Tilvikų kaimo bėdos

Vaizdas nuo Viliaupės upelio, - paplauta pralaida griūva.

Vaizdas nuo Viliaupės upelio, - paplauta pralaida griūva.

Paskambinęs į „Širvintų krašto“ redakciją Gelvonų seniūnijos Tilvikų kaimo gyventojas Vytautas Petrašiūnas pasiguodė, jog kelio atkarpoje Tilvikai – Šarkaičiai baigia griūti pralaida per upelį ir yra realus pavojus važiuojančiai mašinai nugarmėti žemyn. Ir svarbiausia – niekas nekreipia į tai dėmesio…

Pasukus nuo Tilvikų keliu Šarkaičių link, iš Tilvikų ežero teka Viliaupės upelis. Kažkada, dar kolūkio laikais, tiesiant kelią, skersai jo buvo sudėti gelžbetoniniai žiedai, pro kuriuos net žmogus galėjo lengvai pralįsti. Laikui bėgant potvynio ir lietaus vandenys juos paplovė, žiedai prasiskyrė, ir šiuo metu kairėje kelio pusėje susidarė nuošliauža. Dėl to atsivėrė kokių penkių metrų duobė iki apačioje tekančio upelio. Iš kitos pusės kelio link taip pat veriasi gilus plyšys. Gresia visiškas paplovimas, kelias išilgai upelio tėkmės gali susmegti apačion, o tada upelis pradės ieškoti naujos vagos… Lietuviai – „praktiški“ žmonės. Į atsiradusius žemėje plyšius pradėjo vežti ir pilti šiukšles. (Pastaba: įdomu, kurioje kūno vietoje yra tokių „gudruolių“ smegenys? Juk upeliukas savo vandenis neša į Širvintą ir ne taip jau toli palei Širvintą įsikūrę Mančiušėnai…) 

Kam toli nuo kelio važiuoti? Galima šiukšles čia pat į atsivėrusią duobę išpilti...

Kam toli nuo kelio važiuoti? Galima šiukšles čia pat į atsivėrusią duobę išpilti...

Tilvikų kaimo gyventojas Vytautas pasakoja: „Kelią išplovė dar praėjusių metų liepos mėnesį. Apie tai tada seniūnui pranešė ūkininkas Alsevičius, tačiau reikalai į priekį iki šiol nejuda. O kad duobė nuo pernai metų, gali patvirtinti joje besistiebiančios dilgėlės. Kai buvo meru Vytas Šimonėlis, jau tada pykomės dėl kelio nuo Mikalajūnų iki Tilvikų, kol galų gale pataisė, tiesa, su Seimo kontrolierių pagalba. Dabar meras – Vincas Jasiukevičius. Kai buvo išrinktas pirmoje kadencijoje, tai dirbo labai gerai, o dabar… O gal seniūnas per ilgai savoje kėdėje sėdi ir iš kabineto neišlenda? Reikėtų dažniau po kaimus pavažinėti, su paprastais žmonėmis pabendrauti. Dar prieš kokius šešerius metus geodezininkai darė matavimus, matyt, norėta jau tada šį kelią suremontuoti, tačiau lėšas „nuėmė“. Kur jos dingo? Šią kelio atkarpą dar kolūkio laikais nutiesė melioratoriai, daugiau jokio remonto nebuvo. Dar pernai šioje vietoje buvau įkišęs pagalį, kad žmonės šią vietą pastebėtų ir neįkristų. Tada kažkokie niekšeliai į atsiradusį plyšį atvežė ir supylė šiukšlių priekabą. Išeina, kad pažymėjau, kur jas pilti… Štai ten, kitoje pusėje, upelio krantas taip pat šviečia nuo gausybės šiukšlių. Svetimi žmonės vargiai žino šį upelį ir tikrai šiukšlių čia neveš. Vadinasi, pila savi iš aplinkinių kaimų… Dar viena problema – iki Šarkaičių kokie trys kilometrai, beveik palei visą kelią auga drebulės, kurių išsikerojusios šakos užstoja trečdalį kelio ir su sunkia technika ūkininkams sunku pravažiuoti. Prieš aštuonerius metus buvau išsikvietęs iš Širvintų darbininkus, kurie daro drožles katilinei, tai tie vyrai tada nupjovė išsikišusias šakas. Nuo tų laikų niekas nieko nedaro. Tik šiandien seniūnas pralėkė su mašina ir įgriuvą apjuosė apsaugine juosta. Ir dar – duobėtas kelias per kaimą. Duobės pilnos vandens. Kaimas paliktas likimo valiai. Iki kaimo paskutinio namo galima nuvažiuoti tik laukais. Juk Tilvikuose gyvena tokie pat žmonės kaip ir visur… Tik didesniuose miesteliuose vaikšto plytelėmis išklotais takais, o čia – klampoja per purvyną. Ko tada stebėtis, kad iš kaimų žmonės bėga? Na negi negalima būtų nors porą mašinų žvyro atvežti?“

Į „Širvintų krašto“ klausimus apie situaciją Tilvikų kaime atsakė Gelvonų seniūnijos seniūnas Lionginas Juzėnas.

– Pasak pono Vytauto, Jums reikia daugiau bendrauti su žmonėmis ir domėtis jų gyvenimu, o ne sėdėti kabinete ir gerti kavą… Ką Jūs į tai atsakytumėte?

