Valdantieji nori įkišti ranką į kiaurą kišenę.

Mokėti už turtuolius turėtų ir tūkstančiai rajono varguolių

Gal kitas taršos mokestis bus už naminių gyvulių išmetamas dujas? caricatura.ru iliustr.

Vyriausybė neseniai pritarė siūlymui atsisakyti nuo 2020 metų liepos 1 dienos įvesto automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį, kurio vienas iniciatorių laikomas liberalas Simonas Gentvilas. Dėl to turėtų spręsti Seimas.

Jei būtų pritarta, naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais. Tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.

Siūlo mokestį skaičiuoti kitaip

Buldozeriu stumdami naujojo mokesčio idėją, valdantieji aiškina, kad skaičiuojama, jog kas antras šalies vairuotojas mokėtų iki 100 eurų taršos mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus, paskui didėtų, nes 2023-2024 metais numatyta taikyti lengvatą.

„Vyriausybės siūlomi mokestiniai pokyčiai, įskaitant kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, turėtų skatinti naudoti mažiau taršius produktus ir yra susiję su klimato kaitos tikslais, tačiau iš jų surinktos lėšos negali būti skirti tik biudžetui papildyti“, – teigia prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į kilusį visuomenės pasipiktinimą dėl planuojamos tvarkos, kas turėtų mokėti taršos mokestį, o kas teršdamas jo išvengtų.

Dėl planuojamos tvarkos sureagavo Lietuvos regionų partija, kurios pirmininkas Jonas Pinskus yra išrinktas į Seimą 54-ojoje Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje.

„Automobilių taršos mokestis – dar vienas Vyriausybės nuosprendis regionams, – teigia Jonas Pinskus ir Andrius Palionis. – Tokia nuomonė susidaro po šių metų lapkričio 24 dienos LR Vyriausybės posėdžio, kurio metu pritarta Aplinkos ministerijos siūlymui nuo 2023 metų automobilių registracijos mokestį pakeisti automobilių taršos mokesčiu. Aplinkos ministerijos paskaičiavimais, per šešerius metus nuo šio mokesčio įvedimo, planuojama surinkti 1,19 mlrd. eurų, kurie bus paskirstyti savivaldybių infrastruktūros gerinimui“.

Tačiau, kaip toliau Lietuvos regionų partijos išplatintame pranešime cituojamas pirmininkas, LR Seimo narys Jonas Pinskus, pažvelgus, kam konkrečiai bus skirti surinkti milijardai, darosi liūdna, nes regionai, mažesni miestai, greičiausiai vėl liks autsaiderių vaidmenyje.

„Kodėl? – klausia Seimo narys ir atsako: – Todėl, kad didžiausia surinktų mokesčių suma bus skirta ekologiniams autobusams, kiek mažiau – dviračių takams, o likusi dalis – kitoms, konkrečiai neįvardijamoms aplinkos neteršiančioms, darnaus judumo priemonėms. Vadinasi, surinktų mokesčių dalis atiteks didžiausiems Lietuvos miestams – Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, o likusiems teks tenkintis tuo, kiek liks. Regionų infrastruktūra, kuriai dažnai skiriama per mažai dėmesio, ir toliau nebus pakankamai gerinama – šalies regionų gyventojų sąskaita bus kuriama dar didesnė ir kokybiškesnė didmiesčių gerovė“.

Anot pranešime taip pat cituojamo Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojo, LR Seimo nario Andriaus Palionio, toks Vyriausybės sprendimas, kuris, žinoma, dar bus svarstomas Seime, vargu ar sumažins taršą ir apsaugos nuo didesnių mokesčių regionų gyventojus.

„Mes siūlytume kitokį sprendimą – šį mokestį nustatyti vadovaujantis suvartoto kuro kiekiu, o ne pagal CO2 išmetimo gramų kiekį kilometrui. Pavyzdžiui, didmiestyje gyvenantis asmuo, važiuojantis dyzeliniu kuru varomu automobiliu, ir kurio automobilio CO2 išmetimai neviršija 100 g kilometrui, terš gamtą ne tik važiuodamas, bet ir užstrigęs spūstyse, o pagal Vyriausybės siūlomus įstatymų pakeitimus, nustatyto mokesčio mokėti neturės, nes tokie automobiliai nebus apmokestinami, nepriklausomai nuo to, kiek bus naudojami. O štai nedidelių miestų gyventojai, ypatingai pensinio amžiaus, turintys senesnius automobilius ir neturintys galimybių įsigyti naujų (hibridinių ar elektromobilių), ir kartą per mėnesį važiuodami apsipirkti ar pas gydytojus, privalės mokėti daugiau, jei jų automobilių CO2 išmetimai viršys 130 g kilometrui. Ar tai socialiai teisinga? Vargu“, – teigia Lietuvos regionų partijai atstovaujantys Seimo nariai.

