos sudėtinga visomis prasmėmis.“
Alionių seniūnas Sigitas Bankauskas: „Alionyse kapinėse nuvirtę medžiai sutvarkyti, ačiū Dievui, paminklai neapgadinti! Kaimuose TREČIADIENIO VAKARĄ žmonės dar neturi elektros, vandens… Keliai sutvarkyti, jau pravažiuojami!“
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 2 d. laikraščio numeryje.
Tai pacios seniunyjos be elektros buvo tai ką ten kraut??
Zodziu vyskas aisku, jeigu kas baisiau tai ziauru
Tai gal parašykite ką darė ir kaip žmonėms padėjo Širvintų valdžia. Ar kvietė savivaldybė, nors viena seniūnija žmones pasikrauti telefonų, ar parūpino vandens, kaip tai darė kitos Lietuvos savivaldybės. O gal merė aplankė ligonį ar senelį bėdoje? Ar tik per šventes prisimena.
Labai geras straipsnis.