Užsimojusi savo žinion perimti Plento gatvę, Savivaldybė tikisi prisišaudyti daug zuikių

Niekaip neįstengiama nupjauti prie pėsčiųjų perėjos augančio medžio, per kurį kartais sunku pastebėti prie perėjos stabtelėjusius pėsčiuosius.

Praėjusią savaitę vykusiame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomi du klausimai, kurie, net keista, nesulaukė jokios reakcijos iš nuolat kaišioti pagalius į ratus mėginančios opozicijos. Tiesa, balsuojant už sprendimų projektus, opozicija susilaikė ir taip dar kartą patvirtino, kad labai daug, kas vyksta Širvintų rajone, jiems yra „iki lemputės“.

Kalbama apie sutikimą perimti Širvintų rajono savivaldybės nuosavybėn valstybei priklausantį ir šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patikėjimo teise valdomą valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 116 Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos ruožą nuo 0,07 iki 2,25 km (Plento gatvę nuo vieno žiedo iki kito žiedo), taip pat valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 4317 – privažiuojamąjį kelią prie Kernavės, nuo kelio Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos.

Pirma mintis, šovusi galvon, buvo tokia: perėmus valstybinės įstaigos prižiūrimą kelią, ant savivaldybės pečių guls šio kelio priežiūra, remontas, rekonstrukcijos ir pan. Galbūt taip buvo daroma Susisiekimo ministerijos iniciatyva, kuriai pavaldi Kelių direkcija ir eksploatavo šį per miestą einantį ruožą?

Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė išsklaidė abejones pareiškusi, kad toks sprendimas gimė pačioje Savivaldybėje, o Susisiekimo ministerija tik tenkina širvintiškių norą perimti kelio ruožą ir juo rūpintis.

Pradėsime nuo to, kad šis maždaug 2 kilometrų ruožas visada kėlė dvejopas mintis. Nors tai yra, galima sakyti, pagrindinė rajono centro gatvė, pati Savivaldybė neturėjo jokio sprendžiamojo balso, kokia gatvė turėtų būti, kaip ji turi būti tvarkoma. Pakanka prisiminti, kokia gyventojų reakcija buvo, kai prieš keliolika metų išdygo penki „linksmieji“ kalneliai. Jų nauda abejonių nekėlė, tik ar jų čia tiek reikėjo?

Paskui gyventojai ne kartą atkreipė dėmesį, kad, sutvarkius pačią gatvę, buvo pamirštas palei ją einantis ištrupėjęs, nesaugus ir nepatogus pėsčiųjų takas. Patys didžiausi kritikai nepatingėdavo Savivaldybės adresu pažerti kritikos strėlių, kad ši tvarko kitas miesto vietas, o štai pėsčiųjų tako rankos nepasiekia.

  • Kaip mes galėjome tvarkyti tai, kas priklauso ne mums? – retoriškai klausia Živilė Pinskuvienė.

Merė priminė, kad Savivaldybė dėl šio tako ne kartą rašė raštus ir mynė Susisiekimo ministerijos slenksčius, tačiau dar 2018 metais parengtas projektas dėl nežinomų priežasčių nusėdo tuometinio ministro Roko Masiulio stalčiuje. Nežinia kodėl neįvyko ir Kelių direkcijos paskelbtas rangos darbų konkursas.

  • Patikėkite, jei šis pėsčiųjų takas būtų buvęs savivaldybės nuosavybė, jau seniai širvintiškiai vaikščiotų ir važinėtųsi renovuotu pėsčiųjų ir dviračių taku. Kadangi pėsčiųjų takas yra kelio dalis ir įrengtas jo apsaugos zonoje, visi sprendimai priklausė tik nuo savininko, šiuo atveju – Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios Kelių direkcijos, – sakė Živilė Pinskuvienė.

Galima įtarti, kad dėl šios priežasties neatsirado planuotas šviesoforas Plento ir I. Šeiniaus gatvių sankryžoje, kuria kasdien pravažiuoja šimtai, jei ne tūkstančiai automobilių. Kelio savininkai Vilniuje nutarė, kad šviesoforas čia nereikalingas.

  • Ką kalbėti apie šviesoforą ties „Maxima“, jei kelio valdytojas seniausiai nesugeba nupjauti prie stoties esančio medžio, kuris kelia pavojų eismo saugumui. Savivaldybės išduotas leidimas pjauti medį nustojo galioti liepos pradžioje, tačiau kelininkai vis teisinasi, kad neranda, kas apsiimtų tą medį nupjauti. Žmonės kasdien mato tą seniausiai raudonai pažymėtą medį ir nesupranta, kodėl jis vis dar auga, – kalbėjo merė.