Iš tiesų, glumina ne valdančiųjų noras apmokestinti taršių automobilių savininkus, o ketinimai šią naštą užkrauti ant labiausiai nepasiturinčių šalies automobilininkų. Juk Lapelių, Mančiušėnų ar Paspėrių pensininkas, vos kartą ar rečiau per savaitę senu opeliu atvažiuojantis į Širvintas tvarkyti reikalų, per metus bus priverstas sumokėti kone savo automobilio vertę atitinkančią sumą. Argi normalu, kad per metus 30 tūkst. km nuvažiuojantis turtingas žmogus neapmokestinamu nauju automobiliu (iki 99 g/km) į aplinką išmes beveik 3 tonas teršalų, bet nesumokės nė cento taršos mokesčio. Tuo tarpu mūsų paminėtas pensininkas, retai „išspaudžiantis“ net 3000 km per metus, bet išmetantis, sakykime, iki 200 g/km, turės mokėti tokius mokesčius, nors į aplinką išmes tik 600 kg (5 kartus mažiau!) teršalų. Nevyniojant į vatą galima pasakyti, kad Simonas Gentvilas su savo svita yra už tai, kad mūsų pensininkas sumokėtų ir už turtuolio paskleistą taršą. Vieni taps dar turtingesni, kiti – dar skurdesni. Ši tvarka niekuo nesiskirtų nuo tos, kad galintys gražiau apsirengti yra atleidžiami nuo drabužių mokesčio, o neįstengiantys rengtis naujais drabužiais – apmokestinami.

Būtent ši socialinė diskriminacija ir paskatino Lietuvos regionų partiją pasakyti, ką ji galvoja apie planuojamą taršos mokestį. Juo labiau, kad naudos iš to mokesčio, kaip pastebėta, regionams nukris mažiausiai, nors būtent jų gyventojai pagal esamą situaciją sumokės daugiausiai.

Jei jau taršos mokestis yra būtinas, gal jį tikrai įskaičiuoti į kuro kainą, juk nuolat deklaruojame, kad kiekvienas turėtų susimokėti už tai, kiek sukaupė atliekų. Šiuo atveju, – teršalų.

Rajone – 7306 dyzeliniai automobiliai ir tik 5 elektriniai

Kaip aplinkosaugininkų vado stumiamą projektą pristatė nacionalinis transliuotojas, nors automobilių registracijos mokestis panaikinamas, o metinio mokesčio tarifai – didinami, aplinkos ministras teigė, kad numatyti taršos ribos rėžiai išliktų tokie patys, kaip ir iki šiol, 130 g CO2/km. Tarifas progresyviai didėtų nuo statistinio vidurkio – 160 g CO2/km – ribos. Paisant Seime patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslų ir įsipareigojimų Europos Sąjungai, CO2 slenkstis kasmet būtų mažinamas: 2023 m. – 130 g CO2/km, 2024 m. – 120 g/km, 2025 m. – 110 g/km, 2026 m. – 100 g CO2/km.

Planuojamas taršos mokestis smogs didžiajai daliai šalies gyventojų, kurie naudoja dyzelinius automobilius, o daugelis jų kaip tik patektų į taršių automobilių kategoriją, kadangi yra nenauji, neatitinka naujausių standartų. VĮ „Regitra“ duomenimis, lapkričio 1 dieną mūsų šalyje buvo įregistruota daugiau kaip 1,6 mln. lengvųjų M1 klasės automobilių, kai kuriose savivaldybėse dyzelinių lengvųjų automobilių skaičius net 3 kartus viršija naudojančius benziną. Ne išimtis ir Širvintų rajonas, kuriame buvo užregistruoti 1728 benzininiai lengvieji automobiliai ir net 6676 dyzeliniai. Taigi, pastarųjų buvo beveik 4 kartus daugiau.