– Trūksta žodžių… Domiuosi gyvenimu. Šiandien uždėjome juostą, žyminčią įgriuvos ribą. Pirmiausia apie griūvančią pralaidą šiais metais pranešė ūkininkas Alsevičius. Sutinku, jog pralaida judėjo ir anksčiau, tačiau tik šį pavasarį ją itin smarkiai išplovė, ypač smarkiai viską sugriovė neseniai praūžę smarkūs lietūs.

– Juk kelias iš tikrųjų gali įgriūti… Ką tokiu atveju gali padaryti seniūnas?

– Jau anksčiau kreipiausi į Savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėją Robertą Bartulį. Atvažiavo vedėjo pavaduotojas Algirdas Vilčinskas su kelininkais, apžiūrėjo, padarė sąmatą (ji – apie 23 tūkstančius litų). Šiuo metu jau vykdomas paslaugų pirkimas. Seniūnija yra atsakinga už pirkimų vykdymą tik iki 10 000 litų, o už brangesnius atsako Širvintų savivaldybės administracija.

– Ar galima tikėtis, jog šiais metais pralaida bus sutvarkyta?

– Manau, kad ilgai laukti nereikės. Viskas priklausys nuo to, kaip sėkmingai vyks pirkimas apklausos būdu. Jeigu būtų ypatingas pavojus – užtvertume kelią, o dabar ten važiuoja vienas kitas ūkininkas. Apie tikslesnę datą gali pasakyti tik Savivaldybės darbuotojai (skambina Algirdui Vilčinskui). Kaip ir sakiau, tą patį ką tik patvirtino ir ponas Algirdas, kad jeigu pirkimas vyks sėkmingai, tai pralaidos remonto darbai prasidės dar šį mėnesį.

– O kaip su krūmų, augančių kelkraštyje, šakomis, kurios smarkiai išsikišusios į kelio pusę?

– Kelkraščiuose augančius krūmus seniūnijos teritorijoje kertame kiekvienais metais, bet daugiausia tuose keliuose, kur didesnis judėjimas. Juk pinigų kiekis seniūnijoje ribotas…

– Su Vytautu perėjome keliu per Tilvikų kaimą. Sutikite, kad jis iš tikro prastos būklės…

– Paskutinio namo kaime gyventojas Kazakas pas mane buvo užėjęs pernai rudenį. Bet mūsų žvyras jau buvo visas išvežtas. Šiais metais žiūrėsiu, kokia bus situacija seniūnijoje dėl tų kelių, kuriais vyksta intensyvus judėjimas. Seniūnija Tilvikų kaime gali tik žvyro atvežti, papilti ir greideriu sulyginti. Reikės prašyti ūkininkų pagalbos, gal jie padės?

– Dar 2007 metų vasario 19 dieną vykusiame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtintos 2007 – 2012 metų Širvintų rajono perspektyvinio kelių priežiūros ir plėtros plano, finansuojamo iš Kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, lėšos. Vienoje dokumento grafoje įrašyta: „Šarkaičiai – Tilvikai žvyro dangos remontas. Vykdymo metai – 2008“. Juk kalbama apie tą patį kelią. Kas atsitiko, kad jis nebuvo net pajudintas?

– Buvo pasirinktas geresnis variantas tiems patiems Tilvikų kaimo gyventojams. Kadangi dviejų kelių tam pačiam kaimui tvarkyti negalėjome, todėl vietoje atkarpos nuo Tilvikų iki Šarkaičių buvo pasirinkta atkarpa nuo pagrindinio kelio Gelvonai – Liukonys iki Tilvikų. Lėšos buvo perkeltos šiai kelio atkarpai, todėl kita minėta atkarpa nebuvo remontuojama. Reikėtų tik džiaugtis, kad kaimuose dar yra tokių žmonių kaip ponas Vytautas. Neabejingų savo gimtinės bėdoms, besistengiančių jas įveikti.

Remigijus Bonikatas

Kelio atkarpoje per Tilvikų kaimą galima karosiukų užveisti...

Kelio atkarpoje per Tilvikų kaimą galima karosiukų užveisti...

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

5 Atsakymai į “Tilvikų kaimo bėdos”

  1. y parašė:

    saunuolis kad kovoji su valdzia nes jie paprasto zmogas nei girdi nei mato

  2. Jonas + Anonimas parašė:

    Ponas Jonas parašė gryną tiesą.
    – Ar už tokia Lietuva Mes kovojom???
    – o aš nekovojau . Lietuva mes tokia padarėm ir kaltu ieškom …..

  3. Tilvikų lankytojas parašė:

    Tvirtybės Tilvikų gyventojams, kovojant su biurokratais.

  4. Anonimas parašė:

    Ponas Jonas parašė gryną tiesą.

  5. Jonas Kaimietis parašė:

    o kam cia ta kelia taisyti? Seniunui ir kitiems „Nemirtingiesiems“ cia gi turbut netenka vazineti.
    Tegul augina karosiukus ant kelio kaimo gyventojai ir dziaugiasi 🙂
    O jei gaisrine neprivaziuos, tai vanduo vietoj, tik kibirais tegu apsirupina. Jei Greitoji, tai gi turbut netoli ir nesti iki ligonines artimiausios ta ligoni, o jei numirs pakeliui, tai vel viena problema maziau??
    Ar uz tokia Lietuva Mes kovojom???

Comments are closed.

scroll to top