Jos anksčiau paminėta kelio apsaugos zona ir tapo priežastimi apsispręsti dėl kelio nuosavybės. Pradėjus rengti Širvintų turgavietės projektą paaiškėjo, kad jį tektų stabdyti, kadangi tokiam valstybinės reikšmės krašto keliui galioja 30 metrų apsaugos zona. Vadinasi, visa turgaus aikštė, kuri valdoma Savivaldybės, negali būti užstatoma. Kokių nors išimčių nėra.

Merė papasakojo, kad dėl tų pačių kelio apsaugos reikalavimų kiltų vienų ar kitų trikdžių įgyvendinant kitus sumanymus Širvintose. Ko gero, būtent dėl šios priežasties nestatomas Plento gatvėje sumanytas viešbutis Širvintose, bendrajame miesto plane pažymėtas daugiabutis prie „Viada“ degalinės, taip pat kiltų problemų miesto reikmėms naudojant „Lelijos“ valdomą žemės sklypą. Merė neatskleidė viso sumanymo, tačiau užsiminė, kad yra minčių miesto gyventojams atverti dabar UAB „Širvintų vandenys“ teritorijoje esantį vandens telkinį. Visa tai įgyvendinant, prieš akis nuolat iškiltų riebūs kelio apsaugos zonos skaičiai, kurie smarkiai koreguotų projektus.

Tačiau viskas pasisuktų kitaip, jei kelias priklausytų Savivaldybei. Tuo atveju kelio apsaugos zona sumažėtų dešimteriopai.

  • Nemanykite, kad toks kelio perėmimas yra kažkas naujo. Su panašiomis kliūtimis susidūrusios, atrodo, Akmenės, Vilkaviškio ir dar kelios savivaldybės jas išsprendė būtent tokiu būdu – perėmusios savo žinion. Todėl ir pasiūlėme mums perduoti Plento gatvę, – sakė Živilė Pinskuvienė.

O kaip dėl priežiūros išlaidų?

Merė sako, kad tą dalyką reikėtų vertinti protingai. Taip, gatvės priežiūra guls ant savivaldybės pečių. Kaip prižiūri kitus kelius, prižiūrės ir šį. Be to, keliai ir gatvės prižiūrimi iš Kelių direkcijos skiriamų lėšų, o šios skiriamos atsižvelgiant į kilometražą. Padaugėjus savivaldybės valdomų kelių, padaugėtų ir skiriamų lėšų. Pagaliau, tas išlaidas atpirks neabejotina nauda. Juk dėl to laimės ir palei gatvę sklypus turintys gyventojai. Galbūt kažkur atsiras naujų gyvenamųjų namų, kitų statinių, kažkas kitaip susitvarkys.

  • Bet svarbiausia yra tai, kad su Susisiekimo ministerija yra pasiektas susitarimas, jog ši valstybės lėšomis iki 2022 metų rekonstruos palei gatvę einantį pėsčiųjų ir dviračių taką, ir tik tada ši gatvė galutinai bus perduota Savivaldybės nuosavybėn, – svarbiausią akcentą padėjo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.

Ji patikino, kad kelio perėmimas išspręs ir dar vieną įsisenėjusią problemą – tai pėsčiųjų vaikščiojimą per gatvę ties Širvintų turgumi. Ankstesnio savininko ši problema, kaip matyti, nedomino, nes prie Širvintų autobusų stoties nuo seno įrengta pėsčiųjų perėja. Bet ji nepatogi savivaldybės aikštelėje prie „Eurostandart“ parduotuvės automobilius paliekantiems žmonėms. Šie artimiausiu keliu per gatvę eina į turgų, juos „medžioja“ policininkai, skiria nuobaudas, bet žmonės vis tiek laviruoja tarp automobilių, rizikuoja savo ir kitų sveikata, gyvybėmis. Pradėjus turgaus rekonstrukciją, bus įrengtas ir gatvės perėjimas ties įėjimu į turgų, jis bus pritaikytas ir neįgaliesiems. Pagaliau savininkas pats galės nuspręsti, kas ir kur žmonėms yra patogiau.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
3 (3 įvert.)

1 Atsakymas į "Užsimojusi savo žinion perimti Plento gatvę, Savivaldybė tikisi prisišaudyti daug zuikių"

  1. Dainius Graužinis parašė:

    Žiedą ar šviesoforą prie Maksimos pirmiausia reikia statyti. Ar laukiame kol ten ką nors užmuš? Savivaldybė galėjo organizuoti gyventojų parašų rinkimą dėl šio klausimo Kelių direkcijai, bet neorganizavo.

Comments are closed.

scroll to top
+