Dyzeliniai automobiliai dominavo tarp krovininių transporto priemonių. Pavyzdžiui, tarp N1 klasės automobilių Širvintų rajone buvo užregistruoti 276 dyzeliniai ir tik 6 benzininiai, N2 klasės – 102 dyzeliniai ir 14 benzininių, N3 klasėje visi 205 automobiliai – dyzeliniai. Apskritai mūsų rajone užregistruotos 7306 visų klasių dyzelinės transporto priemonės ir tik 2162 – benzininės. Pastarųjų skaičiui daugiausia įtakos turėjo benzinu varomi mopedai, motociklai, keturračiai, nors ir tarp šių yra 4 dyzeliniai. Galbūt šiuolaikiškesni, galbūt mažiau taršūs, bet potencialiai „kenksmingi“, kaip norėtų matyti ponas Simonas Gentvilas ir jo aplinka.

Lapkričio pradžioje Širvintų rajone buvo įregistruoti 115 lengvųjų automobilių, naudojančių benziną/elektrą, 36 – benziną/dujas/elektrą ir 8 – dyzeliną/elektrą. Tai vadinamieji hibridai. O štai vien tik elektra varomi buvo vos 5 automobiliai. Ir tokių savivaldybių, kuriose elektromobiliai gali būti prilyginti baltoms varnoms, šalyje buvo ne viena: pavyzdžiui, – Švenčionių rajone – 5, Kelmės rajone – 5, Šalčininkų rajone – 3, Joniškio rajone – 4, Molėtų rajone – 6, Šakių rajone – 3, Pasvalio rajone – 3, Vilkaviškio rajone – 3, Ignalinos rajone – 6, Visagino savivaldybėje – 4, Pagėgių savivaldybėje – 2, Zarasų rajone – nė vieno.

Siūloma paskata automobiliui – daugeliui per menka

VĮ „Regitra“ nurodo, kad lapkričio 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruota beveik 1,1 mln. transporto priemonių, naudojančių dyzeliną, beveik 370 tūkst. – benziną, kiek daugiau nei 100 tūkst. – benziną/dujas, per 35 tūkst. – benziną/elektrą ir tik 4160 – elektrą. Jei valdžia įsivaizduoja, kad po tokio sprendimo šie skaičiai apsikeis vietomis, labai klysta. Kaip nacionaliniam transliuotojui situaciją pakomentavo „Autoplius.lt“ vadovas Artūras Mizeras, šiuo metu seną taršų automobilį pasikeisti į tokį, kurio CO2 emisijos neviršija 130g/km, kainuoja brangiai. Negana to, pradėjus taikyti metinį automobilių taršos mokestį, seno ir taršaus modelio vertė taip pat sumažės, tad senų automobilių savininkai turės dar mažesnį pradinį kapitalą.

„Tikriausiai nė vienas vairuotojas Lietuvoje savo noru taršaus ir seno automobilio nesirinko, o tokį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į finansines galimybes. Dėl to, net ir esant galimybei pasinaudoti dabar siūlomomis skatinimo priemonėmis elektromobiliams ar mažai taršiems automobiliams, barjeras vis tiek išlieka labai didelis“, – nacionaliniam transliuotojui sakė A. Mizeras.

Ar nenutiks taip, kad prie šio barjero pastatyta pusė Lietuvos nepatrauks savo taršiais automobiliais į Vilnių blokuoti eismo, kaip yra darę šalies, taip pat ir Širvintų rajono ūkininkai. Kasmetinis mokestis už taršų automobilį palies šimtus tūkstančių gyventojų, o gal net milijoną, skaičiuojant ir šeimų narius. Jei keli tūkstančiai nusistačiusių prieš skiepus ant ausų pastatė valdžią, galima tik įsivaizduoti, į kokią nekontroliuojamą minią galėtų virsti milžiniška masė „teršėjų“. Turbūt, chaosui pakaktų ir tų 7 tūkstančių „dyzelistų“ iš Širvintų rajono.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)

1 Atsakymas į "Valdantieji nori įkišti ranką į kiaurą kišenę."

  1. Dainius Graužinis parašė:

    „[…] kartą per mėnesį važiuodami apsipirkti ar pas gydytojus, privalės mokėti daugiau, jei jų automobilių CO2 išmetimai viršys 130 g kilometrui. Ar tai socialiai teisinga?“

    Tokie automobiliai riogso nenaudojami daugiabučių itin ankštuose kiemuose užimdami kitų, nuolat važinėjančių, automobilių vietą. Ar tai socialiai teisinga?

Comments are closed.

scroll to top