Zibalų seniūnijos ūkininkas labai turtingas – turi daug limuzinų

Bendra nuotrauka prie kombaino „Claas“ Lexion su pusiau vikšrine gumine važiuokle. Ketvirtas iš kairės – ūkininkas Rokas Jankauskas.

Širvintų rajono savivaldybės administracija kiekvienais metais vykdo konkursą „Metų ūkis“, kuriame gali dalyvauti Širvintų rajono ūkininkai, įregistravę ūkius ūkininkų registre ir savo veiklą vykdantys Širvintų rajono savivaldybėje.

Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės įsakymu buvo sudaryta konkurso „Metų ūkis 2019“ vertinimo komisija. Jos pirmininkė – Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Jūratė Meškutavičienė, komisijos sekretorė (narė) – Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Šimelienė. Komisijos nariai: Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Staniulis, Tarybos nariai Remigijus Bonikatas, Julius Jagminas, Alfonsas Romas Maršalka, LŽŪKT Širvintų rajono biuro augalininkystės konsultantė Janina Ona Gečienė. Taip pat komisijoje dalyvavo seniūnijų, kurios teritorijoje yra ūkis, seniūnai: Laimutė Griškienė, Sigitas Bankauskas, Ramūnas Jasevičius, Birutė Jankauskienė ir Lionginas Juzėnas.

„Metų ūkio“ konkurse dalyvavo septyni ūkininkai: Rokas Jankauskas (Širvintų seniūnija), Ramūnas Kisielius (Zibalų seniūnija), Agnė Vyšniauskaitė – Mažuikienė (Alionių seniūnija), Eugenijus Paliulis (Jauniūnų seniūnija), Juozas Petkevičius (Musninkų seniūnija), Antanas Gurskas (Čiobiškio seniūnija) ir Alvydas Olsevičius (Gelvonų seniūnija).

Su modernia technika gera ūkininkauti!

Rokas Jankauskas nuo mažų dienų noriai padėdavo tėvams ūkio darbuose. Šiandien jis jau savarankiškas ūkininkas, jo dirbamų laukų plotai siekia apie 500 hektarų. Rokas augina rapsus, kviečius, žirnius, pupas, dobilus, grikius. Ūkyje naudojama moderni technika. Puikus kombainas „Claas Lexion“ su pusiau vikšrine gumine važiuokle ne tiktai gali greitai važiuoti, tačiau su tokiais vikšrais negadina dirvos. Kombainui su tokia važiuokle nebaisūs ir lietaus permerkti laukai, jis stabilesnis nelygaus reljefo dirvose.

Labai daug galimybių suteikia tiesioginės sėjos sėjamoji „Avatar“, skirta sėti tiesiai į ražieną. Sėjamoji turi galimybę šalia sėklos įterpti trąšas ir mikrogranules. Turint tokią sėjamąją, ūkyje reikalingi tik kombainas, trąšų barstomoji ir purkštuvas. „Po kūlimo nupurški lauką, vienu važiavimu pasėji ir patręši, tada patręši pavasarį, purški nuo ligų ir vėl atvažiuoji su kombainu kulti. Atkrenta tokie darbai kaip arimas, skutimas, kultivavimas, be to, nors sėjamosios darbinis plotis šeši metrai, sunaudojama tik 6 l/ha“, visiems darbams reikia mažiau žmonių ir mažiau laiko, kas labai svarbu, esant nepalankioms oro sąlygoms,“ – sako Rokas Jankauskas.

Pirko italai, dabar perka lenkai

Ramūnas Kisielius augina apie 120 limuzinų ir vietinės veislės mišrūnų, o tai sudaro 65 sąlyginius gyvulių vienetus, nes yra ir veršelių, ir telyčių. Limuzinai – mėsinių galvijų veislė, išvesta Prancūzijoje. Limuzinai auginama ganyklose, paliekami lauke net žiemą. Pasak šeimininko žemiausia temperatūra, kurią teko patirti jo augintiniams buvo 26 laipsniai šalčio. Šios veislės karvės veršiuojasi lengvai. „Užpernai per vieną parą lauke, šiauduose be jokios žmogaus pagalbos apsiveršiavo 16 karvių, kai spaudė 11 laipsnių šaltis, pūtė vėjas. Ėjome tik stebėti, kad naujagimiai negulėtų visiškai ant sniego, nors buvo ir tokių, kurie gimė ir ant sniego. Stojasi, griūna, voliojasi sniege ir nieko… Praeina para ir jis jau laksto,“ – pasakoja Ramūnas. Grynaveislių limuzinų mėsa labai skani ir baltyminga, bet pasaulyje limuzinai nėra labai paplitę dėl savo laukiniams gyvūnams būdingo charakterio. Tačiau Ramūno ūkyje ganosi mišrūnai, kurių charakteris daug švelnesnis, todėl prie kiekvieno šeimininkas gali laisvai prieiti.

