Vandenų vadovui – konkretus uždavinys

Merė Živilė Pinskuvienė (dešinėje) ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė gyventojų pateiktus klausimus aptaria su UAB „Širvintų vandenys“ direktoriumi Kęstučiu Vaškevičiumi.

Rajono merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, dažnai susitinkančios su rajono kaimų bei miestelių gyventojais, pastaruoju metu sulaukia nemažai klausimų dėl geriamojo vandens kainų, mokėjimo sąlygų, galimybių prisijungti ar atsijungti nuo centrinės sistemos.

Savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovams naujoji valdžia iškėlė labai aiškius ir konkrečius uždavinius: UAB Širvintų komunalinio ūkio vadovui – išplėsti įmonės veiklą statybos paslaugomis, UAB „Širvintų šiluma“ ir UAB „Širvintų vandenys“ vadovams – sumažinti šilumos ir vandens kainą.

Pateikti gyventojams konkrečią informaciją, atsakyti į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus bei pristatyti įmonės perspektyvas „Širvintų kraštas“ paprašė UAB „Širvintų vandenys“ direktoriaus Kęstučio Vaškevičiaus:

– Dažnai girdime sakant, kad Širvintose geriamojo vandens kaina yra pati didžiausia Lietuvoje. Kas tai lemia ir kodėl esame pirmi?

– Šis teiginys gana dažnas, tačiau ne visai teisingas. Reiktų pažymėti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos didesnės nei mūsų rajone yra Neringoje, Pakruojyje, Anykščiuose, Prienuose, Trakuose, Lazdijuose, Ignalinoje, Joniškyje, Kuršėnuose, Pagėgiuose bei Kupiškyje. Iš sąrašo matyti, kad didelė kaina yra mažose savivaldybėse, kuriose mažas vartotojų skaičius, nėra didelių pramonės įmonių.

Lietuvoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas pagal LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą bei nustatytą metodiką derina, tvirtina ir kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kainos priklauso nuo objektyvių kriterijų, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, pirkimo ir pardavimo vietą, tiekimo ir vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį, koncentraciją ir kt.

– Įgyvendintas ne vienas ES projektas, atnaujinti tinklai, įrenginiai. Žmonėms atrodo, kad dėl šių investicijų kaina turėtų mažėti, o ne augti. Kodėl taip nėra?

– Rajone vyksta geriamojo vandens ir nuotekų tinklų plėtra, tačiau tai tik nežymiai padidina vartotojų skaičių. Dažniausiai prie naujų tinklų jungiasi tie patys vartotojai, kurie turėjo senus, o mūsų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičius kasmet mažėja, tad realiai vandens suvartojimas ne didėja, o mažėja. Palyginimui pateiksiu statistinius duomenis: 2008 metais geriamojo vandens suvartojimas Širvintų rajone siekė 367 tūkst.kub.m per metus, 2014 metais – vos 273 tūkst.kub.m.

– Kada baigtas tinklų plėtros projektas?

– Projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Širvintų rajone (Kernavėje, Širvintų m., Širvintų k.) yra baigtas 2014 m. liepos 24 d. Po projekto įgyvendinimo, 2015 m. spalio 31 d. duomenimis, prie nuotekų tinklų prisijungė 647 vartotojai iš 981 galinčių, tai yra 65,95 proc. Dar neprisijungę 334 vartotojau (152 būstai) – 33,78 proc.

Įgyvendinant geriamojo vandens ir nuotekų tinklų plėtros projektus, buvo pastatytos 26 siurblinės, rekonstruoti valymo įrenginiai, jų eksploatacija žymiai padidina patiriamas medžiagų, remonto, elektros energijos ir kitas sąnaudas. Įmonė aktyviai dirba, siekdama sumažinti įsiskolinimus, kurių 2014 m. spalio 1 d. buvo 81 173,16 Eur, 2015 m. spalio 1 d. – 77 377,29 Eur. Įsiskolinimas sumažėjo 3795,87 Eur.

–  Žmonės klausia, kodėl kai kuriems rajono gyventojams tenka mokėti du abonentinius mokesčius (pardavimo kainą)?