Tačiau, kaip sakė šeimininkas, jau auga ketvirtos kartos mišrūnai, kurių charakteris genda ir kurių jau reikia pasisaugoti. Ūkininkas galvijus anksčiau vežė į Italiją, dabar – į Lenkiją. 18-19 mėnesių galvijai sveria per 700 – 800 kg ir tokius jau apsimoka parduoti. Praėjusiais metais 22 mėnesių rekordininkas svėrė 940 kg. Bandoje yra vienas veislinis bulius vardu Glaukas, kuriam jau keturi metai ir kuris sveria virš tonos. Telyčioms ir karvėms pakanka ganyklos žolės, žiemą – šiaudų ir gero siloso arba šienainio. Limuzinai kaupia labai mažai riebalų, todėl jų mėsa ypatingai vertinga ir skani.

Ramūnas juokauja, kad yra turtingas, turi daug limuzinų. Taip kalbėdamas, jis turėjo galvoje visuomenėje įsišaknijusį stereotipą apie turtuolių mėgstamus prabangius limuzinų klasės automobilius, kuriems pavadinimas, kaip ir prieš kelis šimtmečius išvestiems galvijams, prigijo nuo to paties administracinio regiono centrinėje Pietvakarių Prancūzijoje.

Klientų netrūksta

Ūkininkai Vilma ir Juozas Petkevičiai augina morkas, bulves, agurkus, pomidorus, kopūstus. Daržovėmis Vilma prekiauja turguje Vilniuje. Pasak ūkininkės, jų produkcija jau išbandyta laiko, klientų netrūksta, todėl su realizacija problemų nebūna. Pomidorai šiltnamyje labai dideli ir skanūs. Didžiausias šiais metais svėrė 1,315 kg.

Ūkininkas Antanas Gurskas augina kviečius, miežius, kvietrugius. Anksčiau laikė gyvulius, tačiau dabar persikvalifikavo į augalininkystės ūkį.

Rekordas – 7 tonos agurkų per dvi dienas!

Ūkininkės Agnės Vyšniauskaitės – Mažuikienės modernus šiltnamių ūkis užima 1,5 ha plotą, šiltnamiuose auginami agurkai ir pomidorai. Visas kompleksas suskirstytas į dvi savarankiškas zonas. Vienoje auginami agurkai, kitoje – pomidorai. Šiltnamyje yra dviejų rūšių užuolaidos, vienos šviesą atspindi, kitos – šilumą taupo. Laistymą, klimato kontrolę, šildymą, CO2 tiekimo sistemą, ventiliatorių darbą valdo kompiuteris. Davikliai reaguoja į saulės spindulius, radiaciją, šilumos kiekį, temperatūrą, ir prireikus užsidengia arba atsidengia viršutinės bei šoninės užuolaidos, įsijungia laistymas ir t. t.

Šiltnamyje yra įrengti bėgiai, kuriais važinėja keltuviniai vežimėliai. Tie patys bėgiai kartu yra ir šildymo trasa. Kadangi šiltnamio aukštis siekia 7 metrus, agurkai ir pomidorai skinami atsistojus ant reguliuojamo aukščio vežimėlių. Augalai auginami mineralinėje vatoje. Laistyti naudojamas gręžinio vanduo, kuris pašildomas iki maždaug 18 °C. Trąšų mazge vanduo maišomas su trąšų tirpalu, tad augalai kartu su vandeniu gauna ir visas reikalingas maisto medžiagas.