–  Apskaitos veiklos kaina (pardavimo kaina) skaičiuojama vartotojams vienam butui, o individualiam namui ir abonentams – vienam apskaitos prietaisui (paprastai sakant, skaitikliui). Ši metodika galioja visoje Lietuvos Respublikoje. Jei ūkyje yra įrengtas ne vienas apskaitos prietaisas, jo savininkui tenka mokėti tiek pardavimo kainų, kiek prietaisų jis yra įsirengęs.

–  Kodėl ūkiuose įrengiamas ne vienas skaitiklis? Ar gali gyventojai atsisakyti papildomų prietaisų, norėdami mokėti 1 mokestį?

– Paprastai individualių namų savininkai įsirengia vieną skaitiklį buitiniam vartojimui (su nuotekomis), o kitą – ūkinei veiklai (laistymui, gyvulių girdymui ir pan. be nuotekų),  taip išvengdami papildomų išlaidų dėl nuotekų tvarkymo. Žmogus skaičiuoja, kad į atskirą įvadą, skirtą ūkinei veiklai, vanduo yra tiekiamas, bet neleidžiamas į nuotekų sistemą, taip sutaupoma, mokamas tik papildomas pardavimo kainos mokestis, bet nemokama už nuotekas.

Ūkio savininkas gali nuspręsti ir palikti tik vieną apskaitos prietaisą. Tereikia nuo įvadinio vandens apskaitos prietaiso išvedžioti trasas į visus norimus ūkinius pastatus ir tada viso ūkio vanduo bus apskaitomas vienu prietaisu, atitinkamai bus mokama tik viena pardavimo kaina.

–  Ar galima laikinai, pavyzdžiui, žiemos metu, nesinaudojant vandens tiekimo paslauga, nemokėti pardavimo mokesčio?

–  Vartotojai, pateikę UAB „Širvintų vandenys“ raštišką prašymą, gali laikinai sustabdyti geriamojo vandens tiekimą ir nemokėti apskaitos veiklos kainos. Tačiau atkreipiame dėmesį, jog, laikinai sustabdžius geriamojo vandens tiekimą vartotojo prašymu, teks sumokėti už atjungimo ir prijungimo paslaugą.

–  Kokie UAB „Širvintų vandenys veiklos planai ir prognozės?

– Mūsų artimiausias tikslas – pagerinti dviejų rajono miestelių – Musninkų ir Gelvonų – gyventojams tiekiamo vandens kokybę. Ten likę seni tinklai ir vandens kokybė yra labai prasta, žmonės skundžiasi. Su Savivaldybės pagalba artimiausiu metu rengsime paraišką Aplinkos ministerijai dėl finansavimo skyrimo šių miestelių vandens gerinimo įrenginių statybai iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Stengiamės daugiabučiuose namuose įrengti kiek galima daugiau įvadinių apskaitos prietaisų, atnaujinti įvadines sklendes. Skatiname gyventojus prisijungti prie naujai įrengtų tinklų. Taip pat numatome Motiejūnuose įrengti nuotekų tinklus.

–  Kas galėtų nulemti vandens kainos mažėjimą?

– Pradėjus dirbti naujajai valdžiai, matome, kad Širvintų rajonas tampa atviresnis verslui. Tikimės ir laukiame, kad rajone įsikurs didelio masto gamybos įmonių, kurios padidins vandens suvartojimą, tuo pačiu – ir pajamas. Netrukus turėtų pradėti veikti KB „Grybai LT“ konservų fabrikas, tikimės, kad parduoto vandens kiekis ženkliai padidės. Dar iki šių metų pabaigos Savivaldybėje turi būti sudaryta komisija, kuri tikrins, ar prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungę rajono gyventojai nuotekas tvarko pagal 2013 m. gegužės 30 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-152 patvirtintas „Širvintų rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų tinklų, nuotekų tvarkymo taisykles“. Tikimės, kad prie naujai įrengtų tinklų prisijungs daugiau naujų vartotojų. Tai leistų mažinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.

–  Ačiū už pokalbį.