Agurkų daigai per metus sodinami du kartus, pomidorų – vieną. Agurkų daigai šiemet buvo pasodinti vasario 23 dieną, o pirmieji agurkai nuskinti jau kovo 8 dieną. Agurkų veislė – Merengue F1. „Kai agurkų viršūnės pasiekia šiltnamio viršų, jos nukerpamos ir leidžiama augti šoninėms atžaloms, kurios auginamos iki 0,8–1 m ir tada taip pat kerpamos. Pirmuosius du derėjimo mėnesius agurkai skinami nuo pagrindinio stiebo, likusį laiką – nuo ataugų,“ – pasakoja Agnė. Kas antrą dieną priskinama po 3-5 tonas, rekordas buvo vasarą – 7 tonos.

Pirmieji pomidorai – balandžio pradžioje

Pomidorų daigai pasodinti sausio 10 dieną, o pirmieji vaisiai nuskinti balandžio pirmą savaitę. Pomidorų veislė – Admiro F1. Šiems hibridiniams pomidorams apdulkinti naudojamos kamanės. „Jeigu skinančios moterys vaisių nebepasiekia, tai reiškia, kad stiebus reikia nuleidinėti žemyn ir guldyti ant specialių laikiklių. Stovint ant žemės, genimi pomidorų lapai, formuojamos kekės. Ant pirmųjų kekių reikia palikti po 4 pomidoriukus, nes jaunas augalas dar būna per silpnas, kad visus užaugintų. Kekės tvirtinamos laikikliais, kad nuo svorio nelūžtų“, – apie pomidorų auginimo niuansus kalba šeimininkė. Nuskinta produkcija laikoma specialiose vėsiose patalpose, kuriose įrengtas garintuvas palaiko reikalingą drėgmę, kad produkcija nesuvystų. Paprastai kitą dieną po skynimo, o kartais ir tą pačią, agurkai ir pomidorai išvežami realizuoti, produkcija realizuojama Lietuvoje.

Šiltnamiams šildyti įrengta moderni katilinė, kurioje yra du smulkinta mediena kūrenami katilai, kurių galia 1,5 MW ir 1 MW. Katilų ir visų katilinės įrenginių valdymo sistema yra visiškai automatizuota. Yra akumuliacinė talpa, kurioje kaupiamas karštas 80-90 laipsnių temperatūros vanduo, o vakarais, kai pradeda vėsti oras, tas karštas vanduo automatiškai nuteka į šiltnamius. Pasak Vidmanto Vyšniausko, jų šeimos šiltnamiai pagal dydį ir modernumą yra ketvirti Lietuvoje.

Yra karvių, kurios per dieną duoda ir 50 litrų pieno

Ūkininkas Eugenijus Paliulis turi pieno fermą ir mobiliuose ūkininkų turgeliuose bei prekybos centruose RIMI bei MAXIMA parduoda nedideliame savo cechelyje pagamintus pieno produktus – net dešimties rūšių sūrius. „Mes primelžiame apie 1,7 tonas pieno, o produkcijos leidžia gaminti tik iš vienos tonos, todėl likutį tenka priduoti žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“. Eugenijaus ūkyje auginamos Holšteinų veislės karvės. Karvės melžiamos tris kartus per dieną, nes yra tokių, iš kurių primelžiama 50 litrų pieno. Kurios duoda mažiau kaip 20 litrų, melžiamos tik du kartus.

Jei ne vilkai, būtų galima auginti ir avis

Ūkininkas Alvydas Olsevičius ūkyje apie šimtas galvijų. Alvydas augina ir avis, tačiau žada jų atsisakyti, nes apylinkėje siaučia vilkai, net dieną reikia jas saugoti. Nei muzika, nei švyturėliai, nei elektriniai piemenys nuo vilkų neapsaugo. „Sekmadienį keturias avis paguldė ir nubėgo. Jų net neėda, papjauna, matyt moko jauniklius medžioti, ir pasišalina. Galvojau raštą dėl įvykio parašyti, tačiau vienas kaimynas sako: „Ar tau, „bajorui“, ne sarmata dėl avies skųstis?“ – pusiau juokais, pusiau rimtai kalba Alvydas. Ūkis ekologinis, jokių trąšų nenaudoja. Pasak ūkininko, nereikia sukti galvos, kur jų gauti, nereikia jų barstyti. Su mėsos realizacija problemų neturi, paskutinę partiją nupirko italai.

Remigijus Bonikatas
Komisijos narys